Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. J. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo civilinėje byloje pagal atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo M. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klasikos grupė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo M. J. 208 507,91 Eur negrąžinto kredito, 21 307,73 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 064,33 Eur delspinigių, iš viso 230 879,98 Eur skolą; 2,70 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito likutį (208 507,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos (230 879,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, šio turto nesant ar nepakankant, atsakovo pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos 797,182 Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista.

Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant konkretų areštuotiną atsakovui priklausantį turtą, išvardintą prašyme.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas skundą priėmė ir išsiuntė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovas 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriame nurodo, kad atsisako atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, ir kad jam yra žinomos visos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės. Atsakovas prašo priimti šį atsisakymą bei civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pagal minėtą atskirąjį skundą nutraukti.

Atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 42 str. 1 d., 308 str.). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 302 str.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo neturi teisės jo paduoti pakartotinai (CPK 308 str. 3 d.). Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto M. J. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo paduotas proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 308 str. 1 d., 338 str.). Kadangi byloje nėra nustatyta, kad apelianto atskirojo skundo atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia šalių teises ir teisėtus interesus, t. y. nėra nustatyta sąlygų, nurodytų CPK 42 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant teismas negali priimti atskirojo skundo atsisakymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas, pradėtas pagal šio asmens atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).

Apeliantui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už paduotą atskirąjį skundą (CPK 87 str. 2 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 302, 308, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

priimti atsakovo M. J. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties ir šį apeliacinį procesą nutraukti.

Grąžinti atsakovui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą 2016 m. liepos 20 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1893.