- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1539-1140/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00172-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, G. G.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R., atstovaujamas advokatės Jutos Kareivės, kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini). palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius. Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelės A. G. sutuoktinis A. G.. Po jo mirties liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir toliau liko gyventi A. G.. Nespėjus priimti sutuoktinio A. G. palikimo, A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Paaiškino, jog po A. G. mirties, pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė jos sūnus D. R., kuris paveldėjimo teises 2021 m. gruodžio 27 d. notarine sutartimi perleido savo sūnui, pareiškėjui D. R..
Atsiliepimas
Valstybę atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymu į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas G. G., kuris yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. sūnus. G. G. tikslus gyvenamosios vietos adresas ir kiti kontaktai nėra nežinomi, išnaudotos visos galimybės juos sužinoti. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO aktualių duomenų apie suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą, kurioje jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, negauta, asmuo deklaravęs išvykimą į Estiją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui G. G. įteikti viešo paskelbimo būdu, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimą į pareiškimą pateikti, taip pat jam pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką. Suinteresuotas asmuo G. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, prašymų pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar atidėti bylos nagrinėjimą, negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. (buv. pavardė (duomenys neskelbtini)) ir A. G. santuoką įregistravo 1980 m. sausio 4 d. (įrašo Nr. 1). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. G. vardu (1992 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-7308), įgytas santuokos metu. Iš mirties liudijimų matyti, kad A. G. sutuoktinis A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš giminystę įrodančių dokumentų, gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjo D. R. tėvo D. R. mama A. G.. Po A. G. mirties, dėl palikimo priėmimo 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi jos sūnus D. R., kuris paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Akmenės rajono 2-ajame notarų biure, paveldėjimo teises perleido savo sūnui pareiškėjui D. R.. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. G. priėmė sutuoktinio A. G. palikimą faktiniu valdymu.
Remiantis bylos duomenimis, po A. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. G. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. G. po sutuoktinio A. G. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė A. G. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.