Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0379 šaknelėje užfiksuota, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1989076, galioja iki 2024 m. gegužės 20 d. (1 t., b. l. 101), 2024 m. sausio 2 d. 17.02 val. M. J. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 102).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. J. nežymiai sutrikdė sutuoktinės sveikatą. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu ranka trenkė žmonai į veidą, nors nurodė visų aplinkybių nepamenantis, neginčijo kaltinimo aplinkybių dėl dviejų smūgių sudavimo kumščiu. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina teismo ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. sausio 2 d., apie 15.10 val. bute žodinio konflikto metu neblaivus M. J. dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į veido; BPC garso įrašo apžiūros protokolas, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji kvietė pagalbą, nurodydama, jog sutuoktinis prieš ją smurtavo, taip pat ir pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad A. J. nustatyti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Anot specialisto, sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, neatmetama, kad nustatyti sužalojimai veide galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.

Kaltinime buvo nurodytas veikos padarymo laikas – 2023 m. sausio 2 d., apie 16:13 val. Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad pranešėjos skambučio pradžia yra 2024 m. sausio 2 d., tokia aplinkybė atsispindi ir Bendrojo pagalbos skambučio įraše. Kad konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas, įvyko 2024 m. sausio 2 d., nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimas atitinkamai patikslintinas, nurodant, kad nusikalstama veika padaryta 2024 m. sausio 2 d.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su sutuoktine A. J. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau aptartus veiksmus M. J. padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, taigi jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis M. J. ir nukentėjusioji A. J. pateikė teismui susitarimą, kuriame nurodoma, kad M. J. visiškai pripažino savo neteisėtus veiksmus, sužalojimo faktą mastą bei padarytą žalą nukentėjusiajai ir jos atsiprašė, o pastaroji jam atleido. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai pavyko susitarti dėl žalos dydžio ir žalos atlyginimo tvarkos, šalims pavyko susitaikyti. Jie susitarė, kad A. J. patirta žala iš viso sudaro 4500 Eur. Dalį patirtos žalos, t. y. 500 Eur kaltinamasis yra atlyginęs 2024 m. sausio 26 d. bankiniu pavedimu į nukentėjusiosios banko sąskaitą. Likusią patirtą žalą, t. y. 4000 Eur M. J. įsipareigoja padengti 2000 Eur sumokėdamas mokėjimo pavedimu į A. J. banko sąskaitą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susitarimo sudarymo momento. M. J. kitą dalį 2000 Eur sumokės natūra, t. y. transporto priemone, Volvo V40, VIN (duomenys neskelbtini), kurią bendru sutarimu vertina 4000 Eur. A. J. ir M. J. pripažįsta, kad transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklauso lygiomis dalimis, kuri pagal jų susitarimą A. J. asmenine nuosavybe atitenka visa transporto priemonė (M. J. turimos nuosavybės teises į transporto priemonę), kurios viena antrosios dalimi priklausančia M. J. yra dengiama (sumokama) 2000 Eur žalos dalis. Šalims susitaikius ir kaltinamajam pilna apimtimi atlyginus tiek turtinę, tiek neturtinę nukentėjusiajai žalą, pastarieji prašo M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti pagal BK 38 straipsnio nuostatas (2 t., b. l. 1). Teismo posėdžio metu A. J. patvirtino, kad susitarimą sudarė laisva valia, sutinka su visomis nurodytomis sąlygomis, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir posėdžio metu.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. M. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę dėl šios veikos visiškai pripažino, gailisi. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš M. J. 90 Eur dydžio turtinę žalą bei 3 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 59-82, 196-199). Kaip matyti iš teismui pateikto susitarimo, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė dėl žalos sumos ir atlyginimo tvarkos, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atlikti mokėjimo pavedimai (2 t., b. l. 2). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino ir žalą už nukentėjusiosios gydymą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. M. J. atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė. Taigi, nustatytos antra ir trečia sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte.

Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomas aptariamas institutas. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis anksčiau nei karto neteistas, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai apgailestavo dėl savo elgesio, jį įvertino kritiškai, jis nebaustas administracine tvarka, yra dirbantis. Dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino žalą už nukentėjusiosios gydymą, taip pat ir dalį žalos pačiai nukentėjusiajai. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vis tik tai nepaneigia aukščiau išvardintų kaltinamąjį iš esmės tik teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šias nusikalstamas veikas ir atlikti bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padaryta 135,80 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-44). Iš Luminor Bank AB lėšų pervedimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad M. J. 2024 m. sausio 22 d. atliko 135,80 Eur Valstybinei ligonių kasai pavedimą dėl PSDF žalos už A. J. gydymą (1 t., b. l. 47). 2024 m. sausio 30 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasa informavo, kad M. J. atlygino PSDF biudžetui 135,80 Eur už nukentėjusiosios gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 49). Įvertinus tai, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. J. atstovė jos vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš M. J. 90 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad tiriamo įvykio metu ir aplinkybėmis A. J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. Ieškovė neturtinę žalą vertiną dėl to, kad patyrė didelį emocinį šoką ir sukrėtimą. Bijo būti viena namuose, sunku užmigti naktimis, sapnuoja košmarus, nuo įvykio ieškovei nukrito 9 kg, sunku susikaupti darbui, prarado pasitikėjimą kitais žmonėmis. Dėl įtariamojo įvykdytos nusikalstamos veikos A. J. patirta turtinė žala yra susijusi su psichologo konsultacijomis ir teisinėmis išlaidomis. Šiai dienai dėl psichologo konsultacijų patyrė 90 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 59-82). Pateiktas prašymas dėl 1547,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. (1 t., b. l. 196-199).

Byloje buvo pateiktas 2024 m. liepos 24 d. susitarimas (susitaikymas), sudarytas tarp nukentėjusiosios A. J. ir M. J., susitarta dėl žalos (kaip matyti, ir dėl bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo tokiomis sąlygomis: nukentėjusiosios patirta žala sudaro 4 500 Eur. Dalį patirtos žalos, t. y. 500 Eur, M. J. atlygino 2024 m. sausio 26 d. bankiniu pavedimu į nukentėjusiosios A. J. sąskaitą, likusią dalį įsipareigoja padengti tokia tvarka - 2000 Eur sumoka mokėjimo pavedimu į A. J. banko sąskaitą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susitarimo sudarymo momento; 2000 Eur sumoka natūra šiame punkte numatytu turtu ir terminais. Nukentėjusioji ir kaltinamasis pripažįsta ir patvirtina, kad santuokos metu yra įgiję transporto priemonę Volvo V40, VIN (duomenys neskelbtini), kurią bendru sutarimu vertina 4000 Eur. A. J. ir M. J. pripažįsta, kad transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi įgyta po santuokos sudarymo, priklauso lygiomis dalimis. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaria, kad pagal šį susitarimą A. J. asmenine nuosavybe atitenka visa transporto priemonė (M. J. turimos nuosavybės teises į transporto priemonę), kurios ½ dalimi priklausančia M. J. yra dengiama (sumokama) 2000 Eur žalos dalis. M. J. tinkamai ir laiku atsiskaičius A. J. įsipareigoja papildomai nereikalauti patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ateityje nebereikšti jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Šalys laikys, kad susitaikė, o nukentėjusioji atleido kaltinamajam dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltos žalos, nes pastarasis nuoširdžiai atsiprašė. Šiuo pagrindu šalys pareiškia, kad susitaikė ir nukentėjusioji jokio pobūdžio pretenzijų kaltinamojo atžvilgiu neturi (2 t. b. l. 1). Iš 2024 m. liepos 29 d. Luminor Bank AB lėšų pervedimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. atliko 2000 Eur pavedimą į A. J. sąskaitą (2 t., b. l. 2). Taigi, dalis žalos nukentėjusiajai jau atlyginta atliekant pavedimus į pastarosios sąskaitą, dėl likusios dalies, t. y. 2 000 Eur susitarta atlyginti turtu, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir priklauso abiem lygiomis dalimis, kurios vertė bendru sutarimu yra 4 000 Eur. Įvertinus tai, kad teismui pateikti duomenys, kad dalis žalos yra atlyginta, tvirtintina susitarimo dalis dėl likusios sumos atlyginimo numatytu turtu, ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

I. K. klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137-138), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J., vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti, M. J. ir nukentėjusiajai A. J. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2024 m. liepos 24 d. M. J. ir A. J. sudarytą susitarimą dėl likusios 2 000 Eur žalos atlyginimo šiomis sąlygomis: 2000 Eur M. J. sumoka natūra šiame punkte numatytu turtu, t. y. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Volvo V40, VIN (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės, jam priklausančią dalį perduodamas A. J. asmeninėn nuosavybėn.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios A. J. civilinių ieškinių nutraukti.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

M. J. taikomą kartomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.