Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Š..

2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. Š. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad komisija parodė nekompetentingumą, nes nuteistojo nieko neklausė, nesidomėjo jo pozicija. Pats turėjo prašyti, kad galėtų teikti paaiškinimus, tačiau buvo tildomas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 1 metus 7 mėnesius iš 3 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei 1/2 laisvės atėmimo bausmės jau yra atlikęs, tačiau į komisiją pristatytas buvo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kaip atlikęs 1/3 laisvės atėmimo bausmės. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį komisija trečią kartą nagrinėja prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pataisos namuose vykdo visas nustatytas rekomendacijas, pradėjo gydytis reabilitacijoje, sumokėjo paskirtą baudą, raštiškai yra atsisakęs kalinių subkultūros. Jeigu būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turėtų gyvenamąją vietą, darbovietę. Prašo skirti pačius griežčiausius ribojimus, nori darbą suderinti su gydymųsi nuo priklausomybės. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori keistis, gyventi nepažeidžiant įstatymų, būti naudingas valstybei ir savo šeimai.

2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. Š. prašymas (skundo papildymas), kuriame nurodoma, kad jam sudarytas socialinės reabilitacijos planas yra senas ir nesudarytas įstatymų nustatyta tvarka. Pataisos namų įstaigos administracija ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nesilaiko BVK numatytų teisės principų, vertina tik nuteistojo praeitį ir praeityje padarytus veiksmus, tačiau niekas neatsižvelgia į tai, kaip asmuo keičiasi, kokias pastangas deda.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Nuteistojo V. Š. teisėtam ir tinkamam lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšminga tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo.

Teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas nuobaudas ir paskatinimus, socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad V. Š. atlieka bausmę, kuri nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi - 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2019 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga 2022 m. sausio 29 d. Nuteistasis 1/3 bausmės dalį atliko 2020 m. sausio 29 d.

V. Š. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi, subendrinus nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo skirta ir šiuo metu vykdoma galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad V. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, dėl lygtinio paleidimo komisijai jis pagrįstai pristatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. kaip atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl to nuteistojo skundo argumentai, kad jam turėtų būti taikomas pusės paskirtos bausmės atlikimo kriterijus pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. 2 p., kas iš esmės sunkintų jo teisinę padėtį, yra neteisingi ir nepagrįsti.

Teismas partikrina ir atsižvelgia į komisijos nutarime išdėstytas ir vertinat aplinkybes, kad V. Š. teistas 12 kartų Lietuvoje ir 1 kartą teistas Vokietijoje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau sąlygas pažeidė. V. Š. yra recidyvistas, nuteistojo nusikaltimams būdingas pasikartojančio elgesio modelis ir analogiška motyvacija siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais. Nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nuteistasis iki 2019 m. sausio 29 d. suėmimo dirbo, tačiau remiantis socialinio tyrimo išvada, stabilaus darbo patirties neturi. Stengėsi įsidarbinti staliaus pareigoms į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įstaigos administracijos sprendimu įdarbintas nebuvo. Pataisos įstaigoje nedirba, pajamų negauna. Įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, vieną kartą baustas drausmine tvarka už tai, kad kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, du kartus baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, skirtos 30 Eur ir 150 Eur baudos. Duomenų apie šių baudų sumokėjimą nėra. Buvo paskelbęs bado akciją dėl pareigūnų veiksmų, badavo 5 dienas. Nuteistasis savanoriškai pradėjo mokėti skolas už kurias yra skolingas pagal patvarkymus. Nuteistasis palaiko ryšius su buvusia žmona, taip pat su sužadėtine L. K.. Asmuo turi gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas buvusią žmoną, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį nusikalsti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, ne visada aiškiai suvokia savo elgesio pasekmes ir tai siejasi su jo pasikartojančio nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pagal OAS‘ys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta – 100 taškų (statutinių veiksnių taškai – 45, dinaminių – 55). Nuteistajam V. Š. būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei neigiamos nuostatos į priežiūrą bei visuomenės vertybes. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Asmens elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad savo elgesį nuteistasis kontroliavo nepakankamai, nes per bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė reikalavimus. Reikšminga taip pat tai, kad nuteistajam vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygų neišlaikė, tačiau net ir tai nesulaikė V. Š. nuo naujų nusikaltimų padarymo. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje.

Tokiu būdu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarime išdėstytos visapusiškos išvados ir aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja tam tikrose prevencinėse ir intervencinėse pataisos priemonėse, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su buvusia žmona ir sužadėtine. Tokiu būdu pareiškėjo skundo argumentai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija netinkamai įvertino jo elgesį pataisos įstaigoje ir buvo nekompetentinga, yra nepagrįsti. Be to, teismas nenustatė ir nerado aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistojo skundo deklaratyvius teiginius, jog pataisos įstaigos administracija nevykdytų savo pareigų dėl nuteistojo individualios socialinės reabilitacijos ir jos planavimo, dėl jo žeminimo, nehumaniško elgesio su juo, dėl jo teisinės padėties sunkinimo. Nuteistasis subjektyviai ir neteisingai vertina jam nepalankius duomenis, nepagrįstai siekia iškreipti faktines aplinkybes ir jas be pagrindo interpretuoti tik sau palankia linkme, dėl ko savo skunduose absoliučiai nepagrįstai deklaruoja neva galimus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 str., 6 str., 7 str., 137¹ str. pažeidimus.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Š. priklauso aukštos rizikos grupei, turi nuobaudų, 2 kartus baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, asmuo anksčiau Lietuvoje teistas 12 kartų, Vokietijoje 1 kartą, pažeidė jam anksčiau taikytas bausmės vykdymo sąlygas. Tinkamai komisijos įvertintas ir nuteistojo emocinis stabilumas ir gerovė – dėl turimų emocinių sunkumų yra priskirtas prie linkusių nusižudyti asmenų registro. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog V. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu V. Š. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, savo iniciatyva siekė ir sumažino nusikalstamo elgesio riziką iki 100 balų, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog V. Š. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, nuteistojo asmenybė, elgesys.

Nagrinėjant nuteistojo skundą iš esmės reikšminga tai, kad svarstymo metu V. Š. turėjo jam paskirtą ir neįvykdytą administracinę nuobaudą už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 str. 2 d. (2020 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nuteistajam skirta 150 Eur dydžio bauda). Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems neigiamas pasekmes sukelia bausmės atlikimo metu padaryti tiek administraciniai nusižengimai ir už juos skirtos administracinės nuobaudos (BVK 68 straipsnis), taip pat ir nuobaudos už režimo reikalavimų pažeidimus (BVK 142 straipsnis). Tokiu būdu kompleksiškai vertinant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, šio kodekso 157 str. 5 d. draudžia taikyti nuteistiesiems lygtinį paleidimą kol šie nėra neatlikę nuobaudų, paskirtų tiek už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, tiek už administracinius nusižengimus.

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Š. yra pagrįstas, realiai atitinka situaciją dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų, dėl to teisingas ir teisėtas. Dėl to teismas įstatymo nuostatomis yra įpareigotas nuteistojo V. Š. skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

V. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.