- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- AN2-52-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00014-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Institucija
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo M. A. skundas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojo A. V. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. A. 2018-12-06, 2019-10-17, 2019-10-31 pareiškimais ir 2019-11-28 prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nurodė, kad kaimyno R. G., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), vokiečių aviganių veislės šuo nuolat nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro loja, kelia triukšmą, todėl pareiškėjo namuose normalus poilsis pasidarė nebeįmanomas.
2. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas A. V. 2019-12-03 nutarimu, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 19108167545) nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Konstatavo, jog atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų ir objektyvių duomenų apie tai, kad R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-03 nutartimi buvo atmestas pareiškėjo M. A. skundas bei paliktas galioti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojo A. V. 2019-12-03 nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla nutraukta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu M. A. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-03 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2019-12-03 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 19108167545).
5. Nurodo, jog skundžiama nutartis priimta nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybių visetą, nepilnai, neteisingai bei selektyviai įvertinus surinktus įrodymus, nutartyje dėstomi motyvai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims.
6. Tvirtina, jog skundžiama teismo nutartimi prioritetas buvo suteiktas šuns lojimui (triukšmo kėlimui), o ne kitų asmenų teisei į poilsį, viešąją rimtį. Byloje nustatytų faktų, susijusių su šuns laikymu (šuo ryte paleidžiamas į kiemą ir vakare uždaromas rūsyje, šuo visą dieną praleidžia kieme, aptvertoje teritorijoje, yra nevedžiojamas) teismas nevertino. Taip pat iš esmės teismas surinko pakankamai duomenų, kad šuo loja, kad šuns lojimas girdimas ir kitiems kaimynams. Tvirtina, jog ta aplinkybė, jog šuns lojimas yra girdimas kitiems kaimynams, tačiau jiems tai nesukelia diskomforto, nėra laikytina esmine, kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispozicija nereikalauja, kad pasekmes pajustų platus žmonių ratas. Akcentuoja, jog apelianto namas iš visų aplinkinių yra arčiausiai R. G. namų valdos, iki apelianto langų nuo kaimyno tvoros yra apie 5-6 metrai, be to, šuo beveik visada loja būtent prie tvoros kampo šalia apelianto sklypo, ką patvirtina ir pateiktas vaizdo įrašas, o šuns lojimo intensyvumą patvirtina pateikti du garso įrašai
7. Iš dalies sutinka su teismo išvada, jog šuns lojimas ant praeivių laikytinas natūralia šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, tačiau tvirtina, jog tai nepaneigia aplinkybės, jog toks natūralus šuns elgesys kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams. Net ir vienkartiniai lojimai, kurie neginčijamai nustatyti byloje, kelia triukšmą ir gali sutrikdyti aplink gyvenančių kaimynų ramybę, todėl vien tai atsakomybės dėl triukšmo sukėlimo nešalina. Pastebi ir tai, kad vertinamas ne šuns elgesys, o šuns savininko, o šiuo atveju kaimynas, šuns savininkas, tinkamai auklėdamas, vedžiodamas, kitaip suteikdamas savo augintiniui fizinę apkrovą, sumažintų šuns norą išsikrauti lojant ant praeivių.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nurodo, jog tai, ar toks lojimas trikdo ramybę ir poilsį, yra vertinamasis požymis. Priimant skundžiamą nutarimą buvo vertinami duomenys, gauti Savivaldybės darbuotojams atlikus patikrinimus (kurių trukmė Skundžiamame nutarime nenurodyta) bei išklausius pateiktus įrašus, tačiau neatsižvelgta į tai, kad šuns lojimas tęsiasi kiekvieną dieną nuo pat ryto iki vakaro. Teismas nurodė, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kaip nurodyta apelianto pareiškimuose, kad šuo loja be sustojimo, taip hiperbolizuodamas ir išimdamas iš konteksto nurodytus teiginius, nors tiek teismo metu, tiek pareiškimuose tvirtina nurodęs ir ne kartą akcentavęs, kad šuo loja su pertraukomis, t.y. ne nenutrūkstamai, kartais būna ir ramesnis.
9. Nurodo, jog vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, teismas mini ir iškilusias abejones, t.y., kad perklausius pareiškėjo pateiktus garso įrašus, negalima vienareikšmiškai teigti, jog girdimas būtent R. G. laikomas šuo, taip pat negalima atmesti ir galimybės, jog šuo specialiai nebuvo provokuojamas loti. Akcentuoja tai, kad abejonės ir neaiškumai aiškintini pažeidėjo naudai tik tuo atveju, jeigu jų negalima pašalinti. Nurodo 2019-11-28 Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikęs prašymą, kuriame prašė atlikti garso įrašus pasirinktinomis dienomis nuo 17 val. iki 20 val. ir taip pašalinti galimas abejones, tačiau šis prašymas nebuvo išnagrinėtas. Kaip nurodė teismas, 2019-11-12 nuo 18.00 val. iki 18.45 val. buvo atliktas šuns stebėjimas, nustatyti šuns lojimo atvejai, tačiau toks trumpas, fragmentinis stebėjimas nėra pakankamas, būna atkarpų kai šuo ir visą valandą nesuloja, tačiau kitą valandą loja intensyviai.
10. Tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino, kad institucijos priimtas nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi pažeista tiek apelianto teisė teikti prašymus ir tikėtis, kad jie bus išnagrinėti, tiek įrodymų rinkimo taisyklės, tiek išsamus visų byloje esančių aplinkybių ištyrimas (ANK 569 straipsnio 1, 5 dalys, 579 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
11. Taip pat nurodo, jog tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. V. yra pažįstamas su R. G., jie pažįstami daugiau negu 10 metų, kartu dirbo, nors nei teismo posėdžio metu, nei nagrinėdamas apelianto pareiškimą šio savo ryšio su R. G. neatskleidė, o R. V. teiginių, kad su R. G. jokio ryšio nepalaiko niekaip negalima patikrinti. Dėl šių aplinkybių mano buvus pažeistai jo teisei pareikšti nušalinimą, kaip tai numatyta ANK 579 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pastebi, jog teismo argumentas, jog R. V. tyrimo neatliko, o tik priėmė sprendimą pagal pateiktą medžiagą ir galimas nešališkumas neturėjo jokios įtakos nepagrįsti bei neteisingi.
Šalies argumentai
12. Be viso to nurodo ir tai, kad ANK 246 straipsnis, 589 straipsnio 81 punktas numato, jog administracinių nusižengimų tyrimą atlieka savivaldybės administracija, o ne teismas, bei skundu teismui nebuvo prašoma nubausti R. G., o buvo prašoma panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą savivaldybės administracijos nutarimą ir grąžinti medžiagą įgaliotai institucijai, kad tyrimas būtų atliktas tinkamai.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
14. Nurodo, jog Savivaldybės administracijos atlikto tyrimo metu buvo fiksuotas šuns lojimas, tačiau negalima teigti, kad toks lojimas sukėlė triukšmą trikdantį žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį, atitinkantį Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-07 įsakymu Nr. A-643 6.7 punktą, kadangi visi pareiškėjo pateikti garso ir vaizdo įrašai daryti atidarius langą, kas didina triukšmo lygį, todėl triukšmas kambaryje uždarius langą natūraliai būna mažesnis, todėl šios garso darymo aplinkybės neleido objektyviai įvertinti ar šuns lojimas pažeidė pareiškėjo rimtį ir poilsį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pareiškėjo pateiktuose garso įrašuose fiksuotas kelių šunų lojimas, todėl jie nebuvo patikimi ir pilnai nepagrindė aplinkybės, kad būtent R. G. priklausantis šuo loja ir kelia triukšmą. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, jog šuo nors ir loja, tačiau netrikdo rimties. Pasirinktinai skirtingomis dienomis ir valandomis atliktų patikrinimų metu gauti duomenys nepatvirtino, kad šuo loja nuolatos, aplodamas visus praeinančius ir pravažiuojančius, nes fiksuoti atvejai, kai gatve praeina ar pravažiuoja žmonės, tačiau šuo į juos nereaguoja. Patikrinimų metu fiksuotas tik trumpalaikis šuns lojimas kaip reakcija į aplinką. Pažymi, kad garso įrašuose fiksuotas šuns lojimas tik dienos (nuo 7 val. iki 19 val.) ir vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) metu, nes kaip nurodė R. G. ir patikrinimų metu fiksuota, šuo nakčiai įvedamas į namą, todėl nakties metu, kai reikalaujamas padidintas dėmesys rimčiai, šuns lojimo nefiksuota.
16. Nesutinka, kad Savivaldybės administracijos darbuotojas, priėmęs nutarimą nutraukti teiseną, buvo kažkaip šališkas ar turėjo nusišalinti nuo bylos. Vedėjo pavaduotojui A. V. šuns savininkas R. G. yra žinomas tik kaip policijos pareigūnas, kuris dirbo tuo metu buvusiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu apytiksliai (duomenys neskelbtini) metais A. V. dirbo tame pačiame policijos komisariate, tačiau skirtingame padalinyje, ir jo bei R. G. nesiejo jokie tarnybinio pavaldumo, draugystės ar giminystės santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Apeliantas skundu tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nevisapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą, nepilnai, neteisingai bei selektyviai įvertinęs surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo nesant pagrindui panaikinti skųstą Institucijos nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla R. G. atžvilgiu. Pasak apelianto, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog R. G. šuo loja, šis lojimas girdimas ir kitiems kaimynams bei trikdo apelianto ramybę bei poilsį. Taip pat, apelianto tvirtinimu, teismo akcentuotas abejones yra galima pašalinti atlikus garso įrašus pasirinktinomis dienomis nuo 17 val. iki 20 val., tačiau to net nebuvo bandoma padaryti.
20. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su pirmiau išdėstytais apelianto teiginiais bei konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo atmestas apelianto skundas bei paliktas galioti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, 2019-12-03 nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla nutraukta, nesurinkus pakankamų ir objektyvių, neginčijamai patvirtinančių duomenų, jog R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo išvados išsamiai motyvuotos bei pagrįstos bylos surinktų įrodymų analize, todėl skundą nagrinėjančiam teismui abejonių jos nekelia.
21. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
22. Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių 6.7 punktas numato, jog gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį viešosiose vietose, butuose, individualių namų teritorijose, negyvenamosios paskirties patalpose. Pasak apelianto, R. G. šios pareigos nevykdo, tai yra šuo visą dieną praleidžia kieme, aptvertoje teritorijoje, yra nevedžiojamas, vakare uždaromas rūsyje, dėl ko šis iš esmės nuolat loja, taip trikdydamas kitų asmenų poilsį bei viešąją rimtį. Kartu su Institucijai teiktais skundais bei prašymais apeliantas yra pateikęs garso įrašus bei vaizdo medžiagą, pasak apelianto, patvirtinančius pirmiau nurodytas aplinkybes.
23. Kaip sprendė pirmosios instancijos teismas bei kaip nurodo ir apeliantas, nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, jog R. G. laikomas šuo loja. Akivaizdu, jog kiekvienas šuns šeimininkas yra atsakingas už savo augintinio priežiūrą ir jo kontrolę, taip pat ir už tai, kad be priežasties lojantis šuo netrikdytų aplinkinių rimties ir netrukdytų jų ramybės. Tačiau, kaip ir minėta pirmiau, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių, o nagrinėjamu atveju sutiktina, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, kad minėto šuns lojimas trikdo rimtį.
24. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, tiriant apelianto pareiškimuose bei prašyme nurodytas aplinkybes, Savivaldybės administracija atliko 7 patikrinimus, kurių metu buvo stebimas R. G. priklausantis šuo, taip pat buvo apklausti apelianto ir R. G. kaimynai, kurių dalis apklausta ir nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme. Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, patikrinimai dėl šuns lojimo buvo atlikti pasirinktinai skirtingomis dienomis ir valandomis, atliktų patikrinimų metu darytų garso įrašų metu fiksuotas šuns lojimas dienos ir vakaro metu, t. y. 2019-11-03 nuo 13.00 val. iki 14.15 val., nuo 15.00 val. iki 15.20 val., 2019-11-05 nuo 16.05 val. iki 16.40 val., 2019-11-07 nuo 9.20 val. iki 10.00 val., 2019-11-08 nuo 11.25 val. iki 12.00 val., 2019-11-12 nuo 18.00 val. iki 18.45 val., 2019-11-13 nuo 7.10 val. iki 7.45 val. Šių patikrinimų metu užfiksuota, jog tam tikromis dienomis patikrinimo metu šuo nelojo, o jeigu ir lojo, tai tik praėjus žmogui, pravažiavus dviratininkui ir sulojimas būdavo trumpalaikis, nulemtas aplinkoje esančių dirgiklių, kas visiškai atitinka šuns fiziologiją. Konstatuoti, jog tokio pobūdžio lojimas galėtų būti vertinamas kaip viešosios rimties trikdymas, nėra pagrindo. Taip pat ir byloje apklausti liudytojai, apelianto ir R. G. kaimynai, nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) laikomo šuns, kaip ir kitų gatvėje laikomų šunų, lojimas jiems trukdytų.
25. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka, jog iš apelianto byloje pateiktų garso įrašų bei kitos medžiagos negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad garso įrašų darymo metu užfiksuotas būtent R. G. priklausančio šuns lojimas, kad būtent šis šuo kelia triukšmą, ar kad šuns lojimas nebuvo išprovokuotas loti ir tai būtų užfiksuota garso įraše. Taip pat, kaip nustatyta, apeliantas bei R. G. gyvena individualiais namais apstatytoje teritorijoje bei gatvėje yra laikomas ne vienas šuo, kurie kartas nuo karto loja ir šis faktas atsispindi pateiktuose garso įrašuose, kadangi juose girdimas ne vieno šuns lojimas, o artimiausiai girdimas šuns lojimas tęsiasi nuo sekundės iki šešiasdešimt sekundžių ar kažkiek ilgiau bei yra girdimas su ilgomis pauzėmis, girdimi ir pašaliniai garsai.
26. Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog byloje esančias abejones buvo galima pašalinti atlikus garso įrašus pasirinktinomis dienomis nuo 17 val. iki 20 val., ko tyrimą atlikusi Institucija neatliko ir jokių argumentų kodėl šis prašymas netenkinamas nenurodė, pažymėtina, jog ši aplinkybė jau išsamiai buvo aptarta pirmosios instancijos teismo, kuris akcentavo, jog savivaldybės administracijos darbuotojai atlikto patikrinimą apelianto prašomu artimiausiu laiku, tai yra 2019-11-12 nuo 18.00 val. iki 18.45 val. Šio patikrinimo metu fiksuota, jog per stebimą laikotarpį šuo lojo du kartus - 17.58 val. pravažiavus dviratininkui bei 18.01 val. praėjus asmenims, tai yra iš esmės reaguodamas į aplinką, kas visiškai atitinka šuns fiziologiją. O aplinkybę, jog nakties metu šuns lojimo nesigirdi, nes šis, po pareiškėjo pretenzijų, nakties metu uždaromas į patalpas, teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai bei pats pareiškėjas.
27. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, nebūdamas įsitikęs Institucijos priimto nutarimo pagrįstumu, nagrinėjo apelianto pateiktus pareiškimus bei atliko tyrimą, apklausdamas liudytojus, nors, vadovaujantis ANK 246 straipsniu, 589 straipsnio 81 punktu, administracinių nusižengimų tyrimą turi atlikti savivaldybės administracija, o ne teismas. Pažymėtina, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, 2019-12-03 nutarimas be kitų aplinkybių buvo grindžiamas ir tyrimo metu apklaustų pareiškėjo bei R. G. kaimynų paaiškinimais, kurių pavardės minėtame nutarime buvo užtušuotos, ir ši aplinkybė buvo akcentuojama pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, taigi teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti pateiktą skundą visiškai pagrįstai kvietė liudyti šalių kaimynus ir ši aplinkybė neleidžia tvirtinti buvus Institucijos nepilnai atliktą tyrimą, kaip kad tvirtina apeliantas.
28. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstytais teiginiais, jog šioje proceso stadijoje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojo A. V., priėmusio 2019-12-03 nutarimą, galimas ryšys su šuns savininku R. G. bei dėl šios priežasties apelianto keliamas šališkumo klausimas teisinės reikšmės neturi, kadangi Institucijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą iš tiesų išsamiai patikrino apylinkės teismas, nagrinėdamas apelianto skundą. Taip pat ir aukštesnės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo patenkinti apelianto skundą bei panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei neturi įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.).
30. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-03 nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. A. skundo netenkinti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.