Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d., nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir 183 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nesilankyti vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai, lošiama; 4) per dvejus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Probacijos pabaiga 2021 m. birželio 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. R.. Teikime nurodoma, kad D. R. nuo 2018 m. liepos 5 d. yra įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Probuojamasis buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, paskirtais įpareigojimais, atsakomybe, sudarytas planas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. R. vengė vykdyti probacijos sąlygas, nepateikė dokumentų apie darbinę veiklą, iki nurodyto termino neatlygino nei turtinės, nei neturtinės žalos nukentėjusiajai (iki 2020 m. birželio 22 d.), buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nors leidimo tam neturėjo, todėl 2020 m. liepos 27 d. buvo kreiptasi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teikimas tenkintas iš dalies, buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant D. R. iki 2021 m. sausio 1 d. visiškai atlyginti nukentėjusiajai A. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau probuojamasis iki nurodyto termino atlygino tik 4200 eurų iš 88 720 eurų turtinės žalos, 1500 eurų neturtinės ir 871,20 eurų advokato išlaidoms priteistos žalos, todėl 2021 m. sausio 12 d. dar kartą buvo kreiptasi su teikimu į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas netenkintas, argumentuojant tuo, jog panaikinus probuojamajam bausmės vykdymo atidėjimą, jo galimybės atlyginti priteistą žalą dar labiau sumažėtų. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog asmuo vis dėlto vykdė jam paskirtus teismo įpareigojimus. Po minėto teismo sprendimo asmuo kreipėsi su prašymu bausmės atlikimo laikotarpiu išvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dėl patirtos traumos reabilitacijos tikslu. leidimas vykti buvo suteiktas. D. R. naujos nusikalstamos veikos neįvykdė, administracine tvarka baustas nebuvo, neužfiksuota, kad lankytųsi vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai, tačiau neatlygino priteistos turtinės ir neturtinės žalos: iš 88 720 eurų turtinės, 1500 eurų neturtinės ir 871,20 eurų advokato išlaidoms priteistos žalos, probacijos laikotarpiu atlygino tik 7800 eurų, neatlyginta dalis yra 80 920 eurų turtinės, 1500 eurų neturtinės ir 871,20 eurų advokato išlaidoms priteistos žalos. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra išlikusi žema (19 balų š 168). Atsižvelgiant į pateiktą medžiagą, Probacijos tarnyba daro išvadą, kad D. R. neįvykdė papildomai paskirtų probacijos sąlygų, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, siūlo D. R. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimą palaiko ir nori patikslinti, kad žalos yra atlyginta 7200 Eur.

Nuteistasis D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis žino, kokią sumą turi atlyginti ir kiek yra pervedęs. Yra padarytas dar vienas 600 Eur pavedimas, kurio Probacijos tarnyba, ko gero, neturi. Jis neįvykdė įsipareigojimo atlyginti visą žalą nukentėjusiajai, nes neturi tokių finansinių galimybių. Stengiasi atlyginti žalos tiek, kiek gali. Kiekvieną mėnesį jis pervesdavo pusę savo algos. Jis gaudavo 1200 Eur ir pervesdavo po 600 Eur. Jis nori padengti skolą ir maksimaliai stengiasi tai daryti. Su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo įforminimo raštu jis nebuvo susisiekęs. Du mėnesius vasaros metu pajamų jis negauna, dabar gaus rugsėjį. Šį mėnesį pajamų negaus, nes atsistatinėja po traumos. Jo kontraktas baigėsi liepos 1 d., o nuo rugpjūčio 15 d. bus vėl kontraktas. Dėl traumos jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kur atsistatinėja po traumos. Dėl traumos pateikė oficialų raštą Probacijos tarnybai, išverstą į lietuvių kalbą. Dėl patirtos traumos jo pajamos nesumažėjo. Nuo 2021 m. kovo 16 d. pajamos nepadidėjusios. Jis moka maksimaliai, kiek gali, kiekvieną mėnesį buvo vedami pinigai. Jis buvo tik gavęs traumą, bet tai netrukdė mokėti nukentėjusiajai žalos atlyginimą. Niekas nepasikeitė, todėl jis nežino, kodėl Probacijos tarnyba nusprendė, kad jis vengia mokėti. Jis žino, kad yra skolingas ir nori atlyginti žalą, su tuo niekas nesustoja.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad tai yra ne pirmas teismo posėdis, jau 3 kartą yra sprendžiama dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Jam nesuprantama Probacijos tarnybos pozicija, nes jokių pažeidimų neįvyko, žala periodiškai mokama. Naujų nusikalstamų veikų nepadaryta, administracinių nusižengimų nėra. Vienintelis pagrindas yra tas, kad ne pilnai atlyginta žala, tik jis konstatuoja, kaip ir anksčiau kituose posėdžiuose, kad žala yra atlyginama. Jis nežino, kodėl Probacijos tarnyba konstatuoja, kad tai yra vengimas. Anksčiau buvo vengimas, bet tai buvo dėl probacijos aplaidumo. Bausmės pabaiga buvo 2021 m. birželio 22 d., todėl bausmė yra atlikta. Pagal teismų praktiką, atlikus bausmę, procesiniai sprendimai negali būti priimami, todėl teikimo nepalaiko.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis taip pat mano, kad probacijos teikimas nepagrįstas, jis yra formalaus turinio. Jame dėstomi atitinkami pažeidimai, kurie buvo padaryti praeityje. Šis teikimas paskutinis ir jis mano, kad teikimas yra labai formalus. Probacijos tarnyba nenustatė esminių probuojamojo pažeidimų, dėl ko jis turėtų būti siunčiamas į įkalinimo įstaigą. Teikimo turinys yra prieštaringo turinio, nes turi būti nustatyti aiškūs, grubūs pažeidimai, kurie taptų pagrindu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju teikime Probacijos tarnyba nurodo, kad jokių pažeidimų nėra padaryta, nusikalstamos veikos nepadarytos, išlikusi rizika yra žema, tik neįvykdytas civilinis ieškinys. Jis nemano, kad įkalinant būtų patenkintas civilinis ieškinys. Mano, kad D. R. bausmę yra pilnai atlikęs, todėl pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą šioje stadijoje teismas neturėtų pagrindo. Jeigu teismas tenkintų teikimą, tada teismas turėtų keisti 2018 m. kovo 18 d. nuosprendžio sąlygas, tačiau BPK to nenumato, be to, teismas turėtų nustatyti esminius pažeidimus. Todėl mano, kad tenkinti tokį teikimą nėra teisinės galimybės, prašo atmesti jį pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 3 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nors nuteistasis iš esmės neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi jam paskirto papildomo įpareigojimo iki 2021 m. sausio 1 d. visiškai atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį, kuria buvo netenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą D. R. neįvykdė be pateisinamų priežasčių. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis D. R. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo jokių naujų probacijos pažeidimų nepadarė. Nuteistasis tinkamai vykdo kitus jam paskirtus įpareigojimus – dirba, kreipėsi į Probacijos tarnybą su prašymu išvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dėl patirtos traumos, leidimas buvo suteiktas (asmens b. l. 197-203), neužfiksuota, kad nuteistasis lankytųsi vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai (asmens b. l. 64), taip pat D. R. atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis nebuvo baustas administracine tvarka (asmens b. l. 166-167, 207).

Dėl įpareigojimo atlyginti žalą pažymėtina, kad nuteistasis šį įpareigojimą yra įvykdęs dalinai, šiuo metu pagal bylos medžiagoje esančius duomenis yra atlyginęs 7200 eurų turtinės žalos iš priteistos 88 720 eurų turtinės žalos, 1500 eurų neturtinės ir 871,20 eurų advokato išlaidoms priteistos žalos. Nors sutiktina, kad per visą bausmės laikotarpį nuteistasis atlygino tik nedidelę žalos dalį (mažiau nei 10 procentų), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priteistos žalos suma yra didelė. Pažymėtina, kad pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, probacijos sąlygų nevykdymas konstatuojamas tada, kai tai daroma be pateisinamų priežasčių. Teismo vertinimu, D. R. elgesyje nėra sąmoningo piktybiško teismo paskirto įpareigojimo nevykdymo, priešingai, nuteistasis stabiliai vykdo žalos atlyginimo nukentėjusiajai procesą, kas mėnesį pervesdamas 600 Eur nukentėjusiajai, ką patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai. Nuteistojo teigimu, jis kas mėnesį gauna 1200 Eur atlyginimo ir žalos moka tiek, kiek finansiškai gali sau leisti. Probacijos tarnyba nėra pateikusi teismui duomenų, jog D. R. disponuoja didesnėmis nei pats nurodo pinigų sumomis ar turtu, todėl teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad D. R. slepia gaunamas pajamas ar sąmoningai vengia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Teismas pažymi, jog pakankamų žalos atlyginimui pajamų negavimas yra laikytinas objektyvia priežastimi, dėl ko nuteistasis negali tinkamai įvykdyti minėtos probacijos sąlygos. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jam paskirto įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdė be pateisinamos priežasties, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis dirbo ir ženklią gaunamų pajamų dalį paskyrė žalos atlyginimui.

Taip pat pažymėtina, kad net ir pasibaigus bausmės laikotarpiui nuteistasis nėra atleidžiamas nuo pareigos visiškai atlyginti teismo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį ir kitas išlaidas. Akivaizdu ir tai, kad D. R. panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės dirbti ir gauti pajamas, o tuo pačiu ir atlyginti padarytą žalą, būtų apsunkintos, todėl žalos atlyginimo procesas užtruktų dar ilgiau, taigi, tai turėtų neigiamos įtakos nukentėjusiosios interesų apsaugai. Nėra abejonių, kad iš nuteistojo, būnančio laisvėje bei gaunančio realias pajamas, yra teisinis pagrindas greičiau išieškoti padarytą turtinę žalą, jei šis savanoriškai neatlygins jos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo atveju nėra tinkama priemonė bausmės tikslų įgyvendinimui bei nukentėjusiosios interesų užtikrinimui. Pažymėtina, kad tokią poziciją teismo posėdyje palaikė ir prokuroras.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. R. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. R. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.