Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-09 · Administracinė byla Nr. I-4430-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
I-4430-484/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03526-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4430-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-03526-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6; 8.2; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui M. D., jo atstovui advokato padėjėjui D. D., atsakovo atstovei G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) iš dalies panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM, atsakovas) 2014-06-09 sprendimą Nr. (23.31-08)467-5209, sumažinant iš banko sąskaitų išieškotiną sumą iki 58 923,36 Lt (nuo 227 639,36 Lt sumos su gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) ir GPM delspinigiais iki 168 716 Lt sumos su GPM ir GPM delspinigiais); 2) įpareigoti VMI prie FM grąžinti nepagrįstai išieškotą 58 923,36 Lt sumą; 3) įpareigoti VMI prie FM apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas už nepagrįstai išieškotą 58 923,36 Lt sumą už laikotarpį nuo 2014-06-09 iki nepagrįstai išieškotos sumos sugrąžinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VMI prie FM 2014-06-09 sprendimu Nr. (23.31-08)467-5209 nusprendė iš jo banko sąskaitų išieškoti į biudžetą 228 360,16 Lt sumą. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pagal VMI prie FM duomenis išieškotiną sumą sudaro mokestinė prievolė pagal pateiktas deklaracijas: Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2012 metų mokestinį laikotarpį (651 Lt nekilnojamojo turto mokesčio ir 69,80 Lt delspinigių); Gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2013 m. laikotarpį (226 327,06 Lt GPM ir 2033,10 Lt GPM delspinigių).

Pareiškėjas nesutiko su VMI prie FM 2014-06-09 sprendimu Nr. (23.31-08)467-5209 ir nurodo, kad 2014-04-17 pateikė patikslintą 2011 m. laikotarpio metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM308), kuria GPM mokėtina suma išaugo nuo 14 790 Lt iki 247 678 Lt, t. y. mokėtina GPM suma išaugo 232 888 Lt. Be to, GPM įstatymo nustatyta tvarka pateikė 2013 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pagal pateiktą deklaraciją deklaruota mokėtina GPM suma sudarė 273 707 Lt. Iki šių deklaracijų pateikimo neturėjo GPM ir kitų mokesčių nepriemokos, išskyrus nežymią 651 Lt Nekilnojamojo turto mokesčio sumą. Taip pat nurodė, kad deklaracijų už 2011 ir 2013 metus pateikimo laikotarpiu vykdė bankinius pavedimus deklaruotai GPM prievolei įvykdyti. Po pateiktų 2011 m. ir 2013 m. mokestinių laikotarpių deklaracijų ir atliktų bankinių pavedimų GPM nepriemoka 2014-05-02 sudarė 116 622 Lt.

Sutiko, kad nurodyta nepriemokos suma galėtų būti didinama GPM delspinigiais, kurie priskaičiuotini dėl 2011 m. deklaracijos patikslinimo 2014-04-17. Delspinigiai turėtų būti skaičiuojami 766 kalendorines dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2012-05-02 iki 2014-06-09. Anot pareiškėjo, iš šio laikoatarpio turi būti atimamos 2 kalendorinės dienos, kuomet jis turėjo GPM permoką 2014 m. gegužės 1-2 d. Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 99 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės laikotarpiu nuo 2012 m. II ketv. iki 2014 m II ketv.nustatyta delspinigių norma – 0,03 už kiekivieną praleistą dieną, teigia, kad delspinigiai už GPM nepriemoką sudarytų 52 092,65 Lt. Atsižvelgiant į tai, išieškotina GPM mokestinės nepriemokos su delspinigiais suma galėtų būti 168 716 Lt, tačiau ginčijamu sprendimu iš jo banko sąskaitos nurašyta 225 716 Lt GPM ir 1963,30 Lt GPM delspinigių, t. y. 58923,26 Lt daugiau. Pažymėjo, kad atsakovas neinformavo, kokiu pagrindu iš banko sąskaitų buvo nurašyta didesnė suma, nebuvo pateikti raginimai dėl mokestinės prievolės įvykdymo (40-42 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Atsiliepime į skundą pripažino, kad šioje byloje ginčijamu sprendimu iš pareiškėjo nepagrįstai išieškota 57 917,66 Lt suma. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje buvo apskaičiuota 57 917, 66 Lt GPM delspinigių suma nuo 210 000 Lt GPM už 2007 metus. Pažymėjo, kad pareiškėjo GPM prievolė už 2007 metus yra apskaičiuota mokestinio patikrinimo metu, tačiau Vilniaus apskrities VMI 2014-03-17 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-121 nurodyta, kad papildomai apskaičiuojama 210 000 Lt GPM. GPM delspinigiai neapskaičiuojami ir GPM bauda neskiriama. Pareiškėjas 2014-04-16 į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 95 731 Lt (mokėjimo paskirtis – pajamų mokestis), tačiau patikslintą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2011 metus pateikė tik 2014-04-17. Kadangi mokėtinos GPM prievolės 2014-04-16 dar nebuvo, vadovaujantis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193, 9 punkto nuostatomis, dalis pareiškėjo 2014-04-16 sumokėtos GPM sumos buvo įskaityta nepagrįstai apskaičiuotai 57 917,66 Lt GPM delspinigių sumai padengti.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė prašomos grąžinti sumos, nepateikė GPM delspinigių sumos apskaičiavimo. Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė patikslintą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2011 metus, kurioje mokėtiną GPM sumą už šį mokestinį laikotarpį sumažino 110 521,00 Lt. Taigi, GPM delspinigių suma už laiku nesumokėtą GPM už 2011 metus perskaičiuota įvertinus paties pareiškėjo pateiktus patikslintus duomenis. Akcentavo, kad pareiškėjas neginčija, jog mokėtina GPM suma už 2011 metų mokestinį laikotarpį padidėjo 232 888 Lt, o delspinigiai už laiku nesumokėtą GPM sumą turi būti skaičiuojami nuo 2012-05-02 – 766 dienas.

VMI prie FM nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais grąžinti neteisėtai išieškotą sumą ir įpareigoti apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas už nepagrįstai išieškotą sumą. Remdamasis MAĮ 111 ir 87 straipsnių nuostatomis bei Mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti mokesčių administratoriui prašymą grąžinti nepagrįstai išieškotas mokesčių ir su jais susijusias sumas, ir tik VMI prie FM negrąžinus prašyme nurodytų sumų per MAĮ 111 straipsnyje numatytą terminą (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėjotojo pareiškimo gavimo dienos), pareiškėjo naudai turėtų būti skaičiuojamos palūkanos (70-71 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Patikslino, kad siekia panaikinti 2014-06-09 sprendimo dalį, kuria neteisėtai nurašyta per daug lėšų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas patenkino tik dalį skundo reikalavimų, pervedė ne visą GPM permokos sumą, grąžino 56 875,46 Lt. Mokesčių administratorius neapskaičiavo palūkanų ir delspinigių, nors būtent dėl mokesčių administratoriaus kaltės susidarė mokesčio permoka. Pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo. Jis įvykdytas per 2 mėnesius, o pagal įstatymą turėjo per 5 darbo dienas. Akcentavo, kad pareiškėjui nėra aišku, kodėl nuskaitytas žemės mokestis. Pareiškėjas žemės mokestį sumokėjo 2014-11-17. Paaiškino ir tai, kad tarp pareiškėjo ir Vilniaus apskrities VMI vyko mokestinis ginčas. Buvo susitarta dėl 210 000 Lt mokestinės prievolės sumokėjimo, atleidžiant pareiškėją nuo delspinigių ir baudų. Mokesčių mokėtojas sumokėjo 210 000 Lt, tačiau nuo šios sumos mokesčių administratoriaus apskaitos sistema nepagrįstai apskaičiavo delspinigius. Dėl to buvo nepagrįstai išieškota 58 993 Lt. Pareiškėjas prašymą grąžinti permoką pateikė 2014 m. spalio mėn. Jam buvo grąžinta ne visa prašyme nurodyta suma. Akcentavo, kad mokesčių administratorius 2014-12-18 sprendime grąžinti mokesčio permoką, nepagrindė, kodėl pervesta mažesnė suma nei prašyta. Pareiškėjas 2014-12-18 sprendimo neginčijo, nes jo negavo. Dėl palūkanų apskaičiavimo į mokesčių administratorių taip pat nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad mokesčių administratorius dėl informacinės sistemos klaidos nepagrįstai išieškojo 57 917,66 Lt. Gavus pareiškėjo prašymą grąžinti permoką, jis buvo išnagrinėtas ir grąžinta mokesčio permoka atskaičius žemės mokestį. Pažymėjo, kad sprendimas grąžinti mokesčių permoką yra atskiras administracinis aktas. Sprendimo grąžinti permoką pareiškėjas neskundė. Mano, kad nebėra prasmės panaikinti ginčijamą sprendimą, nes VMI 57 917,66 Lt permoką grąžino. Sprendimas įvykdytas. Atsakovo atstovė sutiko, kad iš pareiškėjo nepagrįstai buvo išieškota 57 917,66 Lt. Mano, kad 1005,70 Lt GPM delspinigių apskaičiuota teisingai. Patikslinus 2011 metų deklaraciją, GPM padidėjo. Turi būti skaičiuojami delspinigiai. Patikrinimas pagal patikslintas deklaracijas nebuvo atliktas, klaida sistemoje ištaisyta. Delspinigių skaičiavimą numato MAĮ. Patikslinus deklaraciją, delspinigiai skaičiuojami automatiškai nuo patikslintos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2014-03-17 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (4.65)-FR0682-121 nupsrendė pakeisti 2013-12-05 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-31. Vietoje patikrinimo akte papildomai apskaičiuotos mokėtinos 372011 Lt GPM sumos, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 210 000 Lt GPM suma. Taip pat sprendime nurodyta, kad GPM delspinigiai neapskaičiuojami ir GPM bauda neskiriama (74-84 b. l.).

Pareiškėjas 2014-04-17 pateikė Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metų mokestinį laikotarpį (85-86 b. l.). Pagal deklaracijos duomenis bendra apskaičiuota pajamų mokesčio suma – 248 338 Lt ir mokėtina pajamų mokesčio suma – 247678 Lt. Pareiškėjas 2014-06-27 pateikė patikslintą Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metų mokestinį laikotarpį (87-88 b. l.). Pagal deklaracijos duomenis bendra apskaičiuota pajamų mokesčio suma – 111181 Lt ir mokėtina pajamų mokesčio suma – 110521 Lt. Pareiškėjas pateikė Metinę pajamų deklaraciją už 2013 metų mokestinį laikotarpį, kurioje nurodė mokėtiną GPM sumą – 273707 Lt (20-23 b. l.).

VMI prie FM 2014-06-09 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-5209, vadovaudamasi MAĮ (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė iš mokesčių mokėtojo M. D. (pareiškėjo) sąskaitų išieškoti į biudžetą 228 360,16 Lt ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokesčių mokėtojo sąskaitų (72, 73 b. l.).

Pareiškėjas 2014-10-17 VMI prie FM pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) – 57 917,66 Lt (96 b. l.).

VMI prie FM 2014-12-18 sprendimu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. (20.16-06)-331-96245 pripažino pareiškėjui GPM permoką - 57 917,66 Lt, kurios dalis – 1 042,20 Lt įskaityta kaip žemės mokestis. Likusi GPM permokos suma - 56 875,46 Lt pervesta į pareiškėjo banko sąskaitą (97-98 b. l.).

Pareiškėjas teismui ginčija VMI prie FM 2014-06-09 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-5209 dalį, kuria, jo teigimu, centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai iš jo išieškojo 58 923,36 Lt sumą.

MAĮ 71 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VMI 2014-03-17 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (4.65)-FR0682-121 turinio, būtent toks susitarimas 2014-03-13 buvo pasirašytas tarp pareiškėjo ir vietos mokesčių administratoriaus. Minėtu susitarimu šalys susitarė, kad pareiškėjas vietoje 372 011 Lt GPM, 273 873 GPM delspinigių, numatomos skirti 37 201 Lt GPM baudos privalo sumokėti 210 000 Lt GPM, neskiriant jam GPM baudos ir neapskaičiuojant delspinigių (84 b. l.). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo į biudžetą 210 000 Lt GPM (26 b. l.).

MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia teisę mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo, vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-155/2013). Mokesčių administravimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2014-04-04) 33 straipsnio 8 dalykje nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Taip pat mokesčių administratorius turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus (MAĮ 33 str. 15 d.).

Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų. Būtent – mokesčių administratoriui minėtoji teisė atsiranda, jei: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina, jog mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Iš ginčijamo sprendimo priedo „Prievolių ataskaita“ turinio nustatyta, kad išieškotina iš pareiškėjo mokestinė prievolė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į jo pateiktas deklaracijas už šiuos mokestinius laikotarpius: nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (73 b. l.). Už mokestinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 susidarė 651 Lt Nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka ir 69,80 Lt delspinigių, už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 225676,06 Lt GPM nepriemoka ir 1963,30 Lt GPM delspinigių. Kadangi pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą mokestinės prievolės neįvykdė, mokesčių administratorius priėmė sprendimą priverstinai išieškoti iš pareiškėjo mokestines nepriemokas, iš viso - 228 360,16 Lt.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas neginčija mokesčio administratoriaus teisės išieškoti mokestinę nepriemoką, tačiau teigia, kad ginčijamu sprendimu iš jo buvo išieškota didesnė nei priklauso suma ir siekia mokesčio permoką susigrąžinti. Atsakovas aplinkybę, kad ginčijamu sprendimu iš pareiškėjo išieškota didesnė nei priklauso mokesčio nepriemokos suma, pripažįsta. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad mokesčio permoka susidarė dėl to, kad mokesčių apskaitos informacinė sistema nepagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo 210 000 Lt mokestinės prievolės už 2007 metus, nors Vilniaus apskrities VMI 2014-03-17 sprendimu “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” Nr. (4.65)-FR0682-121 nuspręsta pareiškėjui delspinigių neskaičiuoti.

Pagal MAĮ 111 straipsnį, paaiškėjus, jog mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai MAĮ 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip. MAĮ 87 straipsnio 5 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi laiku negrąžintų skolų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija, permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka iš šių sumų padengus mokestinę nepriemoką, naudojamos minėtoms skoloms dengti finansų ministro nustatyta tvarka. Padengus šias skolas likusios sumos grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagrindas grąžinti mokesčio permoką yra mokesčio mokėtojo prašymas. Dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) sprendimą priima mokesčių administratorius.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas susigrąžinti 57917,66 Lt mokesčio permoką, centriniam mokesčių administratoriui 2014-10-17 pateikė prašymą (96 b. l.). VMI prie FM šį prašymą išnagrinėjo, nustatė, kad mokesčio permoka yra 57917,66 Lt dydžio ir 2014-12-18 sprendimu ją grąžino (97-98 b. l.).

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatas, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad apie ginčijamą sprendimą jis sužinojo susipažinęs su išrašu iš banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad atsakovas nurašė 225 676,06 Lt GPM nepriemokos ir GPM delspinigių. Tai reiškia, kad ginčijamas 2014-06-09 sprendimas yra įvykdytas. Be to, atsakovas, pripažinęs, kad ginčijamu sprendimu jis nepagrįstai iš pareiškėjo išieškojo dalį sumos mokestinei nepriemokai padengti, pareiškėjo prašymu 2014-12-18 sprendimu mokesčio permoką grąžino. Taigi pareiškėjo pažeistas teises atkūrė. Šių pažeistų teisių atkūrimo procedūra yra reglamentuota Mokesčių administravimo įstatyme. Mokesčio permoka, su kurios dydžiu pareiškėjas nesutinka, yra nustatyta 2014-12-18 sprendimu Nr. (20-16.06)-331-96245. Pareiškėjas manydamas, kad jam buvo grąžinta ne visa mokesčio permokos suma, turi teisę ginčyti šį sprendimą. Pažymėtina, kad ginčai dėl sprendimų atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką yra laikytini mokestiniais ginčais (MAĮ 2 str. 21 p.), kuriems MAĮ nustatyta privaloma išansktinio ginčų nagrinėjimo tvarka (MAĮ 145 str.). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad 2014-12-18 sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. (20.16-06)-331-96245 nėra nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendimas yra galiojantis.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti 2014-06-09 sprendimą ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui mokesčio permoką, nėra.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas nuo nepagrįstai išieškotos sumos. MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui.

Atsižvelgiant į nurodytą teisės normą, darytina išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti palūkanas nuo nepagrįstai išieškotos sumos laikytinas išvestiniu iš reikalavimų panaikinti 2014-06-09 sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą grąžinti mokesčio permoką. Teismui netenkinus nurodytų reikalavimų, negali būti tenkinamas ir išvestinis.

Teismui atmetus pareiškėjo skundą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 sraipsnio 1 dalimi, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė