Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas – V. D. priėmė mirusios sutuoktinės I. D. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas remdamasis Medicininiu mirties liudijimu Nr. 20-44691033 nustatė, jog I. D. mirė 2020 m. spalio 16 d., Medicininis mirties liudijimas Nr. 22-29194101 patvirtina, jog V. D. mirė 2022 m. balandžio 12 d. Iš pažymų apie šeimos sudėtį matyti, kad palikėjai I. D. ir V. D. buvo susituokę ir yra pareiškėjo tėvai. Taip pat matyti, jog V. D. mirė našliu kas reiškia, kad I. D. ir V. D. buvo susituokę iki pastarojo asmens mirties.

Iš testamentų registrų išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų. Yra registruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo V. D. mirties palikimą priėmęs asmuo yra pareiškėjas A. D.

Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog palikėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini). Butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė palikėjui V. D.. Nors butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis įregistruotas V. D. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjo tėvas V. D. po savo sutuoktinės I. D. mirties priėmė palikėjos I. D. palikimą, nes toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, ten gyveno. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog V. D. po palikėjos I. D. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad V. D. po sutuoktinės I. D. mirties faktiniu valdymu priėmė visą I. D. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis,5.50 straipsnio 2 dalis).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas sprendžiant turto, likusio po I. D. ir V. D. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėjas, kaip mirusiojo V. D. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po V. D. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo A. D. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. po savo sutuoktinės I. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 16 d. priėmė I. D. palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) tikslu pareiškėjui kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl turto, likusio po V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.