Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant pareiškėjai A. P., jos atstovei advokatei V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAGDPB „Aviva Lietuva“, VMI prie LR finansų ministerijos, notarei N. M. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. P. globotinio nepilnamečio B. G.-P. mama S. P.. Pareiškėja buvo mirusiosios mama ir 2018-07-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9258-1003/2018 ji paskirta anūko B. G.-P. nuolatine globėja ir turto administratore. Pareiškėjai ir kitiems šeimos nariams buvo žinoma, kad S. P. jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, kreditorių taip pat neturėjo, todėl po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2018 m. gruodžio mėn. per žiniasklaidą pareiškėja išgirdo apie pensijų kaupimo reformą ir prisiminė, kad S. P. buvo pasirašiusi pensijų kaupimo sutartį su UAGDPB „Aviva Lietuva“. UAGDPB „Aviva Lietuva“ 2019-01-25 raštu patvirtino, kad S. P. pensijų sąskaitoje yra sukaupta 651,35 Eur, kurie pagal įstatymą paveldėtini nepilnamečio B. G. - P.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. P. buvo nepilnamečio B. G. – P. motina (b. l. 5). S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Nepilnamečio B. G. – P. tėvas I. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėja yra B. G. – P. globėja (b. l. 6-7). 2019-01-25 pareiškėja sužinojo apie paveldėtiną 651,35 Eur sumą (b. l. 4). Pateikti registrų duomenys apie mirusiąją (b. l. 12-13).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad apie pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas sužinojo tik 2019-01-25, kai UAGDPB „Aviva Lietuva“ raštu patvirtino, kad S. P. pensijų sąskaitoje yra sukaupta lėšų. Terminas praleistas pakankamai nežymiai. Termino atnaujinimas kitų asmenų interesų nepažeidžia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pareiškėjai atnaujintinas.

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 str. 1 d.). Pareiškėjos globotinis B. G.-P. yra nepilnametis, jis savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečiui vaikui B. G.-P. įstatyminiu pagrindu priklausantį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., teismas

nutaria:

atnaujinti pareiškėjai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko B. G.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti pareiškėjai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko B. G.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.