Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimą dėl santuokos nutraukimo palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, kad su atsakovu susipažino 2014 m. internetinėje pažinčių svetainėje, 2018 m. susituokė, bendrų vaikų nesusilaukė. Po santuokos sudarymo su atsakovu nutarė, kad šeima gyvens (duomenys neskelbtini). Atsakovas po santuokos sudarymo neužilgo išvyko į (duomenys neskelbtini), ji liko Lietuvoje laukti kol jos du nepilnamečiai vaikai A. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) , baigs mokslo metus, be to ji tuo metu dirbo ir turėjo išeiti iš darbo, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus nuolatiniam išvykimui gyventi į užsienį. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. jau buvo nupirkęs jai ir vaikams bilietus skrydžiui į (duomenys neskelbtini). Susitikusi su vaikų tėvu, gavo jo sutikimą išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į (duomenys neskelbtini). Tačiau apie susitikimą su vaikų tėvu papasakojus atsakovui, jis apkaltino ją neištikimybe, pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu ir netgi nužudymu, atšaukė kelionės bilietus, rašė jos garbę ir orumą žeminančias žinutes. Iš šių atsakovo veiksmų suprato, kad atsakovas yra labai impulsyvus ir jo veiksmai neprognozuojami. Ji tuo metu liko be darbo ir pragyvenimo lėšų, buvo jo pažeminta nes tiek darbe, tiek mokykloje , buvo pranešusi, kad išvyksta gyventi pas vyrą į (duomenys neskelbtini), todėl dėl šių aplinkybių patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Šiais savo veiksmais atsakovas parodė nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams, t. y. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą, todėl tolimesnis santuokinis gyvenimas negalimas. Gyvenant santuokoje su atsakovu bendro nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo ar kito smulkaus kilnojamojo turto neįgijo. Šeima kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Išlaikymo iš atsakovo neprašo. Sužinojusi atsakovo nuomonę dėl santuokos nutraukimo, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės ir atsisako reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Yra gautas atsakovo sutikimas santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės.

Atsakovui N. G. apie teismo posėdį pranešta, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, atstovo Lietuvos Respublikoje atstovauti jo interesus nepaskyrė, ieškovė pateikė atsakovo sutikimą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad N. G., gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis ir I. G. ((duomenys neskelbtini) ) a. k. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šalys registruojamo nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi, ieškovė su nepilnamečiais vaikais 2018 m. balandžio 19 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2018 m. liepos 24 d. ieškovė buvo registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, 2018 m. spalio 23 d. duomenimis (VSDFV pažyma Nr.KA-PZ1E-4677) ieškovei buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kaltės – fotonuotraukas: apie laisvalaikio laiką Lietuvoje kartu su ieškove ir jos vaikais; nupirktus ir atšauktus bilietus; sutuoktinės žinutę informuojančią, kad ji liks su (duomenys neskelbtini) ir jos nuotrauką su (duomenys neskelbtini) ir vaiku.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35– 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 12, 178 straipsniai). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad šalys susipažino internetu, sudarė santuoką ir šeimos gyvenimą planavo (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje, kitoje valstybėje. Šių aplinkybių neginčija nei viena iš šalių. Tačiau šeimos iširimo priežastis kiekviena šalis įvardija skirtingai. Šalys sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse, santuokinių ryšių tarp jų nėra, nei vienas iš sutuoktinių noro juos išsaugoti nepareiškė, sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Vedybinių ryšių tarp sutuoktinių nutrūkimas, šeimyninių ir kitų bendrų interesų bei bendro santuokinio gyvenimo nebuvimas, bendro ūkio nevedimas patvirtina, kad santuoka iširusi ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu (CK 3.51 straipsnis, 3.53 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką , pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu. Po santuokos įregistravimo atsakovui išvykus į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , nuo to laiko jie pradėjo gyventi atskirai, ieškovė pakeitė savo nuomonę vykti su vaikais į (duomenys neskelbtini) ir liko gyventi Lietuvoje, galimai su vaikų tėvu, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės ir jos išsaugoti šalys nesiekia, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51–3.54 straipsniai, Civilinio kodekso 3. 60 straipsnis, 3.61 straipsnio 2 -3 dalys).

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jiems santuokines pavardes. Atsakovas šiam prašymui neprieštaravo atsiliepimu. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei I. G. paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) , atsakovui N. G. – jo pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys santuokoje jokio turto neįgijo.

Ieškovei atsisakius bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies (50 proc.) iš šalių valstybei turėtų būti priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – po 4,45 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnis). Atsakovas yra užsienio pilietis, priteistina suma iš atsakovo sudaro 4,45 Eur , ieškovė prašė, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš jos, atsižvelgiant į tinkamą šalių procesinį elgesį, ši suma valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini)), personalinis(asmens kodas) (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taikant tas pačias pasekmes, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas santuokines pavardes: moters-(duomenys neskelbtini), vyro-(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,89 Eur (aštuonis eurus 89 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.