Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-16 · Administracinė byla Nr. A-248-1287-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-16
Bylos Nr.
A-248-1287-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gudynas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 1287 - 06Procesinio sprendimo kategorija 11.9; 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjai D. P.,pareiškėjos atstovams adv. Rimui Alijui Kalkiui ir adv. Anatolijui Vilkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją skubos tvarka suprojektuoti ir atkurti jai nuosavybės teises natūra į 0,23 ha žemės sklypą, esantį Kryžiokų kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje; taip pat prašė priteisti jai iš valstybės 35000 Lt neturtinės žalos ir 87850,50 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. birželio 18 d. sprendimu Nr.01-1733 atkūrė jai nuosavybės teisės į 2,00 ha žemės sklypą Kryžiokų kaime, grąžindamas 0,23 ha žemės sklypą natūra. Ji 2002 m. liepos 15 d. šį 0,23 ha žemės sklypą pardavė. Vėliau paaiškėjo, kad dėl atsakovo kaltės jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimo dalis dėl 0,23 ha žemės sklypo buvo panaikinta teismine tvarka, o 2002 m. liepos 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis teismine tvarka buvo pripažinta negaliojančia. Pareiškėja nurodė, kad teismas, pripažinęs minėtą sutartį negaliojančia, priteisė iš pareiškėjos minėto žemės sklypo pirkėjams 76000 Lt. Be to, iš pareiškėjos teismas priteisė ieškovo naudai 68 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 570 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, areštavo jos 25000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jos indėliams bankuose, antstolis į savo depozitinę sąskaitą nurašė 65322 Lt, dėl ko ji prarado 2055 Lt palūkanų. Dėl JAV dolerio kurso augimo ji patyrė 3943 Lt nuostolių. Antstolio administravimo išlaidos sudarė 190 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš jos priteisė 2280 Lt žyminį mokestį. Pareiškėja nurodė, kad tokiu būdu dėl kaltų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ji patyrė didelę turtinę ir moralinę žalą. Ji jokių neteisėtų veiksmų nepadarė ir įstatymų nepažeidė, žemės sklypas jai buvo suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai ir teisingai. Ji visiškai pasitikėjo valdžios institucijomis, todėl negalėjo numatyti, kad dėl jų veiksmų patirs materialinę žalą ir bus pažeminta bei sugniuždyta morališkai. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. spalio 10 d. ji kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu dėl pažeistų nuosavybės teisių atstatymo bei materialinės žalos atlyginimo, be to, 2005 m. spalio 25 d. kreipėsi papildomai dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą (0,23 ha) atkūrimo natūra skubos tvarka. Tačiau apskrities viršininkas į prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo neatsakė, o dėl žemės sklypo grąžinimo skubos tvarka tik nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad 2002 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris pagal įstatymus yra valstybės išperkamas (yra sodininkų bendrijos teritorijoje ir priklauso privačiam asmeniui). Todėl pagrįstai padaryta klaida buvo ištaisyta ir pagrįstai 2002 m. birželio 18 d. sprendimas iš dalies buvo panaikintas, o vėliau pareiškėjos sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis pagrįstai buvo pripažinta negaliojančia. Pareiškėja ginčo žemės sklypą buvo gavusi neatlygintinai ir nepagrįstai praturtėjo. Teismas priteisė iš pareiškėjos atitinkamas pinigų sumas žemės sklypo pirkėjams, taikydamas restituciją, o toks pinigų priteisimas nelaikytinas pareiškėjos patirta žala. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepaaiškino, kokius veiksmus vilkina atlikti atsakovas ir kokias teisės normas savo veiksmais arba neveikimu jis pažeidžia. Atsakovas nurodė, kad, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, bus sprendžiamas klausimas dėl 0,23 ha žemės sklypo pareiškėjai suprojektavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjai iš valstybės 838,50 Lt turtinės žalos atlyginimą, o kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant 2002 m. birželio 18 d. sprendimą Nr.01-1733 dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo pareiškėjai į ginčo 0,23 ha žemės sklypą, faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Atsakovas, atkurdamas nuosavybės teises natūra pareiškėjai į 0,23 ha žemės sklypą, kuris jau priklausė kitiems asmenims, veikė aplaidžiai, todėl pareiškėjai dėl tokių veiksmų atsiradusi žala turi būti atlyginta. Teismas nurodė, kad pareiškėja buvo gavusi 76000 Lt iš pirkėjų už ginčo 0,23 ha žemės sklypą, tačiau minėtais įsiteisėjusiais bendros kompetencijos teismų sprendimais nustatyta, kad pareiškėja šį sklypą įsigijo neteisėtai, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijai neteisėtai jai atkūrus nuosavybės teises. Todėl teismų iš pareiškėjos priteisti pirkėjų naudai 76000 Lt, gauti už neteisėtai įgytą žemės sklypą, taip pat su šiomis pareiškėjos neteisėtai gautomis lėšomis susijusios negautos palūkanos (2055 Lt) bei nuostoliai (3943 Lt) nelaikytini pareiškėjos patirta žala. Antstolio administravimo išlaidų (190 Lt) pareiškėja neįrodė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, tenkindamas Generalinės prokuratūros ieškinį, 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos ieškovo Generalinės prokuratūros naudai 68 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 570 Lt žyminį mokestį. Šios pareiškėjos turėtos išlaidos pripažintinos patirta žala ir jos priteistinos iš valstybės pareiškėjos naudai. Teismas nurodė, kad pareiškėja pati padavė apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismui. Tokiu būdu 2280 Lt žyminis mokestis atsirado, pareiškėjai pačiai pasirinkus atitinkamą elgesio modelį, t. y. savo rizika inicijavus apeliacinį procesą ir pralaimėjus bylą. Todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos kaip žalos atlyginimas. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos turėtas išlaidas (2500 Lt) advokatų teisinei pagalbai apmokėti bei dokumentų kopijavimo išlaidas (44 Lt). Be to, pareiškėjos prašomų priteisti išlaidų už advokatų teisinę pagalbą tam tikra dalis yra susijusi su šia administracine byla ir tokių išlaidų atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 - 45 straipsniuose nustatyta tvarka. Kadangi šioje byloje pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl išlaidų atlyginimo, todėl jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas. Teismas nurodė, kad, kaip minėta, pareiškėja 0,23 ha ginčo žemės sklypą 2002 m. liepos 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri vėliau pripažinta negaliojančia, perleido kitiems asmenims. Iš šios sutarties baigiamosios dalies matyti, kad už jos atspausdinimą ir patvirtinimą notarui viso buvo sumokėtas 401 Lt atlyginimas. Minėtą atlyginimą šalys sumokėjo lygiomis dalimis. Tokiu būdu pareiškėja už šios sutarties atspausdinimą ir patvirtinimą sumokėjo 200,50 Lt. Šios pareiškėjos turėtos išlaidos priteistinos iš valstybės pareiškėjos naudai. Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašo priteisti ir 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji teigė, kad ji patyrė didelę neturtinę žalą dėl atsakovo kaltų veiksmų, t. y. ji visiškai pasitikėjo valdžios institucijomis, todėl negalėjo numatyti, kad dėl jų veiksmų ji bus pažeminta ir sugniuždyta morališkai. Tačiau tokie abstraktūs pareiškėjos teiginiai negali būti pagrindas priteisti moralinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė, kuo remiantis ji prašo įpareigoti atsakovą skubos tvarka suprojektuoti ir atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, be to, pareiškėja nenurodė nei vieno argumento bei nepateikė įrodymų dėl to, kokius veiksmus atsakovas vilkina atlikti ir kokias teisės normas jis savo veiksmais arba neveikimu pažeidžia. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.2.3-11954-01 įtraukė pareiškėją į Piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius Vilniaus rajono Pikeliškių kadastro vietovės teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui, pirmoje eiliškumo grupėje, sąrašą. Kad atsakovas rengiasi atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 0,23 ha žemės sklypą natūra, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procese vilkina atlikti kokius nors veiksmus ar savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesta dalis jos skundo reikalavimų, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad ji 0,23 ha žemės sklypą įsigijo teisėtai ir jokių įstatymų nepažeidė. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 18 d. sprendimas buvo panaikintas ne dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų, o dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo bandymas Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakomybę perkelti pareiškėjai yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėja nurodo, kad tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija vilkina atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, matyti iš bylos medžiagos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakymai pareiškėjai yra nekonkretūs, juose nenurodyti atitinkamų veiksmų įvykdymo terminai. Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjai nurodinėja prieštaringus bei nenuoseklius pažadus ir tai tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus. Pareiškėja nurodo, kad be atitinkamo teismo įpareigojimo pareiškėjos konstitucinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą liks neįgyvendinta. Pareiškėja nurodo, kad fakto, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas galiojančius įstatymus, atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises į žemę, negalima laikyti pareiškėjos nepagrįstu praturtėjimu. Be to, tiek Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. sprendimas, tiek Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra apskųsti kasacine tvarka. Pareiškėja nurodo, kad 2003 m. vasario 21 d. autoįvykio metu ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjos gydymas tęsiasi iki šiol, tačiau gydymas yra apsunkintas dėl prasidėjusių teisminių procesų. Ir visa tai vyksta dėl apskrities viršininko, pažeidusio galiojančius įstatymus, kaltės. Jei pareiškėjai nuosavybės teisės į žemę būtų buvusios atkurtos, nepažeidžiant įstatymų, jai nereikėtų vaikščioti į teismus, jos turtas nebūtų areštuotas. Dėl vieno neteisėto viešojo administravimo subjekto akto pareiškėja patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą. Ji neteko grąžinto žemės sklypo, už tą sklypą gautų pinigų, prarado palūkanas už turėtus indėlius bankuose, nemažai sumokėjo už advokatų paslaugas. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes, kurios privertė pareiškėją prašyti neturtinės žalos atlyginimo, ir nepagrįstai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė. Neturtinės žalos dydį apskaičiuoti pinigais praktiškai neįmanoma, tačiau pareiškėjos patirti dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, leidžia šią žalą vertinti pinigais.

Apeliacinės instancijos teisme pareiškėja ir jos atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl žalos atlyginimo

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį be kitų ir tais atvejais, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų (4 punktas) ar pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn (6 punktas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu pripažino, kad D.P. nuosavybės teisės atkurtos, pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas, tai yra, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, suprojektuotas žemėje, užimtoje sodininkų bendrijos „Renetas“ ir nuosavybės teise priklausančioje R. G.. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises, buvo neteisėti, kitaip tariant, Vilniaus apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Tai yra viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti. Spręsdamas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo ir teisėtumo teismas dėl kiekvieno reikalavimo vertino, ar yra kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei atsirasti: žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.247, 6.249 straipsniai). Tačiau teismas neatsižvelgė į Civilinio kodekso 6.279 ir 6.282 straipsnių nuostatas, numatančias atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą ir būtinumą atsižvelgti į nukentėjusio asmens kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b.l. 56, 195, 196), tačiau duomenų apie šio tyrimo baigtį byloje nėra. Šio tyrimo metu galėjo būti nustatyti ir kiti asmenys, ne tik atsakovo darbuotojai, dalyvavę neteisėtai atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai (rengę žemėtvarkos projektą, atlikę žemės sklypo ribų paženklinimą ir kt.), ar asmenys, nesusiję su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau atlikę tam tikrus veiksmus, turėjusius įtakos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinyje Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismui nurodyta, kad dokumentus, reikalingus nuosavybei atkurti, pareiškėjai rengė M.S., ir kad tarp jo, pareiškėjos ir žemės sklypo pirkėjų buvo atitinkami išankstiniai susitarimai. Nors pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jos neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Šias aplinkybes būtina patikrinti, kadangi jos reikšmingos sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas šių aplinkybių neišaiškino, todėl teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, naikintina, o kadangi nurodytoms aplinkybėms išaiškinti būtina rinkti naujus įrodymus- byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo turi būti įvertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kiti įrodymai, susiję su nurodytomis nustatinėtinomis aplinkybėmis. Tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, svarstytinas klausimas dėl bylos sustabdymo.

Dėl reikalavimo atkurti nuosavybės teises

Pareiškėja prašo, kad jai skubos tvarka būtų atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha žemės sklypą būtent natūra. Šis pareiškėjos prašymas visiškai neargumentuotas: nenurodyta, ar buvusio savininko J. J. turėtos žemės ribose yra laisvos žemės, į kurią pareiškėjai galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, nenurodyta, kokio konkretaus veiksmo neatlieka atsakovas ir kokie teisės aktai tuo pažeidžiami (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai, 24 straipsnio 1 dalis). Dėl šios pareiškėjos skundo dalies turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Teismas to nepadarė, reikalavimą priėmė nagrinėti. Tokiu atveju minėtos aplinkybės turėjo būti nustatytos nagrinėjant bylą. Tai taip pat nebuvo padaryta, todėl teismo sprendimas ir dėl šio reikalavimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas