- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- I-4204-142/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Milija“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
- 1.2Bylos dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Iljai Makarai, atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Milija“ skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Milija“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas, atsakovas) 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. ATK2-50/14.
Pareiškėjas nesutinka, kad 2014 m. balandžio 24 d. parduotuvėje, esančioje S. Žukausko g. 39-1, Kaune, rastiems 21 buteliui degtinės „Originali Lietuviška“, 0,2 litro, alk. 40 proc., nepateikti juridinę reikšmę turintys įsigijimo dokumentai. Šių butelių įsigijimą patvirtina UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 20 d. fiskalinis kvitas KAS#30763. Šie alkoholinio gėrimo buteliai buvo paženklinti specialiais ženklais – banderolėmis, pirkti parduotuvėje, turinčioje licenciją juos parduoti, nebuvo prekybos salėje, vertė iki 2 MGL, įsigyti reprezentacinėms reikmėms. Mano, kad pareiškėjui atsakomybė galėjo kilti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnį. Taip pat nurodo, kad Departamentas netinkamai individualizavo baudą, nes neatsižvelgė į ATPK 30 straipsnyje nurodytas aplinkybes – į pažeidimo pobūdį, sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą. Departamentas nurodė tik atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad pareiškėjas piktybiškai siekė išvengti atsakomybės, nes pateikė ne tik klaidinančią PVM sąskaitą faktūrą, bet ir melagingą paaiškinimą. Tai neatitinka tikrovės, nes buvo pateiktas fiskalinis kvitas, o bendrovė nuo licencijos gavimo dienos (2012 m. gruodžio 27 d.) nebuvo pažeidusi teisės aktų reikalavimų.
Teisme atstovas paaiškino, kad alkoholinius gėrimus pirko savo reikmėms, o pardavėjos netyčia iškrovė. Jis tuos butelius turi iki šiol. Mano, kad bauda gali būti skiriama pagal ATPK jam kaip fiziniam asmeniui.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti (b. l. 43–47). Paaiškina, kad pareiškėjas Departamentui 2014 m. balandžio 29 d. pateikė 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KAU Nr. 1268044, neva įrodančią ginčo alkoholinių gėrimų įsigijimą. Šis dokumentas neįrodo ginčo alkoholinių gėrimų įsigijimo, kadangi išrašytas jau po to, kai buvo surašytas patikrinimo protokolas (11.25 val.–13.00 val.). UAB „Sanitex“ 2014 m. gegužės 5 d., atsakydama į Departamento prašymą, nurodė, kad pareiškėjui nurodyta sąskaita faktūra buvo išrašyta 2014 m. balandžio 24 d. 13.58 val. Todėl tuo metu, kai vyko patikrinimas, ginčo alkoholiniai gėrimai pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija KAU Nr. 1268044, dar net nebuvo įsigyti. Kadangi pareiškėjas nepateikė ginčo alkoholiniams gėrimams juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų, jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas, todėl skundo argumentai dėl ATPK taikytinų nuostatų yra nepagrįsti. Juridinio asmens atsakomybę ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Alkoholio kontrolės įstatymas. Pareiškėjas departamentui pateikė tik tuos dokumentus, kurie yra byloje, t. y. 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KAU Nr. 1268044, 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KAU Nr. 1268044, o argumentai apie 2014 m. balandžio 20 d. fiskalinį kvitą KAS#30763 atsirado tik skunde teismui. Tačiau ir šis fiskalinis kvitas negali būti pripažintas tikrinimo metu rastų ginčo alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentu, kadangi jame nenurodytas pirkėjas ir rekvizitai, jame neatsispindi duomenys, kurie leistų nustatyti patikrinimo metu rastų ir kasos kvite nurodytų alkoholinių gėrimų tapatumą. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai individualizuotos ekonominės sankcijos. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą padarė pirmą kartą. Taip pat buvo atsižvelgta į tokias aplinkybes, kaip rastą didelį kiekį alkoholinių gėrimų, kurių įsigijimas nepatvirtintas privalomais juridinę galią turinčiais įsigijimo ar gabenimo dokumentais. Be to pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį ir byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujantį paaiškinimą, klaidino Departamentą, pateikdamas netinkamus vėliau tapačiai produkcijai išrašytus alkoholinių gėrimų įsigijimą neva patvirtinančius dokumentus. Šios aplinkybės buvo įvertintos kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojančios, bet ne kaip atsakomybę sunkinančios. Ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Pareiškėjui paskirta artima minimaliai bauda. Be to, pareiškėjas nevykdė 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo protokole buvusio nurodymo pateikti alkoholinius gėrimus, todėl Departamentas neturi galimybės konfiskuoti ginčo alkoholinių gėrimų.
Teisme atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. ATK2-50/14 teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto reikalavimus, už tai pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – 5 000 Lt bauda.
Pagal byloje esančią medžiagą (2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo protokolą Nr. ATK2-058, b. l. 50–52, ir materialinių vertybių atsakingo saugojimo aktą, b. l. 53–54), Departamento darbuotojai 2014 m. balandžio 24 d. atliko patikrinimą UAB „Milija“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje S. Žukausko g. 39-1, Kaune, ir nustatė, kad joje laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, tai: degtinė „Originali Lietuviška Auksinė“, 0,5 l, alk. 40 proc. tūrio, L 07-01-14, 12 butelių, pateikta 2014 m. sausio 24 d. PVM sąskaita faktūra KAU Nr. 1264035 tik šešiems buteliams, likusių šešių butelių juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai nepateikti (alkoholiniai gėrimai aprašyti materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto pozicijoje Nr. 2.), taip pat degtinė „Originali Lietuviška“, 0,2 l, alk. 40 proc. tūrio, L 19-03-14, 21 butelis, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (alkoholiniai gėrimai aprašyti materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto pozicijoje Nr. 3). Protokole nurodyta alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus pateikti iki 2014 m. balandžio 29 d. Tikrinime dalyvavusi pardavėja I. G. pastabų dėl protokolo neturėjo, nurodė, kad paaiškinimą pateiks vadovas.
Bendrovės direktorius 2014 m. balandžio 27 d. paaiškinime nurodė, kad parduotuvėje, esančioje S. Žukausko g. 39-1, Kaune, atliekant patikrinimą nebuvo prekių PVM sąskaitų faktūros, nes įmonė turi kelias parduotuves ir per klaidą sąskaita atsidūrė kitoje parduotuvėje (b. l. 67). Departamentui buvo pateikta 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra, serija KAU Nr. 1268044, ir 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra, serija SRD0 Nr. 118556, 2014 m. balandžio 3 d. vidaus perdavimo važtaraštis Nr. 017 (b. l. 68–72).
Nagrinėjant pažeidimo bylą Departamento posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad alkoholinius gėrimus įsigijo po patikrinimo, nes neturėjo dokumentų, todėl bandė gudrauti, tie gėrimai buvo įsigyti į kitą įmonę, o kitų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų nerado prekybos vietoje (b. l. 80–81).
Ištyrus objektyviais įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo pareiškėją pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto reikalavimus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti, laikyti, gabenti draudžiama alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti, laikyti, gabenti draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
Nors pareiškėjas neginčija, kad atliekant patikrinimą prekybos vietoje S. Žukausko g. 39-1, Kaune, nebuvo materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto pozicijoje Nr. 2 nurodytų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, t. y. neginčija Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto reikalavimų pažeidimo, tačiau prašo panaikinti visą nutarimą. Dėl to teismas pasisako ir dėl to, ar pagrįstai pareiškėjas atsakomybėn patrauktas pagal nurodytą teisės normą.
Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pagal pateiktą 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija KAU Nr. 1268044 (b. l. 69), alkoholiniai gėrimai, nurodyti materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto pozicijoje Nr. 2, buvo gauti į UAB „Milija“ kitą prekybos vietą – Parko g. 12, Juodkaimių k., Josvainių sen., Kėdainių r., o Departamento darbuotojai tikrino parduotuvę, esančią S. Žukausko g. 39-1, Kaune. Parduotuvei, esančiai S. Žukausko g. 39-1, Kaune, išduota licencija Nr. 2223, joje nėra numatyta, kad įmonė į šią parduotuvę gali gauti alkoholinius gėrimus iš sandėlio, esančio Parko g. 12, Juodkaimių k., Josvainių sen., Kėdainių r. (b. l. 25). Šioje licencijoje nurodytas sandėlio adresas yra S. Žukausko g. 39-1, Kaune. Kadangi tinkami alkoholinių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentai pateikti po patikrinimo, pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 2 dalies 10 punkte. Teismas neturi nei juridinio, nei faktinio pagrindo nurodytą situaciją vertinti kitaip, nei ją įvertino Departamentas.
Įrodinėdamas alkoholinių gėrimų, nurodytų materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto pozicijoje Nr. 3 (t. y. 21 butelis degtinės „Originali Lietuviška“, 0,2 l, alk. 40 proc. tūrio, L 19-03-14, toliau – ginčo alkoholiniai gėrimai), pareiškėjas pateikė 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SRD0 Nr. 118556 (nutarime nurodytas 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros numeris vertintinas akivaizdžiu rašymo apsirikimu). Departamento prašymu (b. l. 64), alkoholinių gėrimų pardavėjas nurodė, kad pareiškėjas alkoholinius gėrimus, nurodytus 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija SRD0 Nr. 118556, įsigijo 2014 m. balandžio 24 d. 13.58 val. (b. l. 66). Iš patikrinimo protokolo matyti, kad patikrinimas pradėtas 11.15 val. ir baigtas 13.00 val. (b. l. 50–52). Taigi pagal 2014 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SRD0 Nr. 118556, alkoholiniai gėrimai įsigyti jau po Departamento atlikto patikrinimo. Todėl ši sąskaita faktūra nepatvirtina materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto pozicijoje Nr. 3 nurodytų alkoholinių gėrimų įsigijimo. Atitinkamai tai reiškia, kad Departamentas nutarime pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimą.
Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad ginčo alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtina UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 20 d. fiskalinis kvitas KAS#30763 (b. l. 30). Pastebėtina, kad pareiškėjas apie šį dokumentą nurodė tik skunde teismui, šis dokumentas nebuvo pateiktas Departamentui. Departamentas nutarime vertino tik tuos įrodymus, kuriuos gavo iš pareiškėjo. Pareiškėjo pateiktame 2014 m. balandžio 27 d. paaiškinime apskritai nėra nurodyta, kokius dokumentus jis pateikia Departamentui. Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad minėtas fiskalinis kvitas buvo pateiktas Departamentui, objektyviai nepagrįstas. Kita vertus, šis dokumentas neįrodo ginčo alkoholinių gėrimų įsigijimo, nes iš jo negalima spręsti, ar ginčo alkoholiniai gėrimai yra įsigyti pirkimo, kurį pagrindžia nurodytas kasos kvitas, metu: kvite nėra pirkėjo rekvizitų, prekių siuntos identifikavimo rekvizitų, partijos ženklų ir t. t. Byloje nevertintina pareiškėjo pateikto kasos kvito atitiktis kasos kvitams keliamiems reikalavimams, nes byloje nagrinėjama tik tai, ar pareiškėjas pateikė, ar nepateikė juridinę galią patvirtinančius privalomus ginčo alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentus. Asmeniniai kasos kvitai nėra tinkamas alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentas, tai ne kartą konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje (žr., pvz., 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-159/2008, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2310/2011 ir kt.)., kuria teismas privalo vadovautis atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjas remiasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 39 punkto nuostata, kad licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai Lietuvos Respublikoje alkoholinius gėrimus gali pirkti tik iš įmonių, turinčių licencijas juos gaminti arba verstis didmenine prekyba jais, o parduoti – fiziniams asmenims, Ūkio ministerijos nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, perkantiems alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, įmonėms, naudojančioms alkoholinius gėrimus kaip maisto produktų žaliavą, taip pat užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinių organizacijų atstovybėms, akredituotoms Užsienio reikalų ministerijoje (analogiška nuostata įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje). Ši norma nagrinėjamu atveju neatitinka Departamento nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas versiją, kad ginčo alkoholinius gėrimus įsigijo iš licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės reprezentacinėms reikmėms, pateikė tik teismui, todėl ji vertintina pareiškėjo pasirinktos gynybos kontekste. Pareiškėjo teiginiai, kad jam turėjo būti taikoma AKĮ 17 straipsnio 7 dalis, yra atmestini, nes atsakovas patikrinimo metu konstatavo tokias faktines aplinkybes, kurios yra būtent AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, bet ne AKĮ 17 straipsnio 7 dalies pažeidimas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis alkoholinius gėrimus įsigijo mažmeninėje prekyboje ir reprezentacinėms reikmėms. Tokį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo bandomas įrodyti teiginys, yra nepagrįstas, nes akivaizdžiai prieštarauja paties pareiškėjo Departamentui pateiktam paaiškinimui, kad tapačius gėrimus įsigijo po patikrinimo, nes neturėjo dokumentų, bandė gudrauti (b. l. 80), taip pat teismo posėdyje pateiktam paaiškinimui, kad ginčo alkoholinius gėrimus pirko savo reikmėms, o pardavėjos netyčia juos iškrovė parduotuvėje.
Pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, todėl yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, reguliuojančių alkoholio produktų verslą, taigi jis privalo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas draudimas prekybos vietoje laikyti alkoholinius gėrimus be jų įsigijimo dokumentų. Atsakomybei pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą kilti pakanka nustatyti pažeidimų, nustatytų šiose įstatymo normų dispozicijose, faktą. T. y. teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, už jo reikalavimų pažeidimą juridiniams asmenims atsakomybė taikoma šiame įstatyme nustatyta tvarka, o fiziniams asmenims – ATPK nustatyta tvarka. Departamentas nenukrypo nuo Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Departamento darbuotojai, nustatę ir įvertinę Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, surašė nustatyto turinio protokolą juridiniam asmeniui – pareiškėjui, kuris remiantis LVAT praktika yra tinkamas atsakomybės už minėto draudimo nuostatų pažeidimą subjektas. Juridinis asmuo yra sukurtas teisės subjektas ir pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-702/2008 ir kt.). Tai reiškia, kad įmonės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) pagal Alkoholio kontrolės įstatymą laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti įmonės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. pvz., LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Todėl nepagrįstai pareiškėjo atstovas, įmonės direktorius, aiškina, kad atsakomybė nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma pagal ATPK jam, kaip fiziniam asmeniui. Padarytas pažeidimas atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų draudimų dispoziciją, todėl pagal jokius kitus įstatymus, kaip tik pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, negali kilti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas tiek, kiek jame yra konstatuotas padarytas pažeidimas ir nustatytas atsakomybės subjektas, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas kelia ginčą ir dėl ekonominės sankcijos individualizavimo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 1 000 Lt iki 50 000 Lt bauda. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, už 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto reikalavimų pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 500 Lt iki 2 000 Lt.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas padarė sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, jam paskirta ekonominė sankcija sunkesniojo pažeidimo ribose, t. y. 5 000 Lt. Taigi paskirta artima minimaliai ekonominė sankcija.
Iš nutarimo matyti, kad skirdamas ekonominę sankciją Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsižvelgė į tokias pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kaip tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį ir byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujantį paaiškinimą, klaidino Departamentą, pateikdamas netinkamus, vėliau tapačiai produkcijai išrašytus alkoholinių gėrimų įsigijimą neva patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgta ir į tai, kad rastas didelis kiekis alkoholinių gėrimų (21 butelis), kurių įsigijimas nepatvirtintas privalomais juridinę galią turinčiais įsigijimo ar gabenimo dokumentais, kad pareiškėjas nevykdė patikrinimo protokole buvusio nurodymo pateikti akte nurodytus alkoholinius gėrimus, todėl Departamentas neturi galimybės konfiskuoti ginčo alkoholinių gėrimų. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo alkoholiniai gėrimai yra įmonėje, tačiau nepagrįstai aiškino, kad negavo reikalavimo pateikti Departamentui ginčo alkoholinius gėrimus, nes toks reikalavimas nurodytas patikrinimo protokolo antrame lape (b. l. 51).
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti pareiškėjui paskirtą baudą kaip netinkamai individualizuotą, neadekvačią padarytam pažeidimui. Darytina išvada, kad pareiškėjui skirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra objektyvi, skundžiamame nutarime motyvuotas jos parinkimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo UAB „Milija“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.