Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS PP) tyrėjos 2016 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį (suko į kairę pusę, stovėjimo aikštelę), neparodė kairiojo posūkio signalo, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio prieš tai jį pradėjusiam lenkti kitam automobiliui, kuris buvo persirikiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ir dėl to automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. K. šį nutarimą apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Apelianto manymu, nors jo veiksmai – kairio posūkio signalo neįjungimas – vertintini kaip Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas ir galbūt atitinka ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo dispoziciją, tačiau tai negali būti laikoma tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nulėmusiu šį eismo įvykį ir šiuo atveju neturi reikšmės, nes jo veiksmai, kaip nustatyta ekspertizės akte, nelėmė eismo įvykio, nebuvo pagrindinė jo priežastis.

Be to, pasak S. K., jeigu teismui kilo abejonių dėl ekspertizės akte vartojamų sąvokų „pagrindinė sąlyga“ ir „priežastinis ryšys“ (akte nenurodyta sąvoka „tiesioginis priežastinis ryšys“), taip pat dėl kaltininko vardo ir pavardės (ekspertizės akte neįvardinta G. J. pavardė, tik nurodytas jo automobilis, be to, išvadų 2 ir 4 punktuose neteisingai nurodytas automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – vietoje G. J., paminėtas S. K.), teismas galėjo skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę arba iškviesti į teismo posėdį ekspertą A. Š. ir apklausti jį kaip liudytoją.

Apelianto įsitikinimu, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina jo (S. K.) kaltės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o šiuo atveju įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis, nėra.

S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, kurį padarė asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, o asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, atsakomybė nenumatyta. ANK 417 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1, 2 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. K. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Nors S. K. neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, šiuos jo argumentus paneigia bylos įrodymų visuma. Nukentėjusysis G. J. iš karto po įvykio pateiktame paaiškinime nurodė, kad automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojas į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę pasuko nerodydamas posūkio signalo, šią aplinkybę jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 16–18). Nors S. K. teismo posėdyje teigė, kad jis buvo įjungęs automobilio posūkio signalą, kartu nurodė, kad jis nežino, ar posūkio signalas degė. Tai, kad S. K. suko į kairę pusę nerodydamas kairio posūkio signalo, neginčijamai patvirtina prie bylos medžiagos pridėtas automobilio „Audi Q5“ vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad S. K., vairuodamas automobilį „Volkswagen Caddy“, sukdamas į kairę, nerodė kairio posūkio signalo, be to, pradėjęs šį manevrą, stabdė. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai išsiaiškinti visas esmines aplinkybes, skyrė byloje eismo įvykio ekspertizę. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, konstatuota, kad būtent automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojo S. K. veiksmai – prieš pradėdamas kairio posūkio manevrą neįjungė kairio posūkio signalo – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi neteisus apeliantas skunde teigdamas, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio pasekmėmis. Jeigu S. K., sukdamas į kairę, būtų įjungęs posūkio signalą, eismo įvykio būtų išvengta – automobilio „Audi Q5“ vairuotojas, kuris, nors ir viršijo leistiną greitį, nebūtų pradėjęs lenkimo manevro. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad ekspertizės išvadą pateikė kompetentingas ekspertas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, todėl netikėti šia išvada nėra pagrindo. Pagrindo netikėti ekspertizės išvada nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ekspertizės akte keletą kartų neteisingai nurodyta „Audi Q5“ vairuotojo pavardė, t. y. nurodyta, kad šio automobilio vairuotojas – S. K., o ne G. J.. Kartu pažymėtina, kad teismas, G. J. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje laikydamas nukentėjusiuoju, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala (ATPK 273 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju nekyla abejonių, kad dėl įvykusio eismo įvykio G. J. patyrė žalą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria konstatuota, kad S. K. padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir jo veika perkvalifikuota iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį, yra teisėta bei pagrįsta, tenkinti S. K. skundą jame išdėstytais motyvais ir šią nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.