- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- e2-8093-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-07014-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. ir atsakovo A. M. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. M., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama, priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečių vaikų – D. M. ir E. M. išlaikymui po 140 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat ieškovė prašė nustatyti atsakovo A. M. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad šalys abipusiu nuolaidų būdu pasiekė abiem priimtiną susitarimą bei sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė visą tarp šalių kilusį ginčą. Šalis susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei jų bendravimo su vaikais klausimus. Taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, šalims yra žinomos. Prašo bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti rašytinio proceso tvarka.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, jog neprieštarauja dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis.
Bylos nagrinėjimo metu šalys išreiškė valią ginčą išspręsti gražiuoju. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje sprendžiamą ginčą. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo bei šalių bendravimo su nepilnametėmis dukromis, tvarką. Taikus šalių ginčo išsprendimas sąlygos tai, kad bus išvengta šalių tarpusavio ginčų ir leis abiem šalims bendrauti su dukromis, nesukuriant konfliktinių situacijų, kas nepažeis nepilnamečių dukrų interesų ir leis abiem tėvams netrukdomai dalyvauti dukrų gyvenime ir auklėjime. Esant šioms aplinkybėms taikos sutartis tvirtintina. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, byla nutrauktina ( Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Ieškovei buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, civilinėje byloje nėra pateikta, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinos ( Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu , 294, 295 straipsniais, teismas
nutaria:
Taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinti tokiomis sąlygomis:
1. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra jų motinos V. B. gyvenamoji vieta.
2. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą po 110 EUR ( vieną šimtą dešimt eurų) kas mėnesį kiekvienai dukrai, mokomomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio 1 d. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas V. B. valdo uzufrukto teise.
3. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 EUR ( septynių šimtų eurų) įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumoka į V. B. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
4. V. B. likusios dalies reikalavimo dėl įsiskolinimo už vaikų išlaikymą, t.y. 700 EUR atsisako ir nereikalauja. V. B. yra žinomos reikalavimo dalies atsisakymo pasekmės, t.y. kad ateityje negalės reikalauti šios sumos iš A. M..
5. Šalys sutaria dėl tokios A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos:
5.1. Pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti juos motinai sekmadienį 18 val. į motinos gyvenamąją vietą.
5.2. Per didžiąsias šventes, t.y. Kūčias, Šv.Kalėdas ir Naujuosius metus nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: poriniais metais, t.y. 2016,2018, 2020 ir t.t. Kūčias bei Kalėdas vaikai praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t.y. 2017,2019, 2021 ir t.t. , tėvas vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18.00 val., o dukras grąžintų gruodžio 26 dieną iki 18 valandos. Poriniais metais ( 2016, 2018, 2020 ir.t.t ) vaikai praleistų Naujųjų metų šventą tėvo namuose .Vaikus iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiimti 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o grąžins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos.
5.3. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.
5.4. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaikų lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis.
5.5. Vaikų ligos metu ( remiantis gydytojo pažyma) dukros būna motinos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė įsipareigoja informuoti tėvą apie vaikų ligą ar kitą įvykį, susijusį su vaikų sveikata.
5.6. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaikais asmeniškai užtikrinti jų saugumą, įskaitant saugią aplinką ir priežiūrą.
5.7. Tėvas gali nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jų lankomose ugdymo įstaigose.
5.8. Motina įsipareigoja ugdymo įstaigose nurodyti tėvą, kaip asmenį, galintį gauti informacijos apie vaiko sveikatos būklę.
5.9. Motina įsipareigoja laikytis šios bendravimo tvarkos ir netrukdyti tėvui maksimaliai bendrauti su dukromis, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas kenktų ar būtų nesuderinamas su vaikų interesais.
6. šalims yra žinoma, kad jeigu kuris nors iš tėvų nesilaiko bendravimo tvarkos, veikia priešingai vaikų interesams, daro neigiamą įtaką vaikams ir pan., bet kuris iš tėvų gali kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas, dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimų. Jeigu tėvas yra neblaivus, motina neleidžia vaikams bendrauti su tėvu, nes toks bendravimas pažeidžia geriausius vaikų interesus.
7. Šalims yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 str. ir kitos susijusios nuostatos, t.y. pasikeitus aplinkybėms tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo.
8. Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir to pasėkoje civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 str. 2 d. , kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, bei numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 str., kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
9. Pasirašydamos šią taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta ir šalys pareiškė, kad ši sutartis surašyta teisingai , kad šalys atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valią ir tai šalys patvirtina pasirašydamos sutartį. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles vykdyti sąžiningai ir tinkamai.
Išaiškinti šalims taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmes numatytas Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.
Civilinę bylą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. M., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.