- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-653-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Višinskienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tomgina“
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslas“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Tomgina“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Autoverslas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Tomgina“ 4 582,95 Lt skolos ir įstatyminių palūkanų, taip pat 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Prašymą grindė tuo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes skolos suma yra labai didelė, skolininkas vengia atsiskaityti.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad prašymas turi būti motyvuotas, prie jo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Vien tas faktas, jog skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, piniginių lėšų areštas galėtų sutrikdyti skolininko kaip juridinio asmens finansinę veiklą.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Autoverslas“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog skolininkas piktnaudžiauja, nereaguoja į kreditoriaus raginimus atsiskaityti pagal jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, taip pat pagal paties skolininko kreditoriui pateiktą garantinį raštą jau ilgą laiką.
Teismo išvada, jog piniginių lėšų areštas galėtų sutrikdyti skolininko kaip juridinio asmens finansinę veiklą, taip pat faktas, jog skolininkas neatsiskaito su pareiškėju, nėra pagrindas teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas bus apsunktinas, nepagrįsta jokiais argumentais. Teismas turi galimybę patikrinti Turto arešto registro ir Registrų centro duomenis ir atlikti įrodymų tyrimą, kad įsitikintų, kokia yra skolininko turto būklė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl ji paliktina nepakeista.
Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinis įstatymas numato, jog pareiškime turi būti nurodytas motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 5 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti kreditoriaus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes prašymas yra nemotyvuotas. Pažymėtina, jog prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įstatymas nereikalauja pateikti įrodymų, patvirtinančių šio prašymo pagrįstumą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorius turėjo nurodyti konkrečius faktus, leidžiančius spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kaip matyti iš jo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius UAB „Autoverslas“ nurodė, jog skolininko UAB „Tomgina“ skolos suma yra labai didelė, skolininkas vengia atsiskaityti. Prašyme nėra nurodyta, kodėl kreditorius prašomą priteisti skolą iš skolininko laiko didele suma, taip pat nenurodyta, kokia yra grėsmė teismo įsakymo įvykdymui skolininkui neatsiskaitant su kreditoriumi ilgą laiką. Taigi kreditoriaus nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai nesudarė pagrindo manyti, kad yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirajame skunde nurodoma, jog skolininkas vėluoja apmokėti jam išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, per papildomai nustatytą terminą neapmoka skolos, tačiau vien tik tokios aplinkybės negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina byloje pateiktų įrodymų, jam pakanka įsitikinti tuo, ar yra grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo pagrįsti byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12 str.). Teismas neturi nei teisės, nei pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi tai yra išimtinė šalių teisė, išskyrus viešąjį interesą turinčiose bylose, todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas turi galimybę patikrinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį Turto areštų registre ir VĮ Registrų centre, niekuo nepagrįstas, prieštaraujantis civilinio proceso principams.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.