- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-659-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40882-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- UAB „Arkos statyba“
- Atsakovas
- UAB „NK Baltic“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Arkos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Arkos statyba“ ieškinį atsakovei UAB „NK Baltic“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Arkos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „NK Baltic“ 4015,38 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, 4015,38 Eur reikalavimui užtikrinti.
Nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra didelis atsakovei, nes ji susiduria su finansiniais sunkumais, pagal ekonominę būklę atsakovės kreditavimo rizika yra aukšta, dėl to preziumuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Be to, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas. Atsakovė, nors buvo raginama, neatsiskaito su ieškove ilgą laiką, vengė bendradarbiavimo, nepriėmė ieškovės siunčiamos korespondencijos, yra skolinga SODRAI 245,57 Eur, jos darbuotojų skaičius sistemingai mažėja, todėl mano, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas, susipažinęs su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, nustatytas CPK 144 str. 1 d., nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas jį patvirtinančiais dokumentais. Nors ieškovė teigė, kad pareikšto ieškinio suma (4015,38 Eur) atsakovei yra didelė, tačiau vertinant, ar ieškinio suma didelė konkrečiam skolininkui, būtina atsižvelgti į skolininko teisinį statusą, jo turimo turto vertę, veiklos apimtis, pelningumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, kad ieškinio suma yra didelė atsakovui. Tik įvertinus nurodytas aplinkybes, galima spręsti, ar skolininko turtui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nustatė, kad iš išrašo iš tinklapio www.creditinfo.lt duomenų bazės matyti, jog skolininkė yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 245,57 Eur, tačiau skola yra ne tęstinė, įsiskolinimai nuolat sumokami, atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 automobiliai, 1 išperkamas arba nuomojamas. Ieškovė nepateikė duomenų apie kitą atsakovei priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, turtines teises, kreditorinius įsipareigojimus, todėl teismas negalėjo vertinti atsakovės turtinės padėties pareikšto reikalavimo dydžio aspektu. Atsakovės vengimas bendradarbiauti, nereagavimas į raginimus, korespondencijos neėmimas savaime nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet suteikia ieškovei teisę ginti savo teisę teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė tikimybės ir grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo, dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo areštuoti atsakovės turtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Arkos statyba“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas neįvertino, kad ieškovės reikalavimas atsakovei sudaro 4015,38 Eur, kuris atsakovei, galimai susiduriančiai su finansiniais sunkumais ir kurios kreditavimo rizika yra aukšta bei matyti sistemingas darbuotojų mažėjimas, laikytinas dideliu. Teismas visiškai netinkamai įvertino duomenis, susijusius su įmonei priklausančiu turtu, konkrečiai - turimais automobiliais, t. y. teismas prie atsakovės nuosavybės priskyrė ir jai nuosavybės teise nepriklausantį išperkamą arba nuomojamą automobilį, tokiu būdu sukurdamas įspūdį, kad įmonės finansinė būklė yra neva pakankamai gera.
2) Atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent atsakovė, siekdama įrodvti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip vieną iš svarbiausių atsisakymo motyvų nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie kitą atsakovei priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, turtines teises, kreditorinius įsipareigojimus, kas neabejotinai reiškia įrodinėjimo naštos perkėlimą ieškovei. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo gerą turtinę padėtį, o pirmosios instancijos teismas neišreikalavo jų iš atsakovės. Nesant tokių duomenų, manytina, jog ieškovė įrodė, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
3) UAB „NK Baltic“ ilgiau nei 24 mėn. JAR tvarkytojui neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl minėti dokumentai turėtų būti išreikalauti iš atsakovės.
4) Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 4015,38 Eur sumokėjimo už faktiškai atliktus ir priduotus statybos rangos darbus. Ieškovės reikalavimas grindžiamas objektyviais duomenimis: Statybų rangos sutartimi, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis – faktūromis, kas rodo, kad ieškinys yra pagrįstas, o kadangi ieškinio reikalavimas yra pakankamai didelis juridiniam asmeniui, susiduriančiam su finansiniais sunkumais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė UAB „NK Baltic“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovė jau yra sumokėjusi buvusį 254,57 Eur įsiskolinimą Sodrai, kuris atsirado dėl vėlavimo, tačiau ne dėl to kaip nurodė ieškovė, kad įmonė negalėjo atlikti mokėjimo neva tai, nes susiduria su finansiniais sunkumais.
2) Ieškovės pareikšto ieškinio suma atsakovei nėra didelė, nes ji sėkmingai veikia, gauna pelną ir nesusiduria su finansiniais sunkumais, ką įrodo 2015 m. balansas, kuriame matyti, kad atsakovė turi turto už 321009,00 Eur, iš jų ilgalaikio turto už 58323,00 Eur, nuosavas kapitalas sudaro 66222,00 Eur. Atsakovės pardavimo pajamos vien per ataskaitinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaro 426355,00 Eur sumą, grynasis pelnas sudaro 37786,00 Eur, t. y. atsakovė per 2015 m. grynojo pelno yra gavusi 2,4 karto daugiau nei per 2014 m., kas neabejotinai parodo, jog įmonė veikia pelningai ir didina gaunamas pajamas, vykdo sutartis, turi daugiau užsakymų. Įmonė be automobilius, turi tris žemės sklypus, kurių vidutinė rinkos vertė po 14800 Eur ir 15400 Eur. Atsakovė lengvai galėtų patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš viešai prieinamų duomenų, kurie skelbiami www.rekvizitai.vz.lt matyti, kad įmonė veikia, turi 4 automobilius, iš kurių 1 išperkamasis arba nuomojamas, įmonėje dirba 10 darbuotojų, nuo 2015 m. gruodžio 17 d. socialinio draudimo fondui įsiskolinimų neturi, įmonei nėra taikytų areštų ar apribojimų.
3) Ieškovė neįrodė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti ar jo įvykdymas galėtų pasidaryti apskritai nebeįmanomas. Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva tai teismas turėjo išreikalauti atsakovės finansinius duomenis, kadangi tokiose bylose ieškovė turi būti aktyvi ir pati pagrįsti savo reikalavimus.
4) Ieškovės pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, atsakovė su pareikšto ieškinio reikalavimais kategoriškai nesutinka, nes ieškovė darbus atliko netinkamai, nepašalino darbuose nustatytų trūkumų ir defektų. Atsakovės persamdyti subrangovai dar ir dabar atlieka ieškovės broko šalinimo darbus, todėl atsakovė mano pareikšti priešieškinį. Be to, atliktų darbų aktai atsakovės pasirašyti nebuvo, ieškovė aktus visiškai nepagrįstai pasirašė vienašališkai, dėl to atsakovei nekilo pareiga apmokėti už ieškovės nekokybiškus darbus, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
5) Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo teismui, jog neva atsakovė su ja nebendradarbiavo, ir kad dėl to neva turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Priešingai, šiuo atveju ieškovė yra nesąžininga ir teismui pateikia tik dalį dokumentų, nenurodo, kad atsakovė bendradarbiauja ir atsako į raštus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 314 str. yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus – UAB „NK Baltic“ 2015 m. balanso kopiją, 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, apie šio klausimo nagrinėjimą neinformuojant atsakovės ir nesuteikiant jai galimybės pasisakyti dėl tokio prašymo pagrįstumo ir pateikti įrodymus, šie jos teikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje nekonstatavo, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, tačiau laikė, jog neegzistuoja grėsmė būsimam galbūt ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti.
Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Apeliantė nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl sumokėjimo už faktiškai atliktus darbus ir priduotus statybos darbus, o reikalavimas grindžiamas objektyviais duomenimis: Statybų rangos sutartimi, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis-faktūromis, kas reiškia, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tuo tarpu, atsakovė nurodo, kad pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė darbus atliko netinkamai, nepašalino darbuose nustatytų trūkumų ir defektų, o atsakovės persamdyti subrangovai dar ir dabar atlieka ieškovės broko šalinimo darbus, todėl atsakovė mano pareikšti priešieškinį. Nagrinėjamu atveju, atsakovė iš esmės dėsto savo nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus, kurių vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Kadangi ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, konstatuotina, jog šiuo atveju įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Priešingai, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškinį pripažinti iš esmės nepagrįstu, dėl ko jis tikėtinai negalėtų būti patenkintas (CPK 144 str. 1 d.).
Dėl grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.).
Ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovės reikalavimas atsakovei sudaro 4015,38 Eur, kuris atsakovei, galimai susiduriančiai su finansiniais sunkumais ir kurios kreditavimo rizika yra aukšta bei matyti sistemingas darbuotojų mažėjimas, laikytinas dideliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui apeliantė (ieškovė) nepateikė įrodymų, jog, išieškojus skolą, ieškovei palankaus teismo sprendimu atveju nebūtų galimybės išsiieškoti lėšas iš atsakovės UAB „NK Baltic“. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, atsakovė, teigdama, kad jai ieškinio suma nėra didelė, kad ji vykdo sėkmingą veiklą ir jos finansinė padėtis periodiškai gerėja, pateikė 2015 m. gruodžio 7 d. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovės turto vertė sudaro 321009,00 Eur, iš jų ilgalaikio turto vertė - 58323,00 Eur, nuosavo kapitalo vertė - 66222,00 Eur. Iš 2015 m. gruodžio 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos sudaro 426355,00 Eur sumą, grynasis pelnas sudaro 37786,00 Eur, t. y. atsakovės finansinė padėtis lyginant ją su 2014 m. gerėja. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 automobiliai, 1 išperkamas arba nuomojamas. Įmonė be minėtų automobilius, turi tris žemės sklypus, kurių vidutinės rinkos vertės siekia po 14800 Eur ir 15400 Eur. Iš išrašo iš tinklapio www.rekvizitai.vz.lt matyti, kad atsakovės įmonėje dirba 10 darbuotojų, įmonei nėra taikytų areštų ar apribojimų. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, nors atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bet skola nėra tęstinė, įsiskolinimai nuolat sumokami. Atsižvelgiant į šiuos finansinius duomenis, teigti, kad ieškovės ieškininio reikalavimo suma – 4015,38 Eur atsakovei yra didelė nėra pagrindo.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovė turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovės galimybių disponuoti jos turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012, 2015 m. Liepos 7 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1017-178/2015 ir kitos). Taigi, vadovaujantis šiais išaiškinimais, būtent ieškovė, siekdama įrodyti, kad jos pareikštas turtinis reikalavimas yra didelės vertės ir sudaro pagrindą teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, o ne atsakovė, turėjo teikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškovės argumentas, kad atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovei tokių duomenų nepateikus, pirmosios instancijos teismas pats turėjo išreikalauti duomenis apie atsakovės gerą turtinę padėtį, yra nepagrįstas.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
Įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instacijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovės galimybių disponuoti jos turimu turtu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu (CPK 337 str. 1 d. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės (ieškovės) UAB „Arkos statyba“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.