Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir byla nutraukta, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo: Civilinės ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. 25,05 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sąlygojo netinkamą BK 37 straipsnio taikymą. Teismo išvados dėl šių nuostatų taikymo padarytos nesiėmus visų reikiamų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų. Vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl jų turinio, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepakankamai motyvuotas, o D. G. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai įvertinta mažareikšme. Nepagrįsta teismo išvada, kad pati nukentėjusioji turėjo įtakos tam, kad prieš ją būtų panaudotas smurtas. Neabejotinai tarp nukentėjusiosios ir D. G. įvyko konfliktas, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino konflikto aplinkybes. Nukentėjusioji smurtinių veiksmų D. G. atžvilgiu nenaudojo. Pati D. G. buvo konfliktinės situacijos iniciatorė. Ji pastūmė nukentėjusiąją, kurios nugriuvimas galėjo jai sukelti labai rimtus ir negrįžtamus padarinius ir tik atsitiktinumo dėka nukentėjusioji D. M. išvengė sunkesnių sveikatos sužalojimų, nes toje vietoje, kurioje nugriuvo, nebuvo aštrių, bukų ar kampuotų daiktų. Nors D. G. savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo dėl padarytos veikos, teismas jai vis tiek taikė BK 37 straipsnio nuostatas. Toks D. G. elgesys tik patvirtina, kad jai yra priimtini smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriais ji sprendžia kilusius konfliktus, kuriuos, beje, pati ir išprovokuoja. Nors ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas buvo atleista du kartus, tačiau iš savo elgesio išvadų nedaro. Šiuo atveju nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas atleidžiama jau trečią kartą ir visais atvejais ji padarė smurtinio pobūdžio veikas. Teismas, pasak kasatoriaus, nuosprendyje nepaminėjo aplinkybės, kad paskutinę smurtinę veiką prieš D. M. ji padarė praėjus nepilniems trims mėnesiams po to, kai antrą kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas. Teismas nepakankamą dėmesį skyrė jos elgesio ir asmenybės vertinimui, todėl nepagrįstai ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Dėl netinkamai įvertintų bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas.