- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- I-3640-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02195-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 2 000,00 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, todėl kaupėsi drėgmė ir dėl to susidarė pelėsis. Žiemą radiatoriai nešildo arba šildo silpnai, todėl kamerose yra tik apie 12?C temperatūra. Be to, kamerose įrengtas per silpnas apšvietimas, todėl neįmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla, negadinant regėjimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam nebuvo patiektas vegetariškas maistas bei išduoti būtini vaistai, kurie jam buvo išrašyti ligoninėje prieš atvykstant į Lukiškių TI-K. Be to, kamerų plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Anot pareiškėjo, dėl nurodytų nežmoniškų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, didžiulį psichologinį sukrėtimą, diskomfortą, susirgo depresija, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo jo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas ir buvo pažemintas pareiškėjo orumas. Taip pat pažymėjo, kad dėl asbesto dulkių buvo padaryta žala jo sveikatai.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 85–91) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, jog stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Dėl maitinimo nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisė aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėjo, kad pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Lukiškių TI-K nuomone, tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privalumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, pareiškėjui atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimo
Pareiškėjo teigimu, jis buvo kankinamas, jo orumas buvo pažemintas dėl gyvenimo perpildytose kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso praleido 3 paras (iš Lukiškių TI-K pareiškėjas išvyko 2017 m. spalio 23 d.) ir šiuo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (Nr. 107 ir Nr. 380) nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m., taigi pažeidimo faktas nenustatytas.
Dėl drėgmės, temperatūros, vėdinimo, apšvietimo, pelėsio
Pareiškėjas žalą taip pat kildina iš apgyvendinimo galimai higienos reikalavimų neatitinkančiose Lukiškių TI-K kamerose. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis HN 134:2015 14 punktu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti langai, todėl mechaninė vėdinimo sistema yra neprivaloma. Pareiškėjas turėjo galimybę išsivėdinti kamerą, taigi HN 134:2015 17 punkto reikalavimas pažeistas nebuvo. Kritiškai vertintini ir pareiškėjo teiginiai dėl per žemos kamerų oro temperatūros žiemos laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas rudenį, tad galimi temperatūros neatitikimai žiemos metu pareiškėjo teisių pažeisti negalėjo. Pareiškėjas taip pat skundžiasi drėgme, pelėsiu bei kamerų apšvietimu. Lukiškių TI-K šių pareiškėjo nusiskundimų nepaneigė. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Nors Lukiškių TI-K teikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus apie Lukiškių TI-K kamerose atliktų patikrinimų rezultatus, tačiau pastaruosiuose pateikti duomenys yra neaktualūs ginčo situacijai – visiškai neatitinka laikotarpiai, kameros arba tiriami pažeidimai. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos galėjo neatitikti kai kurių HN 134:2015 keliamų reikalavimų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas tokiomis sąlygomis Lukiškių TI-K praleido tik 3 paras. Teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai (tinkamo apšvietimo stoka, per didelė drėgmė) tokį neilgą laiko tarpą (3 paras) nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų patyrė žalą.
Dėl vegetarinio maitinimo
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo. Nors pareiškėjas teigia, kad yra vegetaras, tačiau iš į bylą pateiktų Lukiškių TI-K vegetariško ir dietinio maisto gavėjų sąrašų (b. l. 143–151) matyti, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas tarp vegetarų. Atitinkamai, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Rašytiniuose paaiškinimuose Lukiškių TI-K nurodė, kad, tiekiant maitinimą pareiškėjui, buvo vadovautasi patvirtintais valgiaraščių sąrašais. Kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų suteikti jam vegetarinį maistą, Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti patvirtintais valgiaraščiais. Vertinant pareiškėjo argumentą, kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo teikiamas vegetarinis maistas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 20–23 d. į Lukiškių TI-K direktorių su skundas dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 92), Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, jog Lukiškių TI-K virtuvės darbuotojai neturėjo informacijos apie pareiškėjui paskirtą dietinį maistą (b. l. 94–95) bei į tai, kad pareiškėjas teismui net nenurodė, ar teikė prašymus Lukiškių TI-K administracijai skirti jam vegetarinį maitinimą ir kada ir kad tokie prašymai nebuvo patenkinti. Bylos duomenys paneigia pareiškėjo aplinkybę, kuria jis grindžia jam padarytą neturtinę žalą. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nagrinėjamu aspektu veikė taip, kaip turėjo veikti, todėl neteisėtų veiksmų faktas vertinamu aspektu nenustatytas.
Dėl asbesto
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos žalojimu, kilo ir dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose. Visų pirma pažymėtina, kad iš į bylą pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, jog jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su asbesto poveikiu, pareiškėjui nenustatyta. Be to, Lukiškių TI-K neigia, jog naudoja gaminius su asbestu, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad asbesto iš tiesų yra Lukiškių TI-K patalpose, nepaaiškino, kokiu būdu nustatė šią nurodomą aplinkybę, todėl pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.
Dėl vaistų
Pareiškėjas taip pat teigia, kad žala jam kilo ir dėl to, jog negavo būtinų vaistų, kurie jam buvo išrašyti ligoninėje, iš kurios atvyko į Lukiškių TI-K. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šios aplinkybės nekonkretizavo, nenurodė, kokių konkrečių vaistų jis negavo Lukiškių TI-K. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. spalio 19 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriam gydyti rekomenduoti gerti vaistai (b. l. 76–77). Atsižvelgdamas į pareiškėjui nustatytas diagnozes ir rekomendacinio pobūdžio nurodymą gerti tam tikrus vaistus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui rekomenduoti gerti vaistai nebuvo pirmojo būtinumo, jų nevartojimas kelias dienas, kol pareiškėjas tranzitu per Lukiškių TI-K vyko į Alytaus pataisos namus, negalėjo sukelti didelės žalos pareiškėjo sveikatai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl žalos, patirtos negavus vaistų, atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2017 m. spalio 23 d. nenustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų arba žalos pareiškėjui kilimo fakto, t. y. būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui ir jo prašomą neturtinę žalą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmeestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.