- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- AN2-83-744/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00020-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. L.
- Institucija
- BĮ Lietuvos kelių policijos tarnyba
dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovei J. V. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 500 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. G. L. buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 8 d. 15.43 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) km vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 57 km/val., važiavo 167 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punktą.
2. Nesutikdamas su Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu G. L. atstovas advokatas A. J. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą G. L. atžvilgiu nutraukti, nes pastarasis jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimu G. L. atstovo skundas tenkintas – panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena G. L. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. L. atstovo advokato A. J. skundą, konstatavo, kad loginė įvykių seka, liudytojų V. L., S. T. parodymai, skrydžio bilietai patvirtina, kad transporto priemonę vairavo ne G. L., o jo brolis V. L.. Dėl šių priežasčių G. L. nubaustas nepagrįstai ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas naikintinas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimą (apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas šio sprendimo pavadinimas – nutartis) ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Apeliaciniame skunde Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas vadovaujantis tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto G. L., liudytojų S. T. ir V. L. teisme duotais parodymais. Tačiau tiek parengtame atsiliepime, tiek teismo posėdžių metu Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad G. L. administracinio nusižengimo byloje svariu ir patikimu įrodymu yra įvykio dieną greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad už vairo sėdintis ir minimą transporto priemonę vairuojantis asmuo yra būtent G. L.. G. L. veido bruožai visiškai atitinka atlikus jo veido atvaizdo palyginimą su fotonuotraukoje užfiksuoto asmens veido atvaizdu ir, priešingai, niekaip nesutampa su V. L. veido bruožais. Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui teismo posėdžių metu matant patį G. L. ir V. L., pozicija nepasikeitė, kadangi buvo akivaizdu, kad minėti asmenys savo išvaizda yra visiškai skirtingi, todėl G. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
4.2. Apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas neatliko pateiktų administracinio nusižengimo byloje greičio matavimo prietaisu užfiksuotų fotonuotraukų analizės ir apžiūros. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas baigiamojoje kalboje taip pat akcentavo, kad apklausti liudytojai yra suinteresuoti duoti palankius G. L. parodymus, siekiant padėti išvengti pačios griežčiausios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 15 mėnesių. Tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino ir nutarime nepasisakė, taip pat neargumentavo, kodėl šių liudytojų nurodytos aplinkybės yra svaresnės už byloje esančius kitus įrodymus. Iš liudytojos S. T. teisme duotų parodymų matyti, kad ji net negalėjo nurodyti, kokią apytiksliai dieną vyko kartu su V. L. jo broliui G. L. priklausančiu automobiliu.
4.3. Apeliantė taip pat nurodo, kad iš priimto apylinkės teismo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad jis priimtas nesivadovaujant tinkamomis ANK nuostatomis, galiojusiomis skundo nagrinėjimo metu. Teismas nutarė tenkinti G. L. skundą, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja skundo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme dėl priimto nutarimo ir jo pakeitimą bei paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimą arba jų neskyrimą, kas prieštarauja priimtam nutarimui, kuriuo skundas buvo tenkintas – Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. L. nutraukta, kas atitinka ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Taip pat teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi ANK 693 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdymą, nors ši aplinkybė nėra G. L. skundo nagrinėjimo dalyku ir iš vis nėra aptariama šioje administracinio nusižengimo byloje. Be to, apylinkės teismas priimtu nutarimu neteisingai nutraukė G. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas pats nustatytas administracinis nusižengimas, šiuo atveju buvo sprendžiamas ginčas dėl patraukto administracinėn atsakomybėn subjekto (G. L.). Todėl pagal priimtą teismo nutarimą pradėta administracinė teisena turėjo būti ne nutraukta, o priešingai – priimtas nutarimas G. L. atžvilgiu turėjo būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Lietuvos kelių policijos tarnybai, kas atitinka ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
5. Atsiliepimų į Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė J. V. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą; administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. atstovas advokatas A. J. prašė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 416 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
9. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 8 d. 15.43 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) km automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nustatytą 110 km/val. greitį viršijo 57 km/val., tai yra važiavo 167 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šis pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu „Poliscan FM1“ duomenimis. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) fakto byloje ginčo nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir šio nusižengimo kvalifikacijos, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo paminėtą transporto priemonę ir maksimalų leistiną greitį viršijo 57 km/h bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.
10. Kaip jau minėta Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas G. L., tačiau skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimu minėtas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. L. atžvilgiu nutraukta, teismui nustačius, kad administracinio nusižengimo metu transporto priemonę vairavo V. L..
11. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo atliktu administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų vertinimu, ginčija apylinkės teismo išvadas, jog byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo metu automobilį vairavo ir nustatytą greitį viršijo V. L. ir kad G. L. dėl šio administracinio nusižengimo nubaustas nepagrįstai. Apeliantės nuomone, iš administracinio nusižengimo byloje esančios įvykio dieną greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos akivaizdžiai matyti, kad už vairo sėdi ir transporto priemonę vairuoja būtent G. L..
12. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuojant buvo padarytas byloje nagrinėjamas administracinis nusižengimas, priklauso G. L.. G. L. viso proceso metu neigė 2023 m. vasario 8 d. 15.43 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) km vairavęs jam priklausantį automobilį, nurodė, kad jo automobilį KET pažeidimo padarymo metu vairavo jo brolis V. L.. Apylinkės teismo posėdžio metu G. L. nurodė, kad jo brolis V. L. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. vasario 8 d. buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) atostogauti, pasiskolino iš jo automobilį BMW ir savo reikalais važinėjo po Lietuvą. Tvirtino, kad greičio matuoklio nuotraukoje užfiksuotas ne jis, o jo brolis V. L. ir šalia vairuotojo sėdinti keleivė S. T.. Apie tai jis informavo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovus, pateikė brolio nuotraukas ir jo lėktuvo bilietus, patvirtinančius, kad nusižengimo padarymo metu brolis buvo grįžęs į Lietuvą. Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad 2023 m. vasario mėnesį jis buvo grįžęs į Lietuvą, jo grįžimo laiką patvirtina skrydžio bilietai. Lietuvoje jis turėjo reikalų, todėl naudojosi brolio G. L. automobiliu BMW. 2023 m. vasario 8 d. jis važiavo į (duomenys neskelbtini), o grįždamas iš (duomenys neskelbtini) užsuko į (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė brolio G. L. draugę S. T. ir kartu su ja važiavo į (duomenys neskelbtini). Nustatytą važiavimo greitį viršijo, nes labai skubėjo. Manė, kad pažeidimo padarymo metu nepaisant metų laiko leistinas važiavimo greitis magistraliniame kelyje buvo 130 km/val., nes jis jau seniai gyvena (duomenys neskelbtini), o ten nustatytas važiavimo greitis keliuose visus metus būna vienodas. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) iš brolio sulaukė informacijos, kad vairuodamas brolio automobilį Lietuvoje viršijo leistiną greitį. Liudytoja S. T. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, kada važiavo kartu su draugo G. L. broliu, tačiau pamena, kad V. L., grįždamas iš (duomenys neskelbtini) užsuko į (duomenys neskelbtini), paėmė ją ir jie kartu autostrada važiavo į (duomenys neskelbtini). V. L. vairavo automobilį BMW. Važiuodama su V. L. ji jautėsi saugiai, kokiu greičiu pastarasis važiavo, ji nežino, taip pat nepajuto, kad kažkur būtų fiksuojamas jų greitis.
13. Iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, teismo posėdyje išklausęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės J. V. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. paaiškinimus, apklausęs liudytojus S. T., V. L., įvertinęs pateiktus V. L. skrydžio bilietus, patvirtinančius, kad jis administracinio nusižengimo padarymo metu buvo Lietuvoje (į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini), o išvyko (duomenys neskelbtini) ), padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo ne G. L., o pastarojo brolis V. L., ir konstatavo, kad G. L. nubaustas nepagrįstai. Tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas visiškai nevertino byloje esančių greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotų administracinio nusižengimo padarymo metu padarytų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas pažeidėjas, taip pat teismo posėdžio metu apklausęs tiek G. L., tiek V. L., ir vizualiai pats pamatęs abu šiuos asmenis, skundžiamame nutarime nepateikė jokio šių asmenų veido bruožų panašumų/skirtumų vertinimo (nors teismo posėdžio metu nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad vizualiai matomi asmenys akivaizdžiai nėra panašūs), todėl su apylinkės teismo išvadomis dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens apygardos teismas sutikti negali.
14. Apygardos teismo vertinimu, pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį teisės pažeidimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Todėl apygardos teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti skaitmenines greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotas įvykio fotonuotraukas bei G. L. ir jo brolio V. L. byloje esančias kitas fotonuotraukas (1 t., b. l. 57-68), nes, kaip minėta, tai nebuvo padaryta apylinkės teisme. Apygardos teismo vertinimu, fotonuotrauka, padaryta greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, yra pakankamos kokybės, kad iš jos būtų įmanoma vizualiai identifikuoti automobilį BMW 2023 m. vasario 8 d. 15.43 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) km vairavusį asmenį ir be specialių žinių reikalaujančio tyrimo (portretų ekspertizės). Iš greičio matuoklio padarytos fotonuotraukos aiškiai matyti, kad automobilio vairuotojas yra jauno amžiaus asmuo, tikrai jaunesnis nei trisdešimt trejų metų amžiaus (tokio amžiaus nusižengimo padarymo metu buvo V. L. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Lyginant skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su G. L. ir V. L. byloje esančiomis nuotraukomis (paimtomis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, taip pat pateiktomis paties G. L.), matyti, kad greičio matuoklio nuotraukoje yra užfiksuotas būtent G. L., o ne V. L.. Tokia išvada daroma pagal G. L. veido formą (G. L. veido forma yra ilgesnė, kakta ir smakras yra ilgesni nei V. L.), kaklo formą (V. L. kaklas daug stambesnis ir trumpesnis nei G. L.), akių ir antakių išdėstymą ir formą, lūpų formą (V. L. lūpų kampučiai nuleisti žemyn), ausų formą (G. L. ausys labiau atsikišę į šonus nei V. L.), plaukų augimo liniją (G. L. plaukai kirpti labai trumpai, o V. L. plaukai yra ilgesni ir priekyje užkrenta ant kaktos), kurie akivaizdžiai skiriasi nuo V. L., taip pat atsižvelgiant į G. L. amžių (greičio matuoklio nuotraukoje užfiksuotas jauno amžiaus asmuo (G. L. gimęs (duomenys neskelbtini)). Peržiūrėjus nuotraukas skaitmeniniame formate, turint galimybę priartinti nuotraukose užfiksuotų asmenų veidus, apygardos teismas konstatuoja, kad pagal veido bruožų visumą galima daryti neabejotiną išvadą, jog automobilį BMW pažeidimo padarymo metu vairavo G. L.. Taigi G. L. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo nubaustas visiškai pagrįstai.
15. Tiek apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apygardos teisme G. L. atstovas advokatas A. J. nurodė, kad byloje esančios G. L. ir V. L. fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip objektyvūs įrodymai, nes nuotraukose esantys asmenys (jų veidų atvaizdai) nufotografuoti iš skirtingų atstumų, todėl kai kurie veido bruožai yra išsikreipę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais G. L. atstovo advokato argumentais ir pažymi, kad byloje esančios G. L. ir V. L. fotonuotraukos, su kuriomis buvo lyginamas greičio matuokliu užfiksuotas asmens, padariusio administracinį nusižengimą, atvaizdas, buvo paimtos iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (kur kaupiamos asmenų nuotraukos, darytos gaminant asmens tapatybės dokumentą), šiose nuotraukose G. L. ir V. L. atvaizdai užfiksuoti vienodai, tai yra matosi visas veidas ir tokio paties pločio pečių juosta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atstumas, iš kurio fotografuojamas asmuo, neturi įtakos asmens viso veido ir veido dalių (akių, antakių, nosies, lūpų, smakro, kaktos) formai, taip pat nesikeičia ne ausų forma, nei plaukų kirpimas.
16. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį BMW vairavo V. L., padarė iš esmės paties G. L. ir liudytojų V. L., S. T. parodymais, kuriuos laikė nuosekliais ir atitinkančius vienas kito parodymus, tačiau nepagrįstai nevertino šių asmenų parodymų kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Toks įrodymų vertinimas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir negali būti pripažįstamas tinkamu. Akivaizdu, kad atliekant įrodymų vertinimą būtina atsižvelgti ne tik į kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti jų visumą, gretinant juos tarpusavyje ir jungiant juos į vieną loginę grandinę. Nagrinėjamu atveju G. L. bei paminėtų liudytojų V. L. ir S. T. parodymus paneigia objektyvūs administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys (greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos), kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad automobilį BMW teisės pažeidimo padarymo metu vairavo G. L.. Taip pat pažymėtina, kad V. L. yra G. L. brolis, o S. T. – G. L. draugė, todėl tiek pats G. L., siekdamas išvengti griežtos administracinės atsakomybės, tiek minėti liudytojai, siekdami padėti jam išvengti griežtos administracinės atsakomybės, buvo suinteresuoti duoti palankius G. L. parodymus, o V. L. dar ir apkalbėti save.
17. Apygardos teismas sutinka su Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės J. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad toks G. L. elgesys, kai stengiantis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą jis neigė 2023 m. vasario 8 d. 15.43 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) km vairavęs jam priklausantį automobilį ir melagingai nurodė, kad jo automobilį vairavo ir nustatytą greitį viršijo jo brolis V. L., gali būti paaiškinamas tuo, kad G. L. yra pradedantysis vairuotojas, o už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti labai griežtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Įstatyme pradedantiesiems vairuotojams, kuriems dėl teisės pažeidimo padarymo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ir daugiau, nustatytos papildomos sąlygos, norint jiems susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalis).
18. G. L. už administracinį nusižengimą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių nėra per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą dėl G. L. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nėra teisinio pagrindo.
19. Įvertinus paminėtas aplinkybes, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimas naikintinas, o Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, apygardos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ANK nuostatomis, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas apylinkės teismo nutarimas, nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. J. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.