Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2019 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą Nr. LK-123 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 11 punktą paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

8. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl aukštesnysis teismas plačiau neanalizuoja skunde nurodyto teiginio, jog buvo nepagrįstai įvertinta neva didelė likusi neatliktos bausmės dalis. Ši aplinkybė nurodyta tik Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. pateiktame atsiliepime, o skundžiamoje nutartyje iš viso nepaminėta.

9. Nors nuteistasis žada pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šis teistumas A. M. nėra pirmasis. Nusikaltimus skundo autorius pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo priešingo teisei elgesio einant metams visiškai nekoregavo. Nors A. M. nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromi nusikaltimai (plėšimas, išžaginimas, nužudymas) sunkėja, sukeliamos vis sunkesnės, kartais net ir negrįžtamos, pasekmės. Darytina išvada, jog nuteistasis nusikalsta sistemingai, todėl vien deklaratyvus pažadas būti doru piliečiu ir laikytis įstatymų imperatyvų teisėjų kolegijos neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltus pirmą kartą A. M. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus, todėl daromų nusikaltimų daugėjo, o jų pobūdis vis sunkėjo. Dėl paskutinių labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis kaltės nepripažino ir nors šiuo metu teigia savo elgesį vertinantis kritiškai, tačiau šios atgailos teisėjų kolegija nelaiko nuoširdžia. Net jei A. M. mąstymas šiuo aspektu iš tiesų pasikeitė, tai nekeičia aplinkybės, jog daugiau nei dešimtmetį jis ignoravo savo veiksmų neteisėtumą. Kadangi savo kaltę nuteistasis pripažįsta pakankamai trumpą laikotarpį, todėl aukštesnysis teismas negali objektyviai spręsti, ar skundo autoriaus atgaila nėra deklaratyvi bei paviršutiniška, ar jis geba analizuoti savo poelgius bei teisingai vertinti susidariusias situacijas.

10. Nuteistasis faktiškai atliko 3/4 paskirtosios bausmės ir šiuo laikotarpiu jo elgesys iš esmės atitinka nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus. A. M. tik vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau nuobauda gauta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar alkoholio vartojimą (b. l. 13). Nors iš pateiktos medžiagos neaišku, už kokių konkrečiai medžiagų vartojimą nuteistasis buvo drausmintas, tačiau bet kokiu atveju tai neigiamai jį charakterizuoja, juo labiau, kad paskutinis smurtinis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad A. M., būdamas laisvėje, alkoholį vartodavo neatsakingai, pataisos įstaigoje jokių su alkoholio vartojimo prevencija susijusių užsiėmimų jis nelankė, todėl vertinti, kad paleistas lygtinai nuteistasis sugebės kontroliuoti potraukį svaigiesiems gėrimams, nėra pagrindo. Taigi, alkoholio vartojimo problemos nuteistajam yra svarbus kriminogeninis veiksnys, kurio mažinimui nėra dedamos pakankamos pastangos.

11. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti dar penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, draugų įtaka, prognostinių įgūdžių stoka, kontroliuojantis elgesys bei impulsyvumas, kuriems taip pat neskiriamas reikiamas dėmesys. A. M. yra nekomunikabilus, užsisklendęs savyje, jam būdingas impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savitvardos stoka, pasitikėjimas savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Taigi, nuteistajam tikslinga dirbti su Psichologinės tarnybos specialistais, siekiant ugdyti gebėjimus kontroliuoti savo elgesį, agresijos, pykčio protrūkius. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję ir tai, kad nuteistojo savivertė yra pažeminta, 2000 m. jis yra bandęs save žalotis bei gydęsis psichiatrijos klinikoje. Pataisos įstaigoje suicidinio elgesio fiksuota nebuvo, vis dėlto, A. M. turėtų didesnį dėmesį skirti savo emocinei savijautai, asmenybės tobulinimui, naujų įgūdžių įgijimui.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis neturi didelės darbo patirties, šiuo metu mokosi 12 klasėje, paleistas lygtinai, žada registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieškotis darbo savarankiškai, tačiau kokioje srityje A. M. galėtų įsidarbinti, pateiktoje medžiagoje neatsispindi. Be to, asmuo, siekiantis integracijos į darbo rinką, su artimųjų pagalba gali ieškotis darbo ir būdamas pataisos įstaigoje, tačiau jokių pažymų apie tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, nepateikta. Neturint išsilavinimo bei paklausios specialybės, įsidarbinimo galimybės yra ribotos, o tai neabejotinai prisideda prie finansinio nestabilumo bei galimo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kuris dengiamas minimaliai. Atkreiptinas dėmesys, jog pataisos įstaigoje A. M. dirba ir gauna atitinkamą atlygį, tačiau darbo užmokesčio pragyvenimui jam nepakanka, finansiškai nuteistajam padeda artimieji. Vadinasi, skundo autorius negeba tinkamai paskirstyti ir tvarkyti turimų lėšų, kas gali sukelti problemų ir tęsiant bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. M. daromą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir padarė teisingą išvadą, jog ši pažanga nėra ženkli bei įtikinanti. Pažymėtina, jog apylinkės teismas klaidingai nurodė rizikos vertinimo balą (53 balai, iš kurių 28 balai yra kintami), kas laikytina rašymo apsirikimu. Iš tiesų, šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 66 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 35 balai yra statiniai, o 31 balas – dinaminis, t. y. dar galimas koreguoti. Vis dėlto, šie balai nuo praėjusio svarstymo pakito itin nežymiai – sumažėjo vos dviem balais. Nors A. M. nustatyti ir apsauginiai veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, ryšių palaikymas su artimaisiais, aukšta motyvacija nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojimas, savo elgesio priežasčių suvokimas, gebėjimas išsikelti tikslus ir jų planingai siekti, pakankama motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir ateityje nenusikalsti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai pakolkas nenusveria kriminogeninių veiksnių. Turima motyvacija dirbti, nevartoti svaigiųjų medžiagų ir daugiau nenusikalsti vertintina teigiamai, tačiau vien pasiryžimo elgtis kitaip, nei iki šiol buvo elgiamasi, nepakanka sėkmingai probacijai. Skundo autorius turi ne tik deklaruoti vienus ar kitus siekius, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų jiems įgyvendinti. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

14. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nesureikšmino nei A. M. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobūdžio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo vertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti išvados, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama.

15. Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, A. M. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos namuose. Pateiktame skunde išdėstytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.