- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- eI3-618-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02521-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą.
Pareiškėja skunde, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad ginčijamo įsakymo dalimi pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą ir dėl to pareiškėjai už turimą sklypo dalį už 2020 metus pritaikytas padidintas 4 % dydžio žemės mokesčio tarifas. Teigė, jog pareiškėjos žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą buvo įtrauktas vadovaujantis Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-286, 9 punktu, dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 10.3, 25.1, 25.8, 25.13, 25.14 ir 25.16 papunkčių pažeidimo. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai ir nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, teisingai už ją atlyginant, bei pacitavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose pasisakyta apie nuosavybės neliečiamybę, jos gynimą.
Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ((duomenys neskelbtini)idealioji dalis sklypo) ir Lietuvos Respublikai ((duomenys neskelbtini)idealioji dalis sklypo), pastaroji idealioji dalis sklypo patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodė, kad žemės sklype yra tiek pareiškėjai, tiek ir kitiems asmenims priklausančių statinių bei patalpų. Pažymėjo, jog pareiškėja nuolat rūpinasi jai priklausančia žemės sklypo dalimi, ją valo, kasmet išveža kitų kiemo gyventojų per metus sunešamas šiukšles, 2020 metais visiškai aptvėrė nykstančius statinius, likusioje dalyje pasėjo žolę, todėl 2020 m. birželio mėnesį Centro seniūnijos atstovai, patikrinę žemės sklypo būklę, taip pat konstatavo, kad jis sutvarkytas, tik nurodė keletą trūkumų, kuriuos, jų manymu, dar reikėtų pašalinti iki jų nurodyto termino, ir tai pareiškėja nedelsdama atliko. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, nors teisinis reglamentavimas numato pakartotinį patikrinimą, tačiau nei 2020 m. liepos 16 d., nei vėliau joks pakartotinis patikrinimas vietoje, siekiant įvertinti, ar buvo sutvarkyta tai, kas buvo nurodyta, nebuvo atliekamas. Pažymėjo, kad pareiškėja visuomet nori dalyvauti tokiuose patikrinimuose ir ne kartą Centro seniūnijos darbuotojus yra informavusi apie tai žodžiu, taip pat visada buvo prašoma nurodyti konkrečiai, kokie darbai, jų manymu, turi būti padaryti, kad jos valdomas sklypas 2020 metais būtų laikomas sutvarkytu, tačiau po nurodyto termino jokių pretenzijų ar informacijos, kad pareiškėja tariamai nesutvarkė, kas jai buvo nurodyta sutvarkyti, ar padarė tai netinkamai, pareiškėja negavo, todėl buvo įsitikinusi, kad viską atliko tinkamai ir kad jokių pretenzijų jai atsakovė nebereiškia. Pareiškėjos ir jos atstovės vertinimu, tokiais veiksmais atsakovė pažeidė teisės normose numatytą procedūrą, be to, nebendradarbiavo su pareiškėja ir taip užkirto kelią pareiškėjai ištaisyti tariamus sklypo naudojimo / tvarkos trūkumus, jei tokie būtų buvę, todėl mano, kad žemės sklypą atsakovė į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą įtraukė visiškai nepagrįstai, nes sklypas buvo sutvarkytas ir iki nurodytos datos pašalinti visi nurodyti trūkumai. Teigė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys apgriuvę statiniai yra aptverti aklinomis tvoromis, kad jie negadintų tiek estetinio vaizdo, tiek nekeltų pavojaus žmonių saugumui. Pažymėjo, kad pareiškėja siekia atstatyti statinius, tačiau teisiškai negali to padaryti, kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir kol nėra gavusi visų valstybinės šio sklypo dalies naudotojų / nuomininkų sutikimų tokioms statyboms, t. y. statybų pradėti negali dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dalis valstybinės žemės naudotojų (sklype esančių statinių savininkų) yra itin priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją ir yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga padidintu žemės mokesčiu apmokestinti asmenį, jei jis nėra kaltas dėl susidariusios situacijos, t. y. neteisinga versti pareiškėją atsakyti už valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų veiksmus, kadangi ji net neturi teisės savavališkai viena tvarkytis sklype, nes dėl naudojimosi sklypu tvarkos teisme tebevyksta ginčas. Be to, pareiškėja tiesiog nepajėgi tokiomis sąlygomis pažaboti priešiškų valstybinės žemės naudotojų, specialiai teršiančių žemės sklypą, taip pat nesant nustatytos naudojimosi tvarkos neaišku, kurią žemės sklypo dalį reikia tvarkyti pareiškėjai, o kurią kitiems sklypo naudotojams. Pareiškėjos žiniomis, padidintas žemės mokestis už žemės sklypą yra taikomas tik jai, bet ne valstybinės žemės sklypo dalies naudotojams, nors sklypas yra bendroji dalinė pareiškėjos ir valstybės nuosavybė. Mano, kad taip pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, be to, tai skatina priešiškai nusiteikusius valstybinės žemės sklypo dalies naudotojus tyčia teršti, neprižiūrėti sklypo, nes jie mato, kad žalą iš to patiria tik pareiškėja, o jie neigiamų piniginių padarinių nepatiria. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, reikalavimus, todėl atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos sklypą pagrįstai įtraukė į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėja nenurodė pagrįstų teisinių pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti. Nors pareiškėja teigia, kad nuolat rūpinasi jai priklausančia sklypo dalimi, ją valo, kasmet išveža kitų kiemo gyventojų per metus sunešamas šiukšles, 2020 metais visiškai aptvėrė nykstančius statinius, likusioje sklypo dalyje pasėjo žolę, periodiškai savo jėgomis iššluoja ir sutvarko visą sklypą, tačiau Centro seniūnija 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 04-2-322 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją apie žemės sklypų savininkų / naudotojų pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką sklypuose, taip pat apie tai, kad žemės sklypas neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų bei atitinka Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše minimus kriterijus, ir nustatė terminą iki 2020 m. birželio 1 d. sutvarkyti jai nuosavybės teise priklausančią minėto žemės sklypo dalį, apie rezultatus informuoti Centro seniūniją, sistemingai palaikyti švarą ir tvarką sklype. Pažymėjo, kad tokio paties turinio raštai buvo išsiųsti ir žemės sklypo naudotojams A. B. ir S. B., todėl pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad sankcijos už sklypo netvarkymą yra taikomos tik pareiškėjai. Akcentavo, jog Centro seniūnijos specialistai atliko pakartotinį sklypo patikrinimą ir surašė 2020 m. birželio 17 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-309, kuriame užfiksuota, kad sklype auga piktžolės, už OSB plokščių tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės, bei 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 04-2-621 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad, atsižvelgdama į jos el. paštu pateiktą informaciją apie sutvarkytą žemės sklypą, Centro seniūnija pakartotinai 2020 m. birželio 16 d. atliko žemės sklypo būklės kontrolę ir nustatė, kad po pirminės 2020 m. balandžio 21 d. apžiūros dalyje žemės sklypo įrengta OSB plokščių tvora, pasėta žolė, pašalintos plytų, tinko, betono duženos, tačiau už įrengtos tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės. Sklypas nėra tinkamai sutvarkytas pagal Taisyklėse keliamus reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, Centro seniūnija priėmė sprendimą neteikti žemės sklypo įrašyti į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, jeigu nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 16 d., sklypas bus sutvarkytas ir prižiūrimas nuolatos, o ne tik tuomet, kai gaunamas įspėjimas, raginimas, bauda ar kitokio pobūdžio įspėjimas. Taip pat pareiškėja informuota, kad, nesutvarkius sklypo iki nurodytos datos, sklypas bus įrašytas į sąrašą. Nurodė, jog Centro seniūnijos atsakingiems darbuotojams 2020 m. liepos 29 d. atlikus pakartotinę sklypo apžiūrą buvo padarytos nuotraukos ir surašytas 2020 m. liepos 29 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-350, kuriame nustatyta, kad sklype auga piktžolės, už OSB plokščių tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės. Pažymėjo, kad nors pareiškėja teigė sutvarkiusi sklypą iki nurodyto termino, tačiau nepateikė Centro seniūnijai 2020 m. birželio 17 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 04-7-309 nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat tokie įrodymai nepateikti ir su skundu teismui. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovė pažeidė teisės normose numatytą procedūrą, nebendradarbiavo su pareiškėja. Teigė, jog Centro seniūnijos darbuotojai, 2020 m. liepos 29 d. pakartotinio patikrinimo metu nustatę, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai nėra pašalinti, visą surinktą medžiagą, pagrindžiančią žemės sklypo nenaudojimą, iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriui. Pabrėžė, kad pareiškėjos skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės neliečiamumą, šiuo atveju neturi reikšmės ginčijamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi juo nėra apribota pareiškėjos teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį ar turto naudojimo teisė. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašo dalies (Eil. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas pareiškėjos D. K. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir Lietuvos Respublikai (toliau – ir Valstybė): pareiškėjai - (duomenys neskelbtini) idealioji dalis Sklypo, Valstybei - (duomenys neskelbtini) idealioji dalis Sklypo. Valstybei tenkanti idealioji Sklypo dalis patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), ir šis žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9 punktu pagrindu.
Pareiškėja ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė pažeidė teisės aktuose numatytą procedūrą dėl pakartotinės apžiūros, įtraukimo į sąrašą, be to, nebendradarbiavo su pareiškėja ir taip nesuteikė galimybės pareiškėjai ištaisyti tariamus Sklypo naudojimo/tvarkos trūkumus, jei tokie būtų buvę. Sklypą atsakovė į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašą įtraukė visiškai nepagrįstai, kadangi Sklypas buvo sutvarkytas ir iki nurodytos datos pašalinti visi atsakovės nurodyti trūkumai. Pareiškėja siekia atstatyti statinius, tačiau teisiškai negali to padaryti, kol nėra nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka ir kol nėra gavusi visų valstybinės Sklypo dalies naudotojų/nuomininkų sutikimų tokioms statyboms. Be to, tai, kad kol nėra išspręstas teisminis ginčas, pareiškėjos galimybės Sklypą vienašališkai tvarkyti yra stipriai ribotos, o statybas pradėti ji apskritai negali.
Atsakovė gi teigė, kad nors pareiškėja įrodinėja, jog sutvarkė Sklypą iki nurodyto termino - 2020 m. liepos 16 d., tačiau ji nepateikė Centro seniūnijai 2020 m. birželio 17 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 04-7-309 nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat tokie įrodymai nepateikti ir teismui. Pareiškėja, kaip turto savininkė ir valdytoja, privalo teisės aktų nustatyta tvarka rūpintis savo turtu, t. y. jį prižiūrėti, kad atitiktų Tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nevykdyti veiksmų, kurie Tvarkymo taisyklėse asmenims yra draudžiami, o ateityje planuojama naujų pastatų statyba ar ekonominis naudingumas neduoda pagrindo netvarkyti sklypo ir tuo pažeisti Tvarkymo taisyklių reikalavimus ir viešąjį interesą į saugią aplinką. Pakartotinės pareiškėjos žemės Sklypo apžiūros buvo atliekamos 2020 m. birželio 17 d. ir 2020 m. liepos 29 d., o nuostatų, kurios įpareigotų seniūnijas žemės sklypų apžiūrų metu kviesti savininkus ar pakarotinai rašyti įspėjimus ar pranešimus ir juos siųsti žemės sklypų savininkams, Apraše nėra.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“.
Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Kaip minėta, pareiškėjos valdomas Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas, nes yra neprižiūrimas, nenaudojamas sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo (įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.
Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2 papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 10.3 papunktį asmenys, vykdydami statybos, griovimo darbus, privalo sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas, o pagal Tvarkymo ir švaros taisykles Taisyklių 1 punkte nurodytiems asmenims draudžiama: laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams, užkasti statybinį laužą ir šiukšles statybos aikštelėje arba užjos ribų ir teršti statybinėmis atliekomis aplinkines teritorijas (25.1. papunktis); palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose (25.8. papunktis); versti ar laikyti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose ir kitur, mesti nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršti aplinką, laikyti prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių (25.13. papunktis); palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą (25.14. papunktis); laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16. papunktis).
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašo dalies (Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtumui pagrįsti nurodė, jog buvo pažeistos Aprašo nuostatos dėl pakartotinio žemės sklypo patikrinimo ir pareiškėjai nebuvo pateikta informacija, jog ji nepašalino Sklypo naudojimo tvarkos trūkumų (pažeidimų).
Pagal Aprašo 6, 7, 8, ir 9 punktų nuostatas Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus (seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją)) kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau - ir Centro seniūnija) darbuotojai 2020 m. balandžio 21 d. atliko Sklypo patikrinimą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-104, kuriame užfiksuota, kad sklypas neprižiūrimas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, gausu medžio, skardos atliekų, plytų, tinko, betono duženų, sulūžusių medžio gaminių, paliktas senas porolonas, laikomas statybinis (griovimo) laužas (Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 11.2, 25.1, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai).
Centro seniūnija 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 04-2-322 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją D. K. apie žemės sklypų savininkų/naudotojų pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką sklypuose, taip pat, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų bei atitinka Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše minimus kriterijus. Raštu pareiškėjai nustatytas terminas iki 2020 m. birželio 1 d. sutvarkyti jai nuosavybės teise priklausančią minėto žemės sklypo dalį, apie rezultatus informuoti Centro seniūniją bei sistemingai palaikyti švarą ir tvarką. Tokio paties turinio raštai išsiųsti ir žemės sklypo naudotojams A. B. ir S. B., todėl pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad sankcijos už sklypo netvarkymą yra taikomos tik pareiškėjai.
Byloje taip pat nustatyta, kad Centro seniūnijos darbuotojai atliko pakartotinį Sklypo patikrinimą ir surašė 2020 m. birželio 17 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-309, kuriame užfiksuota, kad sklype auga piktžolės, už OSB plokščių tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės (Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 10.3, 25.1, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai).
Centro seniūnija 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 04-2-621 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją D. K., kad atsižvelgdama į jos el. paštu pateiktą informaciją apie sutvarkytą žemės sklypą, Centro seniūnija pakartotinai 2020 m. birželio 16 d. atliko žemės sklypo būklės kontrolę ir nustatė, kad po pirminės 2020 m. balandžio 21 d. apžiūros dalyje žemės sklypo įrengta OSB plokščių tvora, pasėta žolė, pašalintos plytų, tinko, betono duženos, tačiau už įrengtos tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės. Sklypas nėra tinkamai sutvarkytas pagal Taisyklėse keliamus reikalavimus. Atsižvelgdama į tai Seniūnija priėmė sprendimą neteikti įrašyti žemės sklypą į 2020 m. nenaudojamos žemės sąrašą, jeigu nedelsiant, bet ne vėliau, kaip iki 2020 m. liepos 16 d. sklypas bus sutvarkytas ir prižiūrimas nuolatos, o ne tik tuomet kai gaunamas įspėjimas, raginimas, bauda ar kitokio pobūdžio įspėjimas. Taip pat pareiškėja informuota, kad nesutvarkius sklypo iki nurodytos datos, sklypas bus įrašytas į sąrašą.
Centro seniūnijos darbuotojai 2020 m. liepos 29 d. atliko pakartotinę sklypo apžiūrą ir 2020 m. liepos 29 d. surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-350 su vaizdine medžiaga (nuotraukos), kuriame nustatyta, kad sklype auga piktžolės, už OSB plokščių tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės (Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 10.3, 25.1, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai). Taip pat 2020 m. liepos 29 d. darytos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja Centro seniūnijos nustatytais terminais savo sklypo dalies nesutvarkė ir nepašalino 2020 m. birželio 17 d. patikrinimo aktu nustatytų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų - sklype matomos augančios piktžolės, nešienauta žolė, medžio, skardos atliekos ir kt. šiukšlės.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Aprašo 8 punkte nurodytų reikalavimų, įpareigojančių pateikti Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, buvo laikomasi iš esmės tinkamai (ABTĮ 56 str.) ir tai patvirtina atsakovės pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktai ir juose nurodytas aplinkybes patvirtinti vizuali (vaizdinė) medžiaga apie ginčo žemės Sklypo apžiūrą ir esančią faktinę situaciją, t. y. sklype auga piktžolės, už OSB plokščių tvoros laikomas statybinis (griovimo) laužas (medžio, skardos atliekos, sulūžę medžio, metalo gaminiai) ir kt. šiukšlės.
Minėti duomenys įgalino atsakovę Aprašo 4 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu ginčo žemės Sklypą įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei priimant sprendimą dėl Sąrašo tvirtinimo, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo Žemės sklypo nepriežiūros faktą. Ir nors pareiškėja teigė, kad ji prižiūrėjo žemės Sklypo dalį (pareiškėjai žinoma jos faktiškai naudojama Sklypo dalis ir tai kad nėra nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka nekliudė ją prižiūrėti) ir nuolat valė, kasmet vežė ir kitų kiemo gyventojų šiukšles, aptvėrė nykstančius statinius, pasėjo žolę ir tai patvirtina jos pateikiamos Sklypo nuotraukos, tačiau šie įrodymai nepaneigia Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2020 m. liepos 29 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 04-7-350 ir fotonuotraukose fiksuotų aplinkybių, jog pakartotinai patikrinus nustatyta, kad sklypas nešienaujamas, už tvoros visos atliekos paliktos, prie sklype esančio apleisto ūkinio pastato pamatų auga krūmokšniai, piktžolės, prie išlikusios apleisto gyvenamojo namo sienos palikti sulūžę, nenaudojami daiktai. Pareiškėja ir jos atstovė taip pat abejoja, ar tai yra pareiškėjos žemės Sklypo dalies išsamiai aprašyta vaizdinė medžiaga, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie tai paneigtų (ABTĮ 56 str.). Ir nors pareiškėja teigia, jog sutvarkė sklypą iki nurodyto termino - 2020 m. liepos 16 d., tačiau ji nepateikė Centro seniūnijai 2020 m. birželio 17 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 04-7-309 nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat tokie įrodymai (pareiga pateikti objektyvius (išsamiai aprašyta vaizdinė medžiaga) duomenis) nepateikti ir teismui, nes pareiškėjos pateiktose nuotraukose nefiksuotas faktinės situacijos laikas, todėl jos nėra objektyvios, taigi bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pakankamų veiksmų neatliko ir žemės Sklypo netvarkė kaip numato Tvarkymo ir švaros taisyklės, ir tai patvirtina pakartotinių apžiūrų vaizdinė medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai turėjo būti žinoma apie Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą ginčo žemės Sklype, o atsakovei priimant sprendimą dėl Sąrašo tvirtinimo buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo žemės Sklypo nepriežiūros faktą.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011 ir t.t.).
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas (jo dalis dėl pareiškėjos žemės sklypo) buvo priimtas iš esmės nepažeidus Aprašo 6 ir 8 punktuose numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės Sklypo apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių visumą, nepažeidė pagrindinių procedūrų, numatytų Aprašo 6 punkte dėl pakartotinės Sklypo patikros (įspėti apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustatyti protingą terminą nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti), todėl skundžiamas įsakymas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 dalį, kuria pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Teisme 2021 m. balandžio 8 d. gautas pareiškėjos D. K. atstovės advokatės N. Ž. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Prašyme nurodoma, jog pareiškėjos patirtas išlaidas sudaro skundo teismui parengimas, todėl prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 726,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas bei sumokėtą 23,00 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Šioje byloje pareiškėjos D. K. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.