- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4439-418/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Pareiškėjas
- J. B., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., Nacionalinė Žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjai J. S., suinteresuotiems asmenims M. M. ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. M. ir Nacionalinė Žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos J. S. ir J. B. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), esanti pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu po motinos A. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Nurodo, kad A. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra jų motinos B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Po A. O. G. mirties liko nekilnojamas turtas - 0,1400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1,1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kuris nebuvo paveldėtas. Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Ji turėjo dvi dukras: M. M. ir jų motiną B. B., kurios A. O. G. atžvilgiu buvo pirmos eilės paveldėtojos. (duomenys neskelbtini)mirė jų motina B. B., kuri jokio testamento nesudarė, todėl po jos mirties pirmos eilės paveldėtojomis tapo jos dukros – pareiškėjos. Mirus motinai įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą kreipėsi į notarą dėl motinai priklausiusio turto paveldėjimo. Notarė J. L. joms išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad jos tapo mirusios motinos turto paveldėtojomis. Užvedus paveldėjimo bylą, paaiškėjo, kad jų motina, nors faktiškai valdė savo motinai A. O. G. priklausantį turtą - žemės sklypus, notariškai paveldėjimo nesusitvarkė - ji tik buvo pradėjusi tvarkyti paveldėjimo klausimus, tačiau nespėjo, nes mirė. Notarė J. L. paaiškino, jog būtina kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, kad mirusioji B. B. mirus jos motinai A. O. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti palikėjos turtą. Iki šiol Druskininkų sav. 2-ajame notarų biure paveldėjimo bylos po A .O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, užvesta nebuvo, todėl jai priklausantis nekilnojamasis turtas iki šiol nėra paveldėtas ir į jį niekam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Jų motina B. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatymų nustatytą terminą. Mirus jų močiutei, jos duktė B. B. ir jų tėvas jau sunkiai sirgo. Motina jau 2005 metais turėjo 70 proc. netekto darbingumo. Jų motinai pirmiausia reikėjo rūpintis sergančiu savo vyru, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi negalėjo praktiškai judėti, ji fiziškai negalėjo nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po motinos mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Aktyvūs veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pati negalėdama apdirbti žemės, surado asmenis, kuriems leido nemokamai naudotis žeme, t.y. buvo sudariusi žodines žemės panaudos sutartis, kartu iš panaudos gavėjų gaudavo žemės produktų ar kitų gaminių kuriuos naudodavo maistui. Būtent tokiais aktyviais veiksmais jų motina B. B. išreiškė savo valią priimti po jos motinos A. O. G. mirties atsiradusį palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti, rūpintis juo kaip savo turtu, prižiūrėdamas ir naudodamas juo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.
Teismo posėdyje pareiškėja J. B. ir jos atstovas advokatas V. P. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimu patvirtino, kad jos sesuo B. B. po jų motinos A. O. G. mirties faktiškai priėmė palikimą
§ : rūpinosi žemės sklypais esančiais (duomenys neskelbtini)kaime. B. B. turėjo neįgalumo grupę, sunkiai judėdama bei turėdama sunkiai sergantį vyrą, po motinos mirties žemės dirbti pati negalėjo, todėl surado asmenis, kuriems nemokamai leido naudotis žemės sklypais. Ji į savo motinos A. O. G. nekilnojamą turtą nepretenduoju ir sutinka, kad visas esantis motinos nekilnojamas turtas atitektų jos sesers B. B. dukroms J. S. ir J. B..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, telefonu pranešė sutinkanti, kad teismo posėdyje pareiškimas būtų nagrinėjamas jai nedalyvaujant, su pareiškimu sutinka, kaip nurodė pateiktame atsiliepime.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu siūlo šią bylą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas visiškai.
Pareiškėjų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos yra B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukros. B. B. ir M. M. yra A. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), motina ir pareiškėjų senelė.
Po A. O. G. mirties liko nekilnojamas turtas - 0,1400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Po A. O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla užvesta nebuvo – jos dukros B. B. ir M. M. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mirusioji kitų įpėdinių neturėjo, todėl po A .O. G. mirties liko nepaveldėtas jai priklausantis turtas.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.
Pareiškėjos nurodo, kad jų motina B. B. buvo neįgali, negalėjo praktiškai judėti ir rūpinosi sergančiu savo vyru, todėl ji pati negalėdama dirbti žemės leido žemės sklypais naudotis kitiems asmenims, kurie ją aprūpindavo iš dirbamos žemės gaunamais produktais, t. y. ji priėmė A. O. G. palikimą iškart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tai patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai, ir teismo posėyje liudytojais apklausti A. B. ir Ž. N., parodydami, kad jie pažinojo B. B., kuri po savo motinos mirties naudojosi šios žemės sklypais, prašydama juos prižiūrėti ir dirbti šiuos sklypus. Ginčo, kad žemės sklypus naudojo B. B., nėra.
Tokiu būdu, nors B. B. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą laikoma, kad pareiškėjų motina po savo savo motinos A. O. G. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 15,86 Eur, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos A. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvienos po 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.