- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-862-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė – vyresn. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė R. J. 2008-01-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr.001216 (toliau – Protokolas) V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechnikui – brigadininkui, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodyta, kad 2007-12-03 Institucijos laboratorijos atstovams, vykdant valstybinę laboratorinę kontrolę (duomenys neskelbtini) nuotekų biologinio valymo įrenginiuose, buvo nustatyta, kad išleidžiamose į (duomenys neskelbtini) upę nuotekose po valymo skendinčių medžiagų leistina koncentracija buvo viršyta 10,71 karto, BDS₇ - 4,55 karto (Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolas Nr. 449, b.l. 14). Konstatuota, kad tuo buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo, bendrovei išduoto 2006-07-21, VII dalies „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus“ 29 lentelėje nustatytų teršiančių medžiagų (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklai užterštumo reikalavimai (b.l. 23-24).
Institucijos vyriausioji specialistė – vyresn. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė R. J. minėto Protokolo pagrindu 2008-02-01 priėmė nutarimą Nr. VR-54 (toliau – Nutarimas), kuriuo V. S., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechnikui - brigadininkui, atsakingam už valyklos teisingą eksploataciją ir aplinkosauginių reikalavimų vykdymą, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) už ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta administracinę nuobaudą - 200 litų bauda. Pažymėta, kad didžiųjų maksimalių koncentracijų viršijimai rodo, kad mėginių ėmimo (duomenys neskelbtini) metu įrenginių darbas buvo sutrikęs. Už įrenginių teisingą eksploataciją ir aplinkosauginių reikalavimų vykdymą, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007-10-08 įsakymu Nr.(1.1)V-39, yra atsakingas V. S. (b.l. 25). V. S. yra kaltas dėl to, kad buvo viršyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimame TIPK leidime nustatyti teršiančių medžiagų normatyvai. Konstatuota, kad Protokole nurodyta veika buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr.D1-236 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento IV skyriaus 27 punktas, numatantis reikalavimus nuotekų užterštumui (b.l. 21-22).
Šalies argumentai
V. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad tiek Protokole, tiek skundžiamame Nutarime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė pažeidimą, nes valymo įrenginiai, už kurių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą jis atsakingas, dirbo be sutrikimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad būtent aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų pareiga yra aiškintis administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y., nustatyti pažeidimo subjektą – asmenį, išpylusį teršalus į kanalizaciją, taip pat tokio asmens kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų ir pasekmių. Pažymėjo, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas neatliko savo pareigos ištirti administracinį teisės pažeidimą bei nustatyti tokį pažeidimą padariusius asmenis, kurie yra kalti, nes dėl jų neteisėtų veiksmų atsirado ir kilo pasekmės – valymo įrengimai dėl savo ribotų pajėgumų negalėjo tinkami jų išvalyti.
Institucijos atstovai, nesutikdami su skundu, prašė V. S. skundo netenkinti ir Nutarimą palikti galioti nepakeistą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-21 nutartimi V. S. skundo netenkino ir Nutarimą paliko galioti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad per UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrimus ir eksploatuojamus (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginius į aplinką, t.y. į (duomenys neskelbtini) upę, pateko teršalai (BDS ir skendinčios medžiagos), kurios viršijo leistinus normatyvus. To neginčija ir pats pažeidėjas. Tačiau pažeidėjas laiko, kad jis negali būti administracinėn atsakomybėn traukiamu subjektu, nes dėl aplinkos teršimo tokiu būdu nėra numatyta jo atsakomybė, be to, įrenginiai dirbo normaliai, jokių gedimų nebuvo. Teismas vertino pažeidėjo paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad BDS ir skendinčių medžiagų koncentracija viršijo leistiną normą dėl to, kad prieš keletą dienų buvo atliekamas kanalizacijos vamzdžių valymas, ir sutikdamas su Institucijos atstovų nuomone sprendė, kad tokiu atveju pažeidėjas, būdamas atsakingas už valymo įrenginių tinkamą eksploataciją ir priežiūrą, privalėjo imtis papildomų priemonių, keičiant valymo technologinius procesus ir pan., ko jis nepadarė. Pažymėjo, kad iš pažeidėjo paaiškinimų teisme matyti, kad jis jokios įtakos įrenginių eksploatacijai neturi ir negali turėti, o tokia padėtis negalima. Įvertinęs minėtą teismas sprendė, kad V. S. yra tinkamas subjektas, kuriam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra kvalifikuoti teisingai, be to, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad asmuo įvykdė minimą administracinį pažeidimą.
III.
V. S. (toliau – apeliantas) skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-21 nutartį ir priimti naują sprendimą: Nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimų, nes yra neargumentuota. Pažymėjo, kad pirma, jis yra atsakingas už tinkamą valymo įrenginių eksploataciją, t.y. už tai, kad valymo įrenginiai dirbtų pagal savo technines galimybes (šalina gedimus ir pan.). Jokių nuotekų valymo įrenginių gedimų nebuvo nustatyta, įrenginiai nuotekas valė pagal savo techninius parametrus, leistini momentiniai DLK normatyvai buvo viršyti dėl padidėjusios remontinės taršos nevalytose nuotekose. Antra, būdamas atsakingas už tinkamą ir nenutrūkstamą įrenginių eksploataciją, jis niekaip negalėjo pagerinti valymo įrenginių techninių parametrų, t.y. padidinti gamintojų deklaruojamą ir projektinėje dokumentacijoje nurodytą nuotekų išvalymo procentą. Mano, kad nepasinaudojęs ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje ar 62 straipsnio 1 dalyje numatyta teise skirti specialistą ar ekspertą, teismas, vadovaudamasis Institucijos prielaidomis ir savo subjektyvia nuomone, padarė išvadą, kad apeliantas jokios įtakos įrenginių eksploatacijai neturi ir negali turėti; tokia padėtis nėra galima. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nutartyje nenurodė, kuo remiantis sprendė, kad apeliantas yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Pažymėjo, kad nei Institucija, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokių veiksmų jis privalėjo imtis, kad skendinčių medžiagų ir BDS₇ koncentracija išleistose nuotekose neviršytų TIPK leidime nustatytų DLK. Be to, nei teismas, nei Institucija netyrė, dėl kokių priežasčių buvo viršyta didžiausia leistina koncentracija. Pažymėjo, kad Nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas pažeidė ATPK 280, 283, 284 straipsnius. Nurodė, kad tyrimo atlikimo metu ir vėliau (duomenys neskelbtini) valymo įrenginių darbas nebuvo sutrikęs, koncentracija išvalytose nuotekose galėjo padidėti dėl vienintelės priežasties – kažkas iš (duomenys neskelbtini) vandens abonentų išleido daugiau nuotekų nei paprastai, dėl ko valymo įrenginiai, veikdami normaliu režimu, negalėjo išvalyti minėtų nuotekų. Pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) valymo įrengimų projektinę dokumentaciją, įrengimai yra pajėgūs išvalyti nuotekas iki šių rodiklių: skendinčios medžiagos iki 25 mg/l, o BDS₇ - iki 25 mgO₂/l, kai nevalytų nuotekų užterštumas atitinkamai neviršija šių rodiklių: skendinčios medžiagos 390 mg/l, o BDS₇ - iki 475 mgO₂/l. Tuo tarpu momentinė tarša nevalytose nuotekose atitinkamai turi neviršyti: skendinčios medžiagos - 550 mg/l, BDS₇ - 850 mgO₂/l. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrengimuose nuotekose prieš valymą skendinčių medžiagų koncentracija buvo 1094 mg/l (beveik du kartus viršijo įrengimų pajėgumus), o BDS₇ - 430 mg0₂. Dėl dvigubo skendinčių medžiagų koncentracijos viršijimo valymo įrengimai buvo nepajėgūs tinkamai išvalyti nuotekų, todėl buvo viršyti TIPK leidime nustatyti DLK. Pažymėjo, kad nuo 2007-12-03 iki 2007-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestį už aplinkos teršimą mokėjo padidintu tarifu, kadangi buvo viršyti leidime nustatyti DLK. Nurodė, kad stacionarių taršos šaltinių deklaracijos parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrenginiai kartais viršija TIPK leidime nustatytus normatyvus. Tačiau jis yra pirmas įmonės darbuotojas, traukiamas už tai administracinėn atsakomybėn. Apeliantas taip pat nurodė, kad faktinė bylos situacija atitinka ATPK 51⁶ straipsnio objektą, tačiau nėra būtino požymio – administracinė atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nes jis negalėjo imtis jokių veiksmų, kad minėti normatyvia nebūtų viršyti, kadangi pažeidimas įvyko ne dėl netinkamo įrengimų darbo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-19 nutarime administracinėje byloje Nr.N1-1341/2007 konstatavo, kad įmonė administracinėn atsakomybėn galėtų būti traukimą pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį tuo atveju, jei su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekį viršytų TIPK leidime nurodytus leistinus normatyvus tose jos eksploatuojamose lietaus nuotekų tinkluose, kuriuose įrengti valymo įrenginiai; nesant ir neprivalant būti atitinkamoms techninėms priemonėms, įmonė neturėjo techninių galimybių sulaikyti ištekančias nuotekas, dėl ko laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra kaltės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime prašė V. S. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad V. S. 2008-05-23 sumokėjo teismo skirtą 200 litų baudą. Be to, iš 208-06-06 Institucijoje gauto V. S. pranešimo (reg. Nr.758) matyti, kad jis skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nerašė ir po juo nepasirašė (b.l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-30 nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo ir įpareigojo V. S. per 14 dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo patvirtinti ar paneigti tai, kad jis apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-21 nutarties panaikinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė, po juo pasirašė ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Šioje byloje nebuvo gautas V. S. paaiškinimas, kuriuo jis būtų paneigęs minėtą skundą ar jame nurodytus argumentus. Todėl skundui iš esmės atitinkant ABTĮ 128, 130 straipsnių reikalavimus, jis yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytu argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-21 nutartyje savo išvadų nemotyvavo bei dėl apelianto pareikštų reikalavimų nepasisakė, dėl ko minėta nutartis neatitinka ABTĮ 86 straipsnio bei ATPK 286 straipsnio reikalavimų.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 259, 260 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes tik tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalis (2007-12-29 redakcija) numatė, kad nuotėkų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), taip pat nuotėkų išleidimas pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), kai leidimas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir pareigūnams - nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.
Iš V. S. surašyto Protokolo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidėjo veiksmai yra laikomi neteisėtais ir užtraukia atsakomybę. Institucijos surašytame Protokole užfiksuotas faktas, kad 2007-12-03 Institucijos VARS laboratorijos atstovams, vykdant laboratorinę kontrolę (duomenys neskelbtini) nuotekų biologinio valymo įrenginiuose buvo nustatyta, kad išleidžiamose į (duomenys neskelbtini) upę nuotekose po valymo skendinčių medžiagų leistina koncentracija buvo viršyta 10,71 karto, BDS₇ – 4,55 karto (Institucijos VAKS laboratorijos Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų protokolas Nr.449). Tuo buvo pažeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo TIPK leidimo, bendrovei išduoto 2006-07-21, VII dalies „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus“ 29 lentelėje nustatytų teršiančių medžiagų (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklai užterštumo reikalavimai. Dėl minėto pažeidimo V. S., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku – brigadininku, veika Protokole kvalifikuota pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį (b.l. 23-24). Įvertinusi minėtą teisėjų kolegija sprendžia, kad Protokole aiškiai nesuformulavus kaltinimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t.y. nenurodžius kokiais konkrečiais veiksmais V. S. padarė minėtą pažeidimą, buvo pažeisti ATPK 259, 260 straipsnių reikalavimai bei apelianto teisė žinoti kaltinimo ribas ir tinkamai nuo jo gintis. Todėl atsižvelgus į minėtą bei į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nesprendė bei 2008-04-21 nutartyje taip pat nemotyvavo, kodėl V. S. yra laikytinas tinkamu administracinės atsakomybės subjektu, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis bei Nutarimas yra naikinami kaip neteisėti bei nepagrįsti ir bylą yra grąžinama iš naujo tirti įgaliotai Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyriausiosios specialistės – vyresn. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės R. J. 2008-02-01 nutarimą Nr. VR-54 panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūrai.
Nutartis neskundžiama.