Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. O. (S. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-23 nutarimo, kuriuo S. O. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaustas 4000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d., Vilniaus r., Avižienių sen., Bajorų k., būdamas UAB „Stolvika“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido S. Š. (S. Š.) dirbti teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taip pažeisdamas LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Žin., 2010, Nr. 73-3728), 17.1. p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Stolvika“ išduotu veiklos patvirtinimo lapu, kuriame nurodoma 2013-07-01 data. Apelianto teigimu, ši data reiškia ne S. Š. darbo pradžios datą, o atvirkščiai. Įmonės dispečeris, S. Š. prašymu, patvirtino, kad vairuotojas tris savaites tikrai nevairavo. Per klaidą dispečeris tą pačią datą įrašė ir punkte, kuriame prašoma nurodyti įdarbinimo datą. Apeliantas akcentuoja, kad vien dėl tokio klaidingo nurodymo negalima konstatuoti pažeidimo padarymo faktą.

Tuo pačiu apeliantas pažymi, jog jis už tą patį pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą, kas prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. Pasak apelianto,. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-19 nutarimu Nr. ATPNJ 0417 įmonei UAB „Solvika“, kurios vienintelis akcininkas yra S. O., buvo paskirta 3 000 Lt bauda už tą patį pažeidimą – leidimą nelegaliai dirbti S. Š..

Institucija atkreipia teismo dėmesį į tai, kad paduoti su įmone, gabenamu kroviniu ir kitus susijusius dokumentus paduoti turi teisę tik įmonės darbuotojas, kadangi bet koks kitas dokumentų ir juose esančių duomenų perdavimas keleiviui ar kitam asmeniui laikytinas juridinio asmens bei su jo veikla susijusių duomenų viešinimas, kuris yra neteisėtas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad UAB „Stolvika“ išduotame priede ANNEX yra aiškiai nurodyta S. Š. įdarbinimo data – 2013-07-01, o faktas, kad priede nurodyta, jog S. Š. nevairavo tris savaites tik patvirtina, kad S. O. ir S. Š. siejo realūs darbo teisiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų (ATPK 41³ str. 2 d.).

Vadovaujantis Darbo kodekso 98 str. nelegaliu darbu laikytinas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, tarnybiniu pranešimu dėl galimai nelegalaus darbo, paso kopija, iš kurios matyti, kada buvo kirsta valstybės siena; sienos kirtimo naršyklės duomenimis, VSDFV Vilniaus skyriaus informacija apie UAB „Stolvika“ apdraustąjį S. Š.; darbo sutarties kopija; prašymu priimti į darbą, UAB „Stolvika“ 2013 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, darbo sutarčių registracijos žurnalų kopija, leidimu dirbti Lietuvos Respublikoje, asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašu) patvirtina, kad S. O. leido dirbti S. Š. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą.

Skundą nagrinėjantis teismas kritiškai vertina apelianto argumentą neva S. Š. važinėjo į Lietuvą UAB „Stolvika“ priklausančiomis transporto priemonėmis tik kaip keleivis. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad S. Š. UAB „Stolvika“ priklausančiais automobiliais kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2013-06-08, 2013-07-09, 2013-07-30, 2013-08-07, 2013-08-12, 2013-08-18, 2013-08-22 dienomis, t. y. net 7 kartus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būtent jis vairavo minėtas transporto priemones. Pastarąją teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir tos aplinkybės, kad būtent S. Š. visais atvejais pateikdavo muitinės pareigūnams automobilio bei krovinio dokumentus. Teismas sutinka su skunde išsakytu teiginiu, jog jokiais teisės aktais nenustatyta, kad dokumentus VSAT pareigūnams turi pateikti būtent vairuotojas, tačiau pažymi, jog vertinant pastarąją aplinkybę kitų byloje esančių duomenų kontekste, ji laikytina S. Š. nelegalaus darbo faktą patvirtinančiu įrodymu.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir S. O. argumentas dėl UAB „Stolvika“ išduoto veiklos patvirtinimo lapo, kuriame nurodoma 2013-07-01 data. Pasak apelianto, šiuo dokumentu įmonės dispečeris, S. Š. prašymu, patvirtino, kad vairuotojas tris savaites tikrai nevairavo. Per klaidą dispečeris tą pačią datą įrašė ir punkte, kuriame prašoma nurodyti įdarbinimo datą. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog S. Š. darbo pradžios data (2013-07-01) minėtame veiklos patvirtinimo lape yra nurodoma tik vieną kartą (b. l. 11), kas savaime paneigia apelianto nurodomą argumentą dėl įsivėlusios klaidos. Pažymėtina, kad nurodant laikotarpį, kuriuo S. Š. ilsėjosi, yra minimos visai kitos datos - 2013-08-18 – 2013-08-22.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. O. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³str., nustačius, jog jis leido dirbti S. Š. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir laiku nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas S. O. pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, jog jam paskirta nuobauda yra teisinga bei proporcinga jo įvykdytam pažeidimui.

Savo apeliaciniame skunde S. O. taip pat buvo nurodęs, jog jis už tą patį pažeidimą yra baudžiamas antrą kartą, kas prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. Apeliantas teigė, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-19 nutarimu Nr. ATPNJ 0417 įmonei UAB „Solvika“, kurios vienintelis akcininkas yra jis, buvo paskirta 3 000 Lt bauda už tą patį pažeidimą – leidimą nelegaliai dirbti S. Š.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju dvigubo nubaudimo principas nėra pažeistas. Paties apelianto teigimu, 2013-12-19 Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu administracinėn atsakomybėn pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 12¹ str., buvo patrauktas ne S. O., bet juridinis asmuo – UAB „Stolvika“, kuriame buvo nelegaliai įdarbintas S. Š.. Tuo tarpu pats apeliantas, pagal ATPK 41³ str., yra baudžiamas ne kaip darbdavys, bet kaip darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbo sutarčių sudarymą. Taigi nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti asmens tapatumo, kas yra būtina kalbant apie dvigubo baudžiamumo principo pažeidimą. Akcentuotina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis yra vienintelis UAB „Stolvika“ akcininkas, tad faktiškai nubaustas buvo būtent jis, o ne bendrovė, šiuo atveju neturi reikšmės.

2013-12-23 nutarimo teisėtumą S. O. ginčijo ir dėl to, jog, pasak jo, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-11-12 teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus S. O. bei Valstybinės darbo inspekcijos atstovui (b. l. 33). Apie sekančio teismo posėdžio datą ir laiką (2013-12-11, 14 val.) S. O. buvo informuotas teismo šaukimu, kuris buvo įteiktas administratorei N. G. (b. l. 36). Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 257¹ str. 1 d., šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismo šaukimą išsiuntus S. O. darbovietės adresu bei įteikus jį administratorei, t. y. už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų, pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tuo pačiu apygardos teismas pažymi, jog žinodamas apie tai, kad jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bylos medžiaga bus siunčiama į teismą, S. O. privalėjo ir pats domėtis bylos eiga bei jos nagrinėjimo laiku. Juo labiau, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis nurodė, jog nesutinka su iš karto paskirtu bylos nagrinėjimo laiku (2013-11-12).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. O. (S. O.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-23 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.