Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

tiesiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. A. (Z. A.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, II grupės invalidas, administracine tvarka baustas, teistas:

– Vilniaus rajono apylinkės teismo 1983-03-17 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 116 str. 1 d., 16 str. 2 d. 153 str. 2 d., 42 str. 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 25¹ str. lygtinai, priverstinai įdarbinant;

– Vilniaus rajono apylinkės teismo 1986-05-27 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 212 str. 1 d. 2 metams pataisos darbų išskaičiuojant 20 proc. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta bausmė – 1 metai 10 mėn. 14 dienų pataisos darbų pakeista į 1 metų 10 mėn. 14 dienų laisvės atėmimą;

– Vilniaus rajono apylinkės teismo 1991-10-02 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 146 str. 2 d. 116 str. 1 d. 42 str. laisvės atėmimu 1 metams;

Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-09-12 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 82 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,

bausmę atliko visiškai, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01) ir 180 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII -1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01);

V. S. (V. S.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, administracine tvarka baustas, teistas: 1) Klaipėdos miesto teismo 1978-12-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 90 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 25¹ str. lygtinai, priverstinai įdarbinant 2) Vilniaus m. Tarybų rajono teismo 1981-12-28 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams 3) Vilniaus m. Lenino rajono teismo 1986-03-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu 4) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1999-04-20 pagal 1961 m. LR BK 90 str. 2 d. 16 str. 2 d. 271 str. 3 d. 278 str. 1 d., 42 str., 35 str. – laisvės atėmimu 4 metams su viso turto konfiskavimu 5) Vilniaus m.1 apylinkės teismo 2002-06-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d., 206 str., 278 str. 2 d., 42 str. – laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, 2003-05-09 teismo nutartimi, pritaikius LR BK 54² str., paleistas lygtinai nuo likusios 1 metų 10 mėn. 22 d. bausmės; 2003-05-20 teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 271 str. 3 d., 206 str., 278 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., palikta nepakeista 2002-06-19 nuosprendžiu paskirta bausmė, panaikintas turto konfiskavimas, 2005-04-01 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 3d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01) ir 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. A. bendrininkų grupėje kartu su V. S. itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų bei įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 1995m. sausio mėn. 26 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., iš anksto susitarę panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. A. (M. A.) namus esančius (duomenys neskelbtini), kur, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami įgyti sau naudos – užvaldyti M. A. priklausantį turtą, itin žiauriai, rankomis ir kojomis bei panaudodami įvairius įrankius – peilį bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trisdešimt aštuonių smūgių į įvairias kūno vietas iš kurių ne mažiau dvidešimt penkių smūgių į galvos sritį, lipnia juosta užklijavo burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu surišo M. A. kojas, bendrai padarydami poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, kairės plaštakos nugarėlėje ir blauzdų apatinėse dalyse, daugybinius veido, krūtinės, pilvo, dešinio peties, žastų, dilbių, sėdmenų ir blauzdų odos nubrozdinimus, aklą durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, žaizdas galvoje su paviršiniais skliauto kaulų lūžiais, sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines (20) muštines žaizdas galvoje su plačiomis masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose galvos audiniuose, daugybinius (7) nedidelius nepilnus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų išorinių sluoksnių lūžius, pilną įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir įmetė nukentėjusįjį į rūsį, dėl ko įvyko masyvus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą bei galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą ir nukentėjusiojo mirtį, po ko pagrobė M. A. priklausantį 716 litų vertės turtą: 10 litų vertės krepšį, 100 litų bendros vertės 10 butelių degtinės, 6 litų vertės vieną butelį šampano, 430 litų, 70 litų vertės ir 100 litų vertės du auksinius žiedus ir du žiedus, neturinčius materialinės vertės ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė M. A..

Taip pat jis, 1995m. sausio mėn. 26 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., iš anksto susitarę, panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą-M. A. (M. A.) namus (duomenys neskelbtini), kur panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, rankomis ir kojomis bei panaudodami peilį ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, lipnia juosta užklijavo burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu surišo M. A. kojas, bendrai padarydami poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, kairės plaštakos nugarėlėje ir blauzdų apatinėse dalyse, daugybinius veido, krūtinės, pilvo, dešinio peties, žastų, dilbių, sėdmenų ir blauzdų odos nubrozdinimus, aklą durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, žaizdas galvoje su paviršiniais skliauto kaulų lūžiais, sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines (20) muštines žaizdas galvoje su plačiomis masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose galvos audiniuose, daugybinius (7) nedidelius nepilnus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų išorinių sluoksnių lūžius, pilną įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir įmetė nukentėjusįjį į rūsį ir pagrobė M. A. priklausantį 716 litų vertės turtą: 10 litų vertės krepšį, 100 litų bendros vertės 10 butelių degtinės, 6 litų vertės vieną butelį šampano, 430 litų, 70 litų vertės ir 100 litų vertės du auksinius žiedus ir du žiedus, neturinčius materialinės vertės ir taip įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus bei šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą M. A. turtą.

Kaltinamasis V. S. bendrininkų grupėje kartu su Z. A. itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: 1995m. sausio mėn. 26 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Z. A., iš anksto susitarę panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. A. (M. A.) namus esančius Didžiasalio k. Nemėžio sen., Vilniaus r., kur, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami įgyti sau naudos – užvaldyti M. A. priklausantį turtą, itin žiauriai, rankomis ir kojomis bei panaudodami įvairius įrankius – peilį bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trisdešimt aštuonių smūgių į įvairias kūno vietas iš kurių ne mažiau dvidešimt penkių smūgių į galvos sritį, lipnia juosta užklijavo burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu surišo M. A. kojas, bendrai padarydami poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, kairės plaštakos nugarėlėje ir blauzdų apatinėse dalyse, daugybinius veido, krūtinės, pilvo, dešinio peties, žastų, dilbių, sėdmenų ir blauzdų odos nubrozdinimus, aklą durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, žaizdas galvoje su paviršiniais skliauto kaulų lūžiais, sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines (20) muštines žaizdas galvoje su plačiomis masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose galvos audiniuose, daugybinius (7) nedidelius nepilnus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų išorinių sluoksnių lūžius, pilną įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir įmetė nukentėjusįjį į rūsį, dėl ko, įvyko masyvus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą bei galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą ir nukentėjusiojo mirtį, po ko pagrobė M. A. priklausantį 716 litų vertės turtą: 10 litų vertės krepšį, 100 litų bendros vertės 10 butelių degtinės, 6 litų vertės vieną butelį šampano, 430 litų, 70 litų vertės ir 100 litų vertės du auksinius žiedus ir du žiedus, neturinčius materialinės vertės ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė M. A..

Taip pat jis, 1995m. sausio mėn. 26 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Z. A., iš anksto susitarę panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą-M. A. (M. A.) namus esančius (duomenys neskelbtini), kur panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat panaudoti jį panaudoti, rankomis ir kojomis bei panaudodami peilį ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, lipnia juosta užklijavo burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu surišo M. A. kojas bendrai padarydami poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, kairės plaštakos nugarėlėje ir blauzdų apatinėse dalyse, daugybinius veido, krūtinės, pilvo, dešinio peties, žastų, dilbių, sėdmenų ir blauzdų odos nubrozdinimus, aklą durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, žaizdas galvoje su paviršiniais skliauto kaulų lūžiais, sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines (20) muštines žaizdas galvoje su plačiomis masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose galvos audiniuose, daugybinius (7) nedidelius nepilnus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų išorinių sluoksnių lūžius, pilną įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir įmetė nukentėjusįjį į rūsį ir pagrobė M. A. priklausantį 716 litų vertės turtą: 10 litų vertės krepšį, 100 litų bendros vertės 10 butelių degtinės, 6 litų vertės vieną butelį šampano, 430 litų, 70 litų vertės ir 100 litų vertės du auksinius žiedus ir du žiedus, neturinčius materialinės vertės ir taip įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus bei šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą M. A. turtą.

Be to, jis 2008-04-10 UAB „Sidabrinė kulka“ priklausančioje parduotuvėje įsigijęs D. kategorijos ginklą “Bruni mod. Olimpic 38“ kal. 9mm., kurio identifikavimo Nr. 000638, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pašalindamas vamzdžio kanale buvusią pertvarą, ginklą perdirbo ir tokiu būdu neturėdamas leidimo neteisėtai pagamino ir įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą, uždraustą civilinėje apyvartoje, kurį neteisėtai laikė iki 2009-02-20 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol ginklas buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Z. A. kaltu neprisipažino, parodė, kad pirminius parodymus davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pareigūnams nurodžius ką sakyti, jokių nusikaltimų nėra padaręs, V. S. apkalbėjęs, teismo posėdžio metu jokių parodymų neduosiąs.

1996-01-02 apklaustas įtariamuoju Z. A. neprisipažino padaręs nusikalstimą ir parodė, kad M. A. nežudė, kas galėjo tai padaryti nežino. Gyvena su motina Vilniaus r. Didžiasalio k.. 1994-06-01 išvažiavo iš Lietuvos į Ukrainą. Ten dirbo sezoninius darbus. 1994 metų rugsėjo mėn. savaitei atvažiavo pas motiną. Vėliau vėl išvažiavo į Ukrainą. 1995 m. sausio mėn. 15-16 d. vėl grįžo į Didžiasalio kaimą. M. A. pažinojo apie 10 metų. Jokių santykių su juo nepalaikė. Paskutinį kartą jį matė prieš 3-4 dienas iki jo nužudymo. Tądien A. gėrė savo namuose su J. C. ir A. B.. Pasibaigus degtinei, jis nuėjo nusipirkti butelio pas M. A., kadangi visi kaime žinojo, kad jis parduoda gerą degtinę. Degtinę pirko už savo pinigus. Pinigus buvo atsivežęs iš Ukrainos. Už degtinę A. sumokėjo 6 litus. neįleido jo į namus, jis laukė kol jam atneš degtinės. Apie M. A. nužudymą sužinojo 1995-01-27 apie 11-12 val. iš J. C., su kuriuo susitiko šalia 16 autobuso maršruto stotelės šalia Vilniaus miesto autobusų stoties. Kartu su Ch. buvo jo brolis V., taip pat A. B. ir A. T.. Jis stovėjo netoli jų, kadangi norėjo kioske nusipirkti alaus. 16 maršruto autobusas nebuvo reikalingas, nes nesiruošė važiuoti namo. Nusipirkęs alaus nuėjo į stotį, o jie visi liko stovėti šalia stotelės. 1995-01-26 nakvojo mamos namuose ir pirmą dienos pusę buvo namuose. Po to pasakė mamai, kad išvažiuoja į Ukrainą ir iš namų išėjo apie16-17 val. Naujosios Vilnios stotyje įsėdęs į dyzelinį traukinį Vilnius–Gudagiai apie 19 val. atvažiavo į Kenos geležinkelio stotį. Tam, kad nepatikrintų muitinės pareigūnai, išlipo iš traukinio ir norėjo po patikrinimo vėl į traukinį įlipti, tačiau nepavyko, kadangi muitininkai išėjo pro vienas duris, o kitos buvo uždarytos, todėl jis negalėjo įlipti į traukinį ir pėsčiomis grįžo į Naująją Vilnią. Buvo pusiaunaktis. Dar važinėjo 31 autobusas, kuriuo nuvažiavo į Vilniaus geležinkelio stotį. Stotyje susipažino su moterimi, vardu Halia ar tai Valia. Jis pakeitė turėtus 4 JAV dolerius ir už pinigus su minėta moterimi geležinkelio stoties bufete nusipirko vieną, o po to – kitą degtinės butelį ir užkandos. Gėrė bufete, o po to – lauke, parke prie Gintaro viešbučio. Gėrė tik dviese iki ryto, o vėliau užmigo geležinkelio stoties antrame aukšte. Tą vakarą daugiau pažįstamų sutikęs nebuvo. Prabudęs ryte apie 9-10 val. nuėjo prie kiosko išgerti alaus. Tos moters daugiau nematė. Vaikščiojo po stotį, žiūrėjo kada išvyks traukiniai. Apie 11-12 val. sutiko J. C.. Po to atsisėdo į 31 autobusą ir nuvažiavo į Naująją Vilnią, kur 19 val. įsėdo į dyzelinį traukinį Vilnius – Gudagiai, išlipo Šumsko stotyje ir nuėjo į Baltarusiją, Gudagių stotį ir išvyko į Ukrainą. O. B. pažįsta apie 7 metus, paskutinį kartą jį matė maždaug 1993 metais, 1995 metais sausio mėnesį jo nematė. Tai atsimena tiksliai. (t. 5, b.l. 107-111). 1996-06-24 nutarimu baudžiamoji byla, kaltinant Z. A. tyčiniu M. A. nužudymu, buvo nutraukta, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (t. 6, b.l. 116).

Iš 2008-12-04 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialisto R. G. tarnybinio pranešimo seka, kad 2008-12-04 apie 1.30 val., atvykęs į PK, Z. A. prisipažino nužudęs žmogų (t. 8 b.l. 71). Jam buvo nustatytas 2,5 prom. (vidutinis) girtumo laipsnis, 2.00 val. jis buvo nuvežtas į nakvynės namus „Sala“, kur jam buvo suteikta socialinė – medicininė pagalba, 7.40 val. jam buvo konstatuotas 0,74 prom. (lengvas) apsvaigimas nuo alkoholio, 13.00 val. jis buvo apklaustas, įtariant jį nusikaltimo padarymu, po to jis buvo paleistas (t. 8, b.l. 74-75).

2008-12-04 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 57-2-013-95 atnaujintas (t. 8, b.l. 78).

2008-12-04 apklaustas įtariamuoju Z. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 1995 metais jam reikėjo pinigų ir jis 1995m. grįžęs iš Ukrainos, susitarė su V. S. apiplėšti M. A. t.y. jėga iš jo atimti pinigus. Tarėsi susitikę Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Kas kokius konkrečiai veiksmus atliks - nesitarė. Turėjo abu kartu veikti. Susitarė, kad V. S. paims su savimi savo dujinį pistoletą, abu pasiims pirštines ir kaukes, pagamintas iš kepurių, kad neatpažintų. Jis žinojo, kad M. A. prekiauja „pilstuku“, todėl manė, kad jis turi pinigų ir pasiūlė V. S. apiplėšti M. A.. Su V. S. buvo pažįstamas nuo to laiko, kai abu vienu metu atliko bausmes Marijampolės kolonijoje. Po savaitės po susitarimo jis vienas nuėjo pas M. A. apsižiūrėti ar viskas ramu, nusipirko alkoholio ir po kokių poros dienų paskambino V. S., pasakė jam, kad viskas tvarkoje, jis gali atvažiuoti ir galima veikti. Su V. S. susitiko Naujojoje Vilnioje ir abu apie 23 val. . nuvažiavo pas A. Tikslios datos neprisimena, gali būti kaip nurodyta įtarime. M. A. gyveno vienas. Pastarojo namo durys buvo užrakintos, jis pabeldė, A. paklausė kas ten, šis atsakė, kad nori nupirkti alkoholio. Galimai, kad M. A. jį pažino iš balso ir atidarė duris. V. A. kūno dalis buvo nuoga, jis mūvėjo tik kelnes, bet kokias – apatines ar viršutines – neatsimena. Jis su V. S. jau buvo užsidėję kaukes ir pirštines. M. A. atidarius duris jis, dešinėje rankoje laikydamas V. S. atsivežtą dujinį pistoletą, pirmas pistoleto rankena sudavė A. į kairį žandikaulį. A. nuo smūgio nugriuvo, tada jie, su savimi atsivežta lipnia juosta užklijavo jam burną, kad nešauktų. Po to mušė M. A. rankomis, kojomis ir dujinio pistoleto rankena. Daugiausiai taikė į galvą. Sudavė daug smūgių tiek jis, tiek S., jis neskaičiavo, bet labai daug. Mušdami klausė kur pinigai, A. galvos judesiais rodė, kaip jis suprato, kad pinigų nėra. Mušdami M. A. laikas nuo laiko atklijuodavo nuo burnos jam lipnią juostą, kad nepaspringtų krauju, nes jam iš nosies bėgo kraujas. A. mušė iš pradžių koridoriuje, po to pertempė į kambarį, išeidami įmetė į rūsį, tuomet jis dar buvo gyvas. Metė į rūsį jį žemyn kojom – jis ėmė M. A. už dešinės rankos, o S. - už kairės. Visi veidais stovėjo į tą pačią pusę, jis su V. S. stovėjo iš abiejų duobės pusių. Duobė, jei neklysta, nes dabar nelabai gerai atsimena, yra kambaryje, į kurį pakliūnama užėjus pro lauko duris ir praėjus koridorių. Duobė yra šio kambario dešinėje pusėje, arčiau tos sienos, kurioje yra įėjimo į šį kambarį durys. Kai metė M. A. į duobę, siena, kurioje yra durys į šį kambarį, jiems visiems buvo po kaire puse. Kai mušė M. A., jam grasino ir nuolat klausinėjo kur pinigai ir jų ieškojo. Rado tik apie 100 litų piniginėje, buvusioje virtuvėje. Dar paėmė alkoholio ir užkandos, kurį gėrė ir A. name ir išeidami išsinešė su savim. Ar mušdami buvo surišę M. A. rankas, pasakyti negali, lyg ir buvo, bet kuo – neprisimena. Ar kojas buvo surišę – neprisimena. Ieškodami pinigų visus daiktus name išvartė. Kodėl ankščiau neprisipažino padaręs šį nusikaltimą, pasakyti negali, dabar kilo vidinis poreikis prisipažinti, todėl ir prisipažino. Mušdami M. A. buvo blaivūs. Tik po to vartojo alkoholį. Išėję iš M. A. namo nuėjo ant Vilnius – Minskas plento, kur sustabdė mikroautobusą su užrašu „Lietuvos rytas“ ir nuvažiavo į Vilnių. Pirštines ir kaukes sudegino miškelyje prie šio plento. Papildė, kad pinigai jam buvo reikalingi, nes jis vogė iš sodų Salininkuose, savininkai į policiją nesikreipė, o patys jį išaiškino ir dėl to reikalavo pinigų. Kur yra tie sodai, dabar parodyti nebegalėtų, nes pamiršo. Patikslino, kad kur yra pinigai M. A. klausinėjo V. S., o jis nekalbėjo, nes žinojo, kad M. A. jo balsą pažįsta. Iki tos dienos, jis pas A. name kambariuose nėra buvęs – pirkdamas alkoholį laukdavo koridoriuje, įėjęs pro lauko duris. Po nusikaltimo kambariuose taip pat nėra buvęs. Taip pat papildė, kad rūsio duobė yra kambaryje, į kurį patenkama tiesiai praėjus koridorių. Taip pat šiame kambaryje po to, kai M. A. įmetė į duobę, su V. S. gėrė alkoholį, bet kur stovėjo butelis, iš kurio gėrė – pasakyti negali. Alkoholis, kurį gėrė, buvo nelegalios gamybos, bet ne naminės. Jis buvo butelyje su etikete, rodančia, kad pagaminta Ukrainoje ar tai Baltarusijoje. Prieš kelias dienas tokią pačią pirko iš A. Išeidami su S. išsinešė tokios degtinės dar 5-6 butelius. (t. 8, b.l. 85-86).

2008-12-11 papildomai apklaustas įtariamuoju Z. A. paaiškino, kad 1995 metų sausio 26 dieną su V. S. atvažiavo iš Naujosios Vilnios taksi automobiliu. Į taksi automobilį įsėdo kitoje pusėje kelio nuo „Draugystės“ kino teatro. Tai buvo apie 22.30 val. Kaip atrodė taksi automobilis – neprisimena. Kas ir kieno pinigais – jis ar V. S. mokėjo taksistui už atvežimą – neatsimena. Taksistas juos išleido Didžiasalio kaime kelyje N.Vilnia- A.Paneriai sankryžoje su keliu, vedančiu į Didžiasalio kapines. Dėl pistoleto gali paaiškinti, kad po nusikaltimo jį grąžino V. S.. Pastarasis pistoletą išsivežė su savimi į Vilnių ir jis nežino kur V. S. jį padėjo. Darydamas nusikaltimą buvo su juoda odine trumpa striuke, tamsiai violetinės spalvos sportiniu kostiumu ir avėjo baltos spalvos sportinius batelius. Po nusikaltimo vilkėdamas šiuos drabužius važiavo į Vilnių „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais žymėtu automobiliu ir juos vilkėjo 1995 metų sausio 27 d. Vilniaus autobusų stotyje, kai buvo susitikęs vaikinus iš Didžiasalio. S. vilkėjo juoda ilgoka odine striuke ir avėjo tamsius – tikrai ne sportinius batus. Daugiau kuo jis vilkėjo – neprisimena. Savo striukę, kurią vilkėjo, pardavė 1995 m. sausio 27 dieną nuvažiavęs į Baltarusiją Maladiečnos miesto turgų, kur nuvažiavo po to, kai sužinojo Vilniaus autobusų stotyje iš vaikinų, kad M. A. miręs. Maladiečnos miesto turguje taip pat pardavė ir savo auksinį žiedą ir nusipirko naujus drabužius – tiek kelnes, megztinį, tiek batus, kuriais už turgaus persirengė, o senuosius drabužius išmetė. Apie automobilį su „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais, kuriuo su V. S. išvažiavo išėję iš M. A. namų, gali paaiškinti, kad markės ir spalvos neatsimena, bet tai buvo mikroautobusas. Automobilyje be vairuotojo buvo dar vienas vyras, kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Jis atsisėdo šalia jo ant sėdynės, o kadangi automobilyje daugiau sėdynių nebuvo – V. S. sėdėjo ant už sėdynių sudėtų paketų, kaip mano, ten buvo laikraščiai. Vairuotojų vardų nežino, kur jie važiuoja – vairuotojai jiems nesakė. Mano, kad į Vilnių, nes su jais ir atvažiavo į Vilnių. Su savimi vežėsi užkandą, paimtą iš M. A., kurią buvo susidėję į, pas M. A., rastą medžiaginį krepšį. Jis su savimi taip pat turėjo savo krepšį, kurį nuolat nešiodavosi. Taip pat krepšiuose vežėsi ir degtinę, paimtą iš M. A.. Vairuotojams už atvežimą sumokėjo iš M. A. paimtais pinigais. Bet kiek ir kokiomis kupiūromis mokėjo – nepamena.

Kai atėjo pas M. A. – pas jį šviesa degė tik patalpoje prie įėjimo durų. Kai mušė M. A. – pasišvietė su savimi atsineštais prožektoriais, kuriuos po nusikaltimo išmetė vietoje, kur degino pirštines. Ant jų buvo užpylę degtinės – kad jie degtų ir įmetė į laužą. M. A. namuose šviesos nedegė, nes nenorėjo, kad kas pro šalį eidamas pamatytų degančią šviesą ir nesugalvotų užeiti. Išeidami name nepaliko šviesos, duris uždarė ir išėjo. Papildė, kad M. A. burną užklijavo V. S.. Apie M. A. namą gali paaiškinti, kad nuo prieangio dešinėje pusėje yra virtuvė, bet jis nepamena ar į ją įėjimas yra iš tos patalpos, kurioje yra duobė į rūsį, ar iš prieangio nuo įėjimo durų. Atsimena, kad patalpoje, kurioje yra duobė į rūsį kairėje pusėje arčiau sienos, kurioje yra įėjimo į šią patalpą durys, stovėjo cukraus maišas. Jis jį iškratė, nes ieškojo pinigų, bet ten jų nerado. Iš patalpos, kurioje yra duobė į rūsį, einant tiesiai yra veranda. Jie į ją taip pat buvo įėję. M. A. mušė patalpoje, kurioje yra duobė į rūsį, kitose patalpose, išskyrus paminėtą pirmąjį smūgį prieangyje, jo nemušė. Pamena, kad name buvo spinta, taip pat sekcija, bet kurioje vietoje jos buvo, nepamena. Pamena, kad abu (su V. S.) jas vertė, nes ieškojo pinigų. Taip pat ieškojo pinigų po kilimais – tiek gulinčiais ant žemės, ties kabančiai ant sienų. Kiek jų buvo nepamena, bet, kad kilimas kabėjo ant sienos pamena, dar, kiek atsimena, po tuo kabančiu kilimu stovėjo ar tai sofa, ar tai lova, kurioje taip pat ieškojo pinigų. Degtinė buvo verandoje. (t. 8, b.l. 90-91)

Savo parodymus Z. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei parodymų patikrinimo metu prisiminė kad M. A. jie surišo, bei paaiškino, kad tuo metu namo grindys buvo kitame aukštyje, laiptų nebuvo, paaiškino, kur kokie baldai stovėjo nusikaltimo padarymo metu. (t. 8, b.l. 92-107)

2009-05-21 papildomai apklaustas įtariamuoju Z. A. parodė, kad 1995 metais M. A. prie savo namo turėjo kažkokį cechą, kuriame dirbo jauni vyrai. Jis jų nepažinojo, tik eidamas pas M. A. pirkti alkoholio kieme su jais pasisveikindavo. Iš jų jam žinoma, kad jie gyveno Naujojoje Vilnioje. Daugiau apie juos nieko nežino, jų vardų nežino, su jais nebendravo, matė juos tik M. A. kieme. Jam nežinoma, ar iš jų kas buvo M. A. giminaitis. Apie ginklą, kurį kaip minėjo buvo nusinešę pas M. A., gali pasakyti, kad jį paėmė iš V. S., kada su juo susitiko Naujojoje Vilnioje. Paėmęs ginklą, užsikišo jį už kelnių diržo nugaros pusėje, kur jį ir laikė važiuodamas į Didžiasalio k. taksi automobiliu, bei išlipęs iš taksi automobilio, eidamas M. A. namo link. Ginklą paėmė į dešinę ranką išgirdęs, kad M. A. atidaro duris. Tuomet, M. A. atidarius duris, ginklą laikydamas dešinėje rankoje, ginklu sudavė M. A. pirmąjį smūgį. Įėjęs į namą ginklą laikė dešinėje rankoje ir juo grasino M. A., sudavė M. A. ginklu į galvos sritį, bet kiek smūgių jam sudavė ginklu, pasakyti negali – ginklu jam į galvą sudavė daug kartų apie 6-7 kartus, tačiau neskaičiavo. Sudavęs smūgius ginklu, ginklą vėl užsikišo už diržo, tačiau ne iš nugaros, o iš priekio, kur ginklą ir laikė kol buvo M. A. name. Išėjus iš namo, iki senojo Minsko plento pistoletą nešė jis, bet nuo tos vietos, kur prie Minsko plento degino kaukes, nebeprisimena kur padėjo ginklą – ar jį išmetė, ar grąžino V. S.. Kol buvo M. A. name, V. S. rankose ginklo nelaikė. Ginklą visą laiką laikė jis arba rankoje, arba už diržo, patalpoje ant baldų ar kur kitur jo pasidėjęs nebuvo. Dėl kaukių ir pirštinių gali pasakyti, kad sau pirštines ir kaukes parūpino pats, kaukę pasidarydamas iš savo dėvėtos kepurės, o pirštines susirado namuose. V. S. kaukę ir pirštines pasirūpino sau pats taip pat. Važiuodamas į Naująją Vilnią, kur susitiko su V. S., jau vežėsi pasigamintą kaukę ir pirštines. Kaukes ir pirštines užsidėjo priėję prie M. A. namo, o nusiėmė – išėję iš namų. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur sudegino kaukes ir pirštines – t.y. prie senojo Minsko plento. Pinigus, kuriuos rado ir paėmė iš M. A., su V. S. pasidalino kiek galima lygesnėmis dalimis, būdami Vilniaus miesto autobusų stotyje, ir iškarto išsiskyrė. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai, šiuo metu nebeprisimena. Gali pasakyti tik, kad pinigai buvo popierinėmis kupiūromis, monetų nebuvo. Kiek atsimena tai buvo litai. Užsienio valiutos nebuvo. M. A. mušė ginklu, rankomis ir kojomis. Peiliu jam smūgių nesudavė. Ar sužalojimą peiliu galėjo padaryti V. S., gali pasakyti, kad būdami M. A. name, pasikeisdami ieškojo pinigų, vienam būnant prie M. A., todėl V. S. galėjo M. A. padaryti sužalojimą jam nematant. Pats, gi, nematė, kad V. S. suduotų peiliu smūgį M. A.. (t. 8, b.l. 110-111).

2009-06-26 pateikus galutinį įtarimą, apklaustas įtariamuoju Z. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 1995 metais jam reikėjo pinigų ir jis 1995m. grįžęs iš Ukrainos, susitarė su V. S. apiplėšti M. A. t.y. jėga iš jo atimti pinigus. Tai yra susitarė, kad iš M. A. atims pinigus jį gąsdindami į jį nukreiptu dujiniu pistoletu. Pinigai buvo reikalingi, nes jis vogė iš sodų Salininkuose, savininkai į policiją nesikreipė, o patys jį išaiškino ir pareikalavo pinigų. Smurto vartoti prieš M. A. nesitarė. Tarėsi susitikę Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Kas kokius konkrečiai veiksmus atliks nesitarė. Buvo sutarę, kad ginklą bus nukreipęs į M. A. jis, o V. S. tuo metu atrodė sportiškai, todėl nutarė, kad V. S. buvimas kartu turėtų įbauginti M. A., kad jis atiduotų pinigus. Kas jis ar V. S. ieškos pas M. A. pinigų – nesitarė. Dujinis pistoletas, kurį paėmė su savimi buvo V. S.. Taip pat buvo susitarę pasiimti pirštines ir kaukes, pagamintas iš kepurių, kad jų neatpažintų, kurias važiuodami pas M. A. kiekvienas pasiėmė sau. Jis žinojo, kad M. A. prekiauja „pilstuku“, be to jo kieme buvo įrengtas cechas, kuriame buvo gaminami baldai, manė, kad A. turi pinigų ir todėl pasiūlė V. S. jį apiplėšti. Su V. S. buvo pažįstamas nuo to laiko, kai abu vienu metu atliko bausmes Marijampolės kolonijoje. Po savaitės po susitarimo jis vienas nuėjo pas M. A. apsižiūrėti ar viskas ramu, nusipirko alkoholio, su kuo jį išgėrė – neprisimena, ir po kokių poros dienų paskambino V. S., pasakė jam, kad viskas tvarkoje, kad galima veikti. Su S. susitiko Naujojoje Vilnioje ir abu apie 23 val.. nuvažiavo pas M. A.. Tikslios datos neprisimena, gali būti kaip nurodyta įtarime. M. A. gyveno vienas. Anksčiau eidamas pirkti degtinės, niekada nėra prie A. namų sutikęs nei jo žmonos, nei jo vaikų, tik vyrus, kurie dirbdavo ceche. Iš Naujosios Vilnios atvyko taksi automobiliu, į kurį įsėdo N.Vilnioje prieš „Draugystės“ kino teatrą ir iš taksi išlipo Vilniaus r. Didžiasalyje kelyje N.Vilnia –A.Paneriai šiek tiek pravažiavę kelią, vedantį M. A. namo link. Nuo kelio iki namo ėjo pėsčiomis. M. A. durys buvo užrakintos, jis pabeldė, M. A. paklausė kas ten, jis pasakė, kad nori nusipirkti alkoholio. Mano, M. A. jį pažino iš balso, todėl atidarė duris. Kuo tuo metu vilkėjo M. A. – dabar jau pasakyti negali, nes neatsimena, jei ankstesnės apklausos metu yra sakęs kuo vilkėjo M. A. – parodymai gali būti nelabai tikslūs, nes konkrečiai neatsimena. Tik gali tvirtai pasakyti, kad tuo metu iš jo aprangos jis suprato, kad jis ruošiasi eiti miegoti. Su V. S. jau buvo užsidėję kaukes ir pirštines, kai beldė į duris. Iki tos dienos, pas M. A. name kambariuose nėra buvęs – pirkdamas alkoholį laukdavo koridoriuje, įėjęs pro lauko duris. Po nusikaltimo kambariuose taip pat nėra buvęs. M. A. atidarius duris jis, dešinėje rankoje laikydamas V. S. atsivežtą dujinį pistoletą, pirmas pistoleto rankena sudavė M. A. į kairį žandikaulį. M. A. nuo smūgio nugriuvo, tada jis su V. S. įėjo į namą ir su savimi atsivežta lipnia juosta užklijavo M. A. burną, kad nešauktų. Užklijavo burną V. S.. Jis tuo metu, kai V. S. klijavo M. A. burną, baugino M. A. jam į veidą nukreipęs dujino pistoleto vamzdį. Taip pat dar visiems trims t.y. jam, V. S. ir M. A. būnant namo patalpoje, esančioje prie pat durų, pro kurias jie pateko į vidų, koja vieną kartą sudavė M. A.. V. S. tuo metu M. A. smūgių nesudavė. Tuomet jis ir V. S. nutempė M. A. į namo patalpą, kurią jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Ten surišo M. A. kojas. Kas iš jų ir kuo rišo, neprisimena. Iš karto M. A. nemušė – vienas jį pamainomis saugojo, o kitas – ieškojo pinigų. Rado virtuvėje tik piniginę, kurioje buvo apie 100 litų. Kas ją rado – jis ar V. S. – neatsimena. Pinigai buvo Lietuvos litai popierinėmis kupiūromis, užsienio valiutos nebuvo. Paėmę pinigus – piniginės neėmė. Taip pat su savimi išeidami išsinešė 6 butelius degtinės. Atsimena, kad šešis, nes prisiminė, kad atvykę į Vilnių su V. S. pasidalino lygiomis dalimis ir jam tikrai atiteko trys buteliai degtinės. Šampano neėmė. Nematė, kad name būtų jo buvę. Ar iš M. A. ėmė krepšį, dabar neatsimena. Ankstesnės apklausos metu yra sakęs, kad važiuodami „Lietuvos ryto“ automobiliu vežėsi iš M. A. paimtą krepšį, bet dabar tiksliai nebeatsimena ar tikrai jį ėmė. Galėjo paimti norėdami į ją susidėti iš M. A. paimtus daiktus. Žiedų tikrai neėmė. Patikslino, kad pinigų ieškojo su V. S. pamainomis, nes vienam reikėjo žiūrėti, kad M. A. nepabėgtų, tačiau mano, kad V. S. negalėjo paimti žiedus ir jam apie tai nieko nepasakyti, nes kai dalinosi daiktus – vienas kitam viską rodė, ką turi kišenėse, todėl mano, kad jis būtų parodęs ir abu būtų pasidaliję. Pinigų M. A. name ieškojo apie valandą laiko ir jo nemušė, išskyrus pirmus porą smūgių, kuriuos jis jam sudavė. Tačiau jis jam grasino nukreipęs į jį ginklą ir su V. S. klausinėjo kur pinigai. Radę tik apie 100 litų supyko ir pradėjo jį mušti. Jis jam sudavė smūgius rankomis, kojomis ir pistoleto rankena. V. S. taip pat sudavė smūgius M. A., matė kaip jis sudavė M. A. smūgius rankomis, rankose V. S. nieko neturėjo, mano, kad V. S. galėjo suduoti smūgius ir kojomis, bet matė tik kaip jis suduoda rankomis. Abu bendrai sudavė apie 25 smūgius. Mano, kad kiti sužalojimai, kuriuos nustatė ekspertai, atsirado M. A. griūnant nuo suduotų smūgių ir atsitrenkiant į kietus daiktus, nes jis griuvo jau prieangyje nuo jo suduoto pirmojo smūgio, po to dar keletą kartų jie jį stūmė toje patalpoje, kurioje yra duobė į rūsį ir jis griuvo, kiek atsimena ant grindų, be to, galiausiai jį įmetė į rūsio duobę, nuo ko jam irgi galėjo atsirasti sužalojimai. Duobė yra šio kambario dešinėje pusėje, žiūrint nuo durų, pro kurias jie įėjo, pusės, arčiau tos sienos, kurioje yra įėjimo į šį kambarį durys. Peiliu smūgio nesudavė ir nematė, kad M. A. peiliu smūgius suduotų V. S. S. nieko nesakė apie tai, kad būtų sudavęs M. A. smūgį peiliu. Mušdamas M. A., jis jį mušė į visas kūno vietas, tačiau daugiausiai smūgių sudavė į galvos sritį. Į kurias kūno vietas sudavė smūgius V. S. – nebeprisimena, nes nuo to įvykio praėjo daug laiko. Pamena, kad matė kaip jis suduoda smūgius ir smūgius suduoda rankomis. Mušdami M. A., klausinėjo kur pinigai. Pastarasis nieko nesakė. Nenorėjo jo nužudyti, jis labai gailisi, kad taip atsitiko. Pinigų ieškojo visame name, pamena, kad jis iškratė cukraus maišą, ieškodamas pinigų, ieškojo pinigų spintoje, taip pat už kilimo, kuris kabėjo ant sienos virš sofos. Nieko neradę, įmetė M. A. į rūsio duobę ir duobę uždarė. M. A. tuo metu dar buvo gyvas, nes kvėpavo. Tuomet su V. S. nusiraminimui išgėrė po porą taurelių degtinės, rastos M. A. name, užkando ten pat rastais lašiniais. Neatsimena ar tikrai užkandos iš ten išsinešė. Pas M. A. atėjo būdami blaivūs, mušdami jį ir ieškodami pinigų, alkoholio nevartojo, tik įmetę jį į duobę išgėrė po porą taurelių. Išėję iš M. A. namų, nuėjo seno Minsko plento link, kaip jau rodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat rodė, kur sudegino pirštines ir kaukes. Ar V. S. po įvykio savo ginklą pasiėmė su savimi, gerai neatsimena, pamena, kad ginklas buvo visas kruvinas, todėl abejoja, ar jį tokį V. S. paėmė. Galėjo išmesti. Minsko plente sustabdė mikroautobusą su „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais ir kaip jau buvau anksčiau davęs parodymus, grįžo į Vilnių. Vilniaus autobusų stotyje lygiomis dalimis su V. S. pasidalino iš A. paimtus daiktus – prisimina, kad pinigai – 100 litų buvo smulkiomis kupiūromis, nes jų keisti nereikėjo. Pasidalino po 50 litų. Taip pat pasidalino alkoholį – jam teko 3 buteliai ir V. S. trys buteliai degtinės. Dėl krepšio ir užkandos nieko neprisimena. Daugiau jokių daiktų nesidalino. Pasidaliję iš karto išsiskyrė. Alkoholį, kuris jam atiteko, jis suvartojo su nepažįstama mergina stoties mikrorajone. Ar po to buvo užėjęs pas kokius draugus į namus, nežino, nes vartodamas stoties mikrorajone alkoholį apsvaigo, dėl ko nieko daugiau neatsimena. Neprisimena, ar po nusikaltimo padarymo buvo sutikęs pažįstamus iš Didžiasalio k. vyrus stoties mikrorajone. Pamena tik kaip kitą dieną t.y. 27 d. Vilniaus autobusų stotyje įlipo į 16 maršruto autobusą ir iš jo išlipo Liepkalnio sustojime. Pinigai jam buvo reikalingi, nes jis vogė iš sodų Salininkuose, savininkai į policiją nesikreipė, o patys išaiškino ir dėl to iš jo reikalavo pinigų. Iš ko sužinojo, kad M. A. mirė – nebeatsimena, bet 1995 metais, būdamas Ukrainoje, jau žinojo, kad jis miręs. Patvirtina, kad 2008-2009 metais jo duoti parodymai šioje byloje yra teisingi. O dėl santykių su V. S. gali pasakyti, kad iki nusikaltimo padarymo tarp jų santykiai buvo geri, o po nusikaltimo padarymo, kaip ir buvo susitarę, daugiau susitikę nebuvo. Kad V. S. jam nepadavė vandens, jis buvo pamiršęs ir prisiminė tik V. S. pasakius apie tai akistatos metu. Paaiškino, kad tas įvykis buvo apie porą metų iki tuo, kai kartu padarė nusikaltimą. (t. 8, b.l. 121-123).

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1995 metai buvo labai seniai ir negali pasakyti, kur tada buvo. Dėl šio nusikaltimo su juo bendravo pareigūnai, kai už kitus nusikaltimus jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Z. A. pažįsta nuo mokyklos laikų, jei gerai pamena, mokėsi vienoje mokykloje Nemėžio k. Apytikriai 1994 m., vasarą, jį atsitiktinai buvo susitikęs Vilniaus autobusų stotyje. A. tuo metu vartojo narkotikus ir važiavo į čigonų taborą jų įsigyti. Po to, tą pačią vasarą jį sutiko dar kartą Vilniuje Lazdynų mikrorajone, A. pasakė, kad jį seka vaikinai iš Vilniaus brigados. Z. A. papasakojo, kad jis su draugais apvogė kažkokią sodybą. Vogti važiavo automobiliu, apvogtųjų žmonių kaimynas užrašė šio automobilio valstybinius numerius, taip jis buvo išaiškintas, todėl minėti vaikinai jį sumušė bei reikalavo penkių tūkstančių dolerių. Sakė, kad tam reikalui jam reikalingi pinigai. Po to jie išsiskyrė. Vėliau, tais pačiais metais dar jį buvo sutikęs Vilniuje prie „Planetos „ kino teatro. A. pasakė, kad planuoja vykti į Ukrainą, kad jam reikia slėptis nuo „Vilniaus brigados“ vaikinų, kad jį vėl buvo sumušę. Jie vėl išsiskyrė, jis nuvažiavo namo troleibusu, o Z. A. sėdo į autobusą. Daugiau jo nuo to karto nematė. Ar su Z. A. vienu metu toje pačioje vietoje yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, neatsimena. Didžiasalio kaime yra gyvenusi jo močiutė, todėl jis ten yra buvęs. Tačiau močiutė iš ten išsikraustė kai jam buvo aštuoniolika ar dvidešimt metų ir nuo to laiko Didžiasalyje jis nėra buvęs. Vieną kartą važiavo ten, nes jo patėvis J. R. buvo miręs, važiavo pas patėvio brolį ir patėvio vaikus padėti papjauti paršelio ir pareikšti užuojautą mirusiojo giminaičiams. Jie gyveno Didžiasalio kaime. Patėvis mirė, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolėje. Į Didžiasalį važiavo vienas autobusu senuoju Minsko plentu ir tuo pačiu keliu, taip pat vienas, grįžo į Vilnių autobusu. Tai buvo tais metais, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos Marijampolėje, rudenį. Po patėvio mirties Didžiasalyje tebuvo tik tą vieną kartą. Būdamas ten, Z. A. sutikęs nebuvo. Kitų savo amžiaus pažįstamų Didžiasalyje neturėjo. Yra turėjęs ginklą, gali paaiškinti, kad atlikęs bausmę Marijampolėje, išėjęs į laisvę turėjo dujinį pistoletą. Pistoletą pirko nustatyta tvarka parduotuvėje, tačiau kokioje, nebeprisimena. Jo su savimi nenešiojo, laikė namuose. Pistoleto niekam neskolino. Šis pistoletas buvo labai lūžtantis ir sulūžo, jis norėjo suvirinti, tačiau pistoletas išvis subyrėjo, todėl jį išmetė. Jį turėjo apie porą mėnesių. Kur išmetė, neprisimena. Pistoletas buvo su būgnu, modelio nepamena, šaudmenys į jį dėjosi garsiniai, signaliniai ir dujiniai, koks kalibras, nežino. Pistoletas buvo nedidelis, delno dydžio. Z. A. negalėjo žinoti, kad jis turi pistoletą, nes kai su Z. A. mieste susitikdavo, pistoletą jau buvo išmetęs. Daugiau su jokiais ginklais reikalų nėra turėjęs. Taip pat neturėjo ir neturi jokių reikalų su jokiais šaudmenimis. Kam jam šaudmenys – jei neturi ginklo. Į klausimą, ką bendro turi su guminėmis kulkomis, atsakė, kad įsigijo ginklą, kuris šaudo guminėmis kulkomis. Šį pistoletą nusipirko ginklų parduotuvėje, esančioje Spaudos Rūmuose Vilniuje Laisvės pr. 60. Šis ginklas buvo jo namuose. Dar praeitais metais buvo pirkęs pneumatinį pistoletą sūnui V. S., tačiau tas pistoletas yra neveikiantis, jis be apkabos, nes jis jį buvo paėmęs, dėl įdomumo miškelyje prie savo namų pašaudyti ir pametė apkabą. Į klausimą, kokiu transportu vykdavo į Didžiasalį gali atsakyti, kad visada tik autobusu. Niekada nėra stabdęs pakeleivingų automobilių ir su jokiais pažįstamais jų vairuojamais automobiliais nėra važiavęs. Vykdavo autobusu, nes autobusų stotelė yra visai šalia patėvio giminaičių namo Didžiasalyje. Paros metu kai autobusai nevažinėja iš Didžiasalio ar į Didžiasalį, niekada nėra vykęs. Su Z. A. niekada nėra vykęs nei į Didžiasalį, nei iš Didžiasalio. Dėl ginklų parodė, kad jo bute buvo du ginklai, apie kuriuos davė parodymus. Vienas buvo miegamajame kompiuterinio stalo antrame stalčiuje, o kitas – arba ant spintos arba šalia spintos dėžutėje kitame kambaryje. Šovinių nebuvo. Žmogaus vardu M. A. nepažinojo ir apie nužudymą, kurio padarymu yra įtariamas, nieko nežino.

1996-08-22 apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad Didžiasalio kaime gyveno jo patėvis R. J.. Vaikystėje keletą metų jis taip pat gyveno Didžiasalio kaime pas savo močiutę – mamos mamą, kurios duomenų nežino. Kai jis buvo laisvės atėmimo vietose, maždaug 1988 metais patėvis mirė. Iš patėvio artimųjų Didžiasalio kaime liko brolis. Jis paskutinį kartą Didžiasalyje buvo 1989 m. ir nuo to laiko šiame kaime daugiau nebuvo. Didžiasalio kaime daugiau nieko nepažįsta. Kas toks M. A. – nežino. Z. A. pažįsta nuo vaikystės. Pirmose klasėse mokėsi vienoje mokykloje, po to susitiko atlikdami bausmes vienoje kolonijoje. 1980 metais buvo su juo viename būryje. Draugiškų santykių nepalaikė, nes jis sportavo, o Z. A. – narkomanas. Kur Z. A. gyveno – nežino. Tikriausiai Didžiasalio kaime. Jis pas A. niekada nebuvo. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos susitiko su Z. A. atsitiktinai prie Planetos kino teatro. Kokiais tai metais buvo – neprisimena. Tiksliai prisimena, kad tai buvo vasara. Pasikalbėjo ir išsiskyrė. Z. A. pasakojo, kad turėjo nemalonumų su kažkokia „mafija“ ir dabar slapstėsi ar tai Rusijoje, ar tai Ukrainoje. Po to atrodo, kad tą pačią vasarą ar tai rudens pradžioje Z. A. atvažiavo pas jį į namus. Adresą jam tikriausiai buvo davęs pats per paskutinį susitikimą prie „Planetos“ kino teatro. Ko jis atvažiavo - nežino. Z. A. buvo blaivus, sakė, kad neseniai grįžo iš Ukrainos, kad neturi paso, kad jį Ukrainoje buvo sulaikę milicininkai, jis buvo laikomas spec. punkte. Pasakė, kad nori susileisti narkotikų, bet jis jam neleido to daryti savo namuose. Jie išėjo į lauką, nuėjo į krūmus, A. susileido narkotikų, jam pasidarė bloga ir jis paprašė atnešti vandens. Jis nuėjo, bet atgal iš namų nebegrįžo ir vandens A. neatnešė, nuo to laiko jo daugiau nematė ir nieko apie jį negirdėjo. Apie tai, kad Z. A. ieškomas dėl nužudymo Didžiasalio kaime girdi pirmą kartą, jam apie tai nieko nežinoma. Į klausimą, kad pagal byloje esančius dokumentus Z. A. buvo priėmimo – paskirstymo punkte Kijevo srityje Fastovo m. 1994 metų lapkričio 12 d., tuomet kaip jis galėjo pasakoti apie tai, atvykęs vasarą ar tai rudens pradžioje, V. S. atsakė, kad to paaiškinti negali. Tiksliai prisimena, kad praeitais metais Z. A. nematė. Z. A. pas jį buvo atvažiavęs 1994 metų vasarą ar rudens pradžioje. (t. 9, b.l. 2).

2009-05-29 apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad lieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Dėl ginklo, rasto jo namuose kratos metu parodė, kad įgijęs ginklą Olympic 38 su jo vamzdžiu nieko nedarė. Šie ginklai gaminami gamykliniu būdu ir yra be pertvaros, o jo vamzdyje yra adatos dydžio išsikišimas, kuris įpjauna šaunamą kulką. Jis neperdirbinėjo šio ginklo. Pertvarėlė galėjo nulūžti bešaudant iš ginklo guminėmis kulkomis. Šis ginklas yra jo, todėl jį laikė savo namuose. Dėl 1996 metais kratos metu jo namuose rastų šovinių parodė, kad buvo rasti ne trys, o vienas šovinys. Šovinys buvo jo patėvio. Po patėvio mirties jis taip ir liko bute. Patikslino, kad ne jo patėvio, o žmonos Larisos patėvio. Po jo mirties matė tą šovinį savo gyvenamojoje vietoje. Krata 1996 metais buvo atlikta jam nedalyvaujant. Jis nėra medžiotojas ir jokių medžioklinių šovinių nėra įgijęs. Butas, kuriame buvo rasti šoviniai, priklauso jo uošviui. Kratos metu jis buvo miręs. Jis tuo metu gyveno su savo žmona Larisa. (t. 9, b.l. 14-15).

2009-06-25 pateikus galutinį įtarimą, apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad nurodytu laiku pas nurodytą asmenį – M. A. nebuvo, todėl jokių daiktų iš jo neėmė ir jam smūgių nesudavė. Ankstesniuose parodymuose jau yra sakęs, kada paskutinį kartą yra matęs Z. A.. Lieka prie ankščiau duotų parodymų ir jokių naujų parodymų neduos. Prašo remtis ankstesniais jo parodymais. Dėl ginklo, rasto pas jį 2009-02-20, parodė, kad vamzdžio kanale esanti pertvara, kuri labai plona, galėjo nulūžti šaudant guminėmis kulkomis arba tai buvo gamybos brokas. Pirkdamas ginklą parduotuvėje netikrino ar vamzdyje buvo pertvara, todėl negali pasakyti, nuo kada pertvaros vamzdyje nėra. Toks ginklo gedimas negali būti vertinamas kaip perdirbimas, nes be specialaus apdorojimo ginklas netampa pritaikytu šaudyti kitokiais šoviniais. Jis šiuo ginklu šaudė guminėmis kulkomis, garsiniais šoviniais. Guminėmis kulkomis šaudė apie 10 kartų, kiek tiksliai – neprisimena. Šaudė savo bute. Kada šaudė neprisimena. Garsiniais šaudė taip pat savo bute. Kiek kartų šaudė – neprisimena. Ginklą Olympic 38 pirko parduotuvėje. Parduotuvės žurnale turi būti pažymėta kada pirko. Mano, pertvara nulūžo jam šaudant guminėmis kulkomis, tačiau kaip ir kada ji nulūžo nežino. Kad ginklas, kurį yra nupirkęs parduotuvėje ir laikė namuose, yra be pertvaros jis nematė, tik spėja, kad jis galėjo sugesti iš jo šaudant guminėmis kulkomis kuomet pertvara nulūžta. Laikomą namuose ginklą jis pats savanoriškai atidavė kratos metu. Jei būtų žinojęs, kad dėl to ginklo bus inkriminuotas dar vienas straipsnis – atidavęs nebūtų. (t. 9, b.l. 19-21).

2009-02-26 akistatos tarp Z. A. ir V. S. metu abu liko prie savo parodymų (t. 9, b.l. 22-29).

N. V. A. parodė, kad M. A. buvo jos vyras, jie turi dvi dukras. Alkoholiu vyras nepiktnaudžiavo. Maždaug prieš 17 metų jie nusipirko namą Didžiasalio k. Kai vyras išėjo į pensiją, jis ten gyveno pastoviai, o nukentėjusioji dažnai pas jį atvažiuodavo. Nukentėjusioji gyveno Vilniuje kartu su jaunesnės dukros šeima, o vyras laikė ūkį. Paskutinį kartą vyrą matė trečiadienį 1995 m. 01 mėn. 25 d. kai abu buvo laidotuvėse pas kaimynų Vaitulių gimines. Maždaug apie 14.30 val. liudytoja M. A. įsodino į autobusą, o pati nuvažiavo namo. 1995-01-26 apie 17.00 val. jis paskambino nukentėjusiajai į Vilnių ir pasakė, kad viskas tvarkoje ir, kad nukentėjusioji pas jį atvažiuotų ne 1995-01-26, o 1995-01-27. Iš kur jis skambino – nukentėjusioji nežino, bet dažniausiai jis skambindavo iš kaimynų V. arba iš kaimyno vardu „Petka“. V. A. yra įsitikinusi, kad M. A. niekada neatidarytų svetimiems žmonėms durų naktį. Kas ir už ką jį nužudė – ji nežino. Gali manyti, kad dėl to, jog manė, kad name yra daug pinigų, nes 1995-01-23 M. A. vyresnysis brolis V. A. buvo atvažiavęs į Didžiasalio kaimą ir apžiūrinėjo namą, priklausantį Z. ir J., kurį pardavinėjo J. mama. Kaime galėjo pasklisti gandai, kad namą perka M. A., todėl žmonės galėjo galvoti, kad jis turi daug pinigų. Apie tai, kad nužudytas M. A. nukentėjusioji sužinojo 1995-01-27 apie 10 val. iš dukters I. K. ir jos vyro R.. Jiems apie tai pranešė V. V.. Nukentėjusioji į namą užėjo tik po to, kai namas buvo apžiūrėtas policijos darbuotojų. Iš jų daiktų dingo šviesiai rudos spalvos krepšys su dviem rankenomis, užsisegantis užtrauktuku. Taip pat apie 50 JAV dolerių ir apie 400 litų, kurie buvo vyro piniginėje. Ši piniginė gulėjo vyro kambaryje, prie lovos, šalia cukraus maišo. Ten ir stovėjo dingęs krepšys. Taip pat dingo 30 litų, kurie buvo padėti ant sekcijos, sekcijoje stovėjo apie 15 butelių „Stoličnaja“ ir „Maskovskaja“ degtinės. Liko tik 5 buteliai. Tuščių butelių koridoriuje ir verandoje nebuvo. Namo pietiniame kambaryje tapetai nebuvo nuplėšti, nebuvo išmuštas tinkas. Tame pačiame kambaryje kampe stovėjo 3 pilni buteliai „Spumante“ šampano. Liko tik 2. Virtuvėje esančios krosnies sklendė nebuvo nutraukta. Lašinių gabalai gulėjo vonelėje verandoje. Į celofaninį maišelį jie nebuvo įdėti. Visi daiktai namuose visą laiką buvo tvarkingai sudėti. Namuose buvo švara.

Taip pat nukentėjusioji V. A. parodė, kad praėjus keletui mėnesių po nužudymo pastebėjo, kad žudikai pagrobė dar ir du auksinius vestuvinius žiedus: V. A. žiedą, kainuojantį apie 100 litų 18,5 dydžio apie 4 g. svorio praba 586 be ypatingų žymių ir M. A. vestuvinį žiedą, kuris kainavo apie 70 litų prabos 375 apie 4 g. aukso, 20 dydžio be ypatingų žymių. Abu žiedai maždaug 5-6 mm. storio. Atpažinti negalėtų, nes jie visi vienodi. Taip pat pradingo tokie patys du variniai žiedai, kurie materialinės vertės ir ypatingų žymių neturi. Užpuolikai tikriausiai pagalvojo, kad jie auksiniai. Visi žiedai buvo sekcijoje bare, pietiniame kambaryje. Kad jie dingę – iškart nepastebėjo, o praėjus keletui mėnesių po nužudymo pradėjo ieškoti savo vestuvinio žiedo ir tada pastebėjo, kad visi šie žiedai dingę. Peiliai, kurie buvo namo apžiūros metu, priklauso jiems (A.).

Be to, ji parodė, kad po vyro nužudymo iš namų dingusių daiktų vertė yra tokia: dešimt butelių degtinės buvo 100 litų vertės – vienas butelis po 10 litų, vienas butelis šampano – šešių litų vertės, 50 JAV dolerių – 200 litų, vieno dolerio kursas tuo metu buvo 1:4. Žiedų vertę ji nurodžiusi ankstesnės apklausos metu ir prašo remtis šiais parodymais, nes tuo metu ji geriau jų vertę atsiminė. Krepšys, kuris dingo iš namų, buvo 10 litų vertės. Jis buvo pirktas už didesnę pinigų sumą, tačiau jis jau buvo naudotas buityje, todėl jį vertina tik 10 litų. Laidotuvių išlaidas nurodė 2000 litų. Patikslino, kad po to, kai byloje nurodė šias išlaidas, dar turėjo išlaidų per mirusiojo paminėjimą: po mėnesio, pusės metų, metų. Kiekvieną kartą tai jai kainuodavo po 1000 litų, nes paminėjimuose visada dalyvaudavo apie 70 žmonių. Tačiau dokumentų, patvirtinančių išlaidas nebeturi – iki šiol neišsaugojo, o per pačias laidotuves buvo labai sutrikusi ir nebeatsimena kur viską padėjo. Dėl nužudymo patyrė moralinės žalos, kuri yra neįkainojama jokiais pinigais, nes žmogaus gyvybė yra pati vertingiausia. Jos vyras tuo metu jau buvo pensininkas, jie turėjo ūkį po nukentėjusiosios mamos mirties likusioje sodyboje, kur M. A. ir gyveno nuolat, o ji atvažiuodavo penktadienį vakare į Didžiasalį, o grįždavo į Vilnių pirmadienį ryte, nes taip patogiau jai buvo nuvykti į darbą. Kartais su ja važiuodavo ir M.. Dėl jo mirties patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Laidotuvių metu ir porą metų po jų nukentėjusioji vartojo įvairius vaistus, tame tarpe ir nervus raminančius, taip pat kraujo spaudimą mažinančius ir širdies veiklą stiprinančius, nes jautėsi blogai. Iki buvo rastas nužudytas jos vyras, dėl sveikatos nesiskundė. Vaistų įsigijimą patvirtinančių dokumentų taip pat nebeturi. Dėl padarytos moralinės žalos prašo priteisti 200 000 litų.

M. A. degtinės neperpardavinėjo t.y. taip vadinamo „taško“ nelaikė, tačiau jei kaimynas, pažįstamas žmogus būtų paprašęs – jis už pinigus galėjo parduoti butelį degtinės, nes namuose buvo alkoholio buteliai, tačiau ji niekada nebuvo mačiusi, kad jis kam parduotų degtinę. Kai būdavo Didžiasalyje, nėra mačiusi, kad kas nors vaikščiotų pas M. pirkti degtinės. Jos vyras negėrė t.y. alkoholį vartojo tik per šventes, nerūkė, todėl pas jį nesirinkdavo draugų kompanijos. Patikslino, kad 1995 metais išvykus pareigūnams, kurie apžiūrinėjo įvykio vietą, pastebėjo, kad name į juodą maišelį buvo sudėta apie 8 kg. lašinių, kuriuos jie laikė emaliuotame dideliame dubenyje, todėl ji suprato, kad asmenys, nužudę jos vyrą, ruošėsi lašinius išsinešti, tačiau pamiršo, todėl turtinė žala dėl jų jai nepadaryta. Šių lašinių vertė po 6 litus už kilogramą t.y. bendros 48 litų vertės. Bet jie nedingo, dėl to ieškinio nereiškia. Dar patikslino, kad degtinės iš namo dingo apie 10 butelių, tikslaus kiekio nurodyti negali, nes prieš vyro nužudymą buvo jos gimtadienis, dar prieš tai – jos vyro, jie neskaičiavo kiek švenčių metu buvo sunaudota. Gali būti, kad dingo degtinės ne dešimt, o 5-6 buteliai. Atitinkamai pagrobtos degtinės vertė yra mažesnė. Dėl pinigų patikslino, kad name galėjo jos nurodytų dolerių ir nebūti – vyras galėjo juos kam nors paskolinti ar iškeisti į litus. Ji pas vyrą iki jo nužudymo paskutines dvi dienas nebuvo. Litais pinigai buvo popierinėmis kupiūromis. Kiek tiksliai tuo metu ten jų buvo ji dabar neatsimena, bet ankstesnių apklausų metu ji buvo davus parodymus ir jos parodymai yra teisingi. Namuose būtent tiek pinigų ir buvo. Taip pat patvirtino, kad ankstesnių apklausų metu nurodyti žiedai tikrai dingo. Ji žino, kad jie nuolat būdavo namo pietiniame kambaryje, sekcijoje. Po nužudymo jie jų neberado.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad M. A. buvo jos tėvas. Paskutinį kartą jį matė sekmadienį – 1995-01-22 kada visa jų šeima susirinko Didžiasalyje švęsti mamos V. A. gimtadienio. Nukentėjusiosios vyras Romas pastatė lentpjūvę šalia tėvo namo ir atvažiuodavo ten dažniau nei nukentėjusioji. 1995-01-26 Romas grįžo namo apie 19-20 val. nukentėjusiajai pasakė, kad buvo pas jos tėvą. Apie tai, kad buvo nužudytas jos tėvas sužinojo 1995-01-27 apie 8.30-9.00 val. iš V. V., gyvenančios šalia tėvo namo. Tuomet automobiliu ji, jos vyras, mama, ir vyro brolis V. K. nuvažiavo į Didžiasalį. Į namą nukentėjusiosios akivaizdoje užėjo tik jos vyras ir jo brolis. Tai buvo iki policijai atvykstant. Kas ir už ką nužudė M. A. – nežino.

Jos tėvas buvo pensininkas ir jo pajamos buvo pensija. Tėvo namuose visada būdavo nemažai alkoholio, bet kiek jai žinoma, jis alkoholiu neprekiavo. Alkoholis namuose buvo pramoninės gamybos, buteliuose su etiketėmis. Prieš tėvo nužudymą jie šventė mamos gimtadienį, todėl, mano, ir dėl to buvo alkoholio namuose. Būdama name, kuriame gyveno tėvas, nėra mačiusi, kad pas jį ateitų kas pirkti alkoholio. Tėvo santykiai su kaimo gyventojais buvo labai draugiški, ji yra mačiusi, kad į jo namą užeidavo tik greta gyvenantys kaimynai. Ar kas iš gyvenančių toliau užeidavo – ji pasakyti negali, nes ten nuolat nebūdavo ir nėra mačiusi, kad tolėliau gyvenantys užeitų į namą. Aptikus nužudytą jos tėvą, namuose buvo pasigesta ir materialinę vertę turinčių daiktų, tačiau kokių – ji neatsimena. Radus nužudytą jos tėvą, ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, todėl jai padaryta moralinė žala, prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Turtinės žalos ji nepatyrė - dėl laidotuvių išlaidų turėjo jos mama V. A., tačiau, kiek jai žinoma, ji čekių, patvirtinančių kiek kas kainavo, jau nebeturi. Kodėl neprašė 1995 metais jos pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) litų sumai, gali pasakyti, kad dėl patirto šoko dėl tėvo nužudymo ji nesuvokė šių teisinių reikalų, nesuprato, kad turi tokią teisę, tuo metu svarbiausia buvo palaikyti morališkai mamą, kuriai tuo metu buvo ypatingai sunku. Jos santykiai su tėvu buvo labai geri, ji tuo metu jau buvo ištekėjusi, su tėvu susitikdavo bent kartą į savaitę, švęsdavo kartu visas šventes, jos vyras laisvu laiku darbuodavosi įsirengtoje lentpjūvėje tėvo namo teritorijoje. Jų, visų artimųjų, gyvenimas sukosi apie tėvą – vaikai ten leisdavo vasaras, mama ten važiuodavo kas savaitgalį, kartais darbo dienomis vakarais. Kodėl jos mama su tėvu gyveno atskirai, gali pasakyti, kad jos mama jaunesnė ir tuo metu dar dirbo, iš Didžiasalio jai buvo sudėtinga nuvykti į darbą, kaip tik tuo metu jau ji turėjo taip pat išeiti į pensiją ir planavo kraustytis gyventi su tėvu į Didžiasalį. Mirus jos tėvui I. K. labai jo trūksta, prarado gyvenime jo moralinį palaikymą, visų jos artimų giminaičių t.y. mamos, sesers ir liudytojos bei jų šeimų gyvenimas pasikeitė.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad M. A. buvo jos tėvas. Tėvai nupirko namą Didžiasalio kaime maždaug prieš 17 metų. Mama gyveno pas nukentėjusiąją, o tėvas Didžiasalio k., kadangi ten laikė ūkį. Beveik kiekvieną savaitgalį mama važiuodavo pas tėvą. Paskutinį kartą nukentėjusioji tėvą matė sekmadienį, 1995-01-22. Tą dieną šventė mamos gimtadienį, todėl Didžiasalyje susirinko visa šeima. Iki 1995-01-27 kai sužinojo apie tėvo nužudymą, Didžiasalio kaime daugiau nebuvo. Tėvo namuose pinigų buvo mažai, bet kiek – nežino, nes neklausė. Tėvo santykiai su kaimynais buvo geri. Mamos gimtadienio metu tėvas pajuokavo, kad nori pirkti namą už 1000 JAV dolerių. Mama pajuokavo, kad jis neturi pinigų savo laidotuvėms. Galėjo būti, kad taip pat jis juokavo ir kaimynų tarpe. Kas ir už ką galėjo nužudyti M. A. – nežino. Apie tėvo nužudymą sužinojo 1995-01-27 apie 8.30 val. iš tėvo kaimynės V. V.. Tėvo namuose visada būdavo nemažai alkoholio, bet ji niekada pati nematė, kad jis alkoholį kam nors parduotų. Vėliau, tik po tėvo mirties, iš kaimo gyventojų, konkrečiai iš ko – neprisimena, yra girdėjusi, kad jos tėvas pardavinėjo alkoholį. Alkoholis namuose buvo buteliuose su etiketėmis, pirktas parduotuvėje. Tėvo santykiai su kaimo gyventojais buvo labai draugiški, tačiau daugiausia jis bendraudavo su savo amžiaus žmonėmis. Ar po to, kai buvo nužudytas jos tėvas, namuose buvo pasigesta kokių daiktų, ji pasakyti negali, nes tuo metu ji buvo ištekėjusi, gyveno su savo šeima atskirai, o pas tėvus atvažiuodavo kai jiems reikėdavo pagalbos arba atvažiuodavo pailsėti į kaimą. Radus nužudytą jos tėvą, ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, todėl jai padaryta moralinė žala, prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Turtinės žalos ji nepatyrė - dėl laidotuvių išlaidų turėjo jos mama V. A.. Kodėl neprašė 1995 metais jos pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) litų sumai, gali pasakyti, kad dėl patirto šoko dėl tėvo nužudymo ji nesuvokė šių teisinių reikalų, nesuprato, kad turi tokią teisę, tuo metu svarbiausia buvo palaikyti morališkai mamą, kuriai tuo metu buvo ypatingai sunku, pasirūpinti tėvo laidotuvėmis ir t.t. Jos santykiai su tėvu buvo labai geri, ji tuo metu jau buvo ištekėjusi, gyveno su vyru tėvų bute. Kaip tik prieš tėvo nužudymą mama ruošėsi eiti į pensiją ir visam laikui persikraustyti į Didžiasalį. A. K. mano, kad užpuolikai apie tai turėjo žinoti, kad po keleto dienų mama visam laikui atvažiuos į Didžiasalį, ir nenorėjo, kad kai darys nusikaltimą, name būtų du žmonės, todėl būtent iki to laiko ir atėjo. Mirus jos tėvui jai labai jo trūksta, prarado gyvenime jo moralinį palaikymą, visų jos artimų giminaičių t.y. mamos, sesers bei sesers šeimos ir nukentėjusiosios bei jos šeimos, gyvenimas pasikeitė.

Apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad M. A. buvo jo žmonos tėvas. Jį pažįsta nuo 1979 metų, gali charakterizuoti kaip gerą žmogų, ramų, bendraujantį, priešiškai nusiteikusių žmonių jo atžvilgiu nebuvo. Didžiasalio k. dažniausiai jis gyveno vienas, prižiūrėjo ūkį. Maždaug 1994 m. birželio mėn. jis su draugais pastatė šalia A. namo lentpjūvę, todėl atvažiuodavo į Didžiasalio kaimą dažniau nei kiti šeimos nariai. Sekmadienį 1995-01-22 šeima šventė jo žmonos mamos gimtadienį Didžiasalio kaime. Po to beveik kiekvieną dieną jis atvažiuodavo pas M. A.. Ten nenakvodavo, išvažiuodavo dažniausiai apie 20 – 21 valandą. M. A. namuose visą laiką likdavo vienas ir dažniausiai jam išvažiuojant, ruošdavosi eiti miegoti. Duris užkabindavo kabliuku. Taip pat kabliuku užkabindavo duris, vedančias į namo virtuvę. Nemano, kad M. A. atidarytų duris nepažįstamam žmogui. 1996-01-26 jis pas M. A. atvažiavo apie 14 val. Ten lentpjūvėje jau dirbo jo draugas V. R. ir pažįstamas A. S.. Apie pietus pas M. A. buvo atėjęs kaimynas J. B., su kuriuo M. A. palaikė gerus santykius. Vakare M. A. buvo neilgam išėjęs, po to sakė, kad skambino žmonai į Vilnių. Namo jis su V. R. išvažiavo apie 18.30-19.00 val. prieš tai nuvežę į namus A. S.. M. A. jiems išėjus uždarė duris. Pašalinių žmonių kieme nebuvo. Prie jo M. A. dar nevakarieniavo. Tą dieną jis pietavo M. A. name ir nešvarius indus padėjo šalia dujinės viryklės. Namuose buvo švaru. Visi daiktai gulėjo savo vietose. Jokių svečių M. A. nelaukė ir niekur nesiruošė eiti. Kitos dienos ryte apie 8 val., o galbūt apie 8.30 val. jam paskambino M. A. kaimynė V. V., kuri pasakė, kad M. nužudytas. Jis, jo žmona, jos mama ir jo brolis V. nuvažiavo į Didžiasalį. Jis kartu su Valerijumi užėjo į namą. Pamatė M. A. lavoną namo rūsyje. Po to atvažiavo trys policijos darbuotojai, kurie taip pat buvo užėję į namą. Po jų atvažiavo tardytojų grupė.

Apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad M. A. pažįsta nuo vaikystės, nes Vilniuje gyveno su juo kaimynystėje. Nuo tada pažįsta ir jo giminaičius.. 1994 metų liepos mėn. R. K. nusprendė prie M. A. namo padaryti lentpjūvę. Tada jis pradėjo su R. K. ten dirbti. Vėliau ten dirbti pradėjo ir A. S.. Dirbdavo paprastai nuo 9 val. iki 18 val. Jis ten važinėdavo 16 maršruto autobusu iki sustojimo „Posūkis“ arba jį parveždavo R. K. savo automobiliu. Darbinius drabužius jie laikė M. A. namo koridoriuje. Ten ir persirengdavo. Pietaudavo kambaryje. M. A. buvo ramus, mėgstantis bendrauti žmogus, su kaimynais niekuomet nesipykdavo, kartais parduodavo kaimynams degtinės. Dažniausiai pas jį ateidavo J. B. ir S. B.. M. A. buvo atsargus žmogus, vakare svetimiems žmonėms neatidarydavo durų. Duris visada uždarydavo velke. 1995-01-26 jie dirbo kaip įprastai nuo 9 val. Po pietų atvažiavo R. K.. Maždaug apie 16 val. R. K. darbo reikalais juos nuvežė į Naująją Vilnią. Siauris ten ir pasiliko, o jį R. K. nuvežė į Didžiasalį persirengti. Prie M. A. namo jie buvo apie 19 val. Šviesa degė namo pietiniame kambaryje. Durys jau buvo užrakintos. Jis pabeldė į langą pietinėje pusėje, pašaukė M. A. vardu, jis jį pažino ir atidarė duris. M. A. jau ruošėsi miegoti, vilkėjo apatinius marškinius, mūvėjo trumpikes ir avėjo šlepetes. R. K. jo laukė automobilyje. Nieko iš žmonių prie namo nebuvo. M. A. svečių nelaukė. Jam išėjus, A. iškart užrakino duris. Apie M. A. nužudymą sužinojo 1995-01-27 apie 10 val. kai jam paskambino R. K.. Iki tardymo grupės atvažiavimo jis M. A. name nebuvo. Kas ir už ką nužudė M. A., nežino. Kadangi jie visi buvo draugai – visi visą laiką pietaudavo M. A. namo viduje, virtuvėje, reikalui esant vaikščiodavo po visus kambarius, jis dažnai ten ir nakvodavo. Palikdavo šaldytuve ir savo maisto produktus, todėl į klausimą kaip ant majonezo stiklainio atsirado jo piršto pėdsakas – gali pasakyti, kad jis ten buvo, nes iki M. A. nužudymo nuolat jo name valgydavo, todėl galėjo į rankas paimti minėtą stiklainį. Piršto pėdsakas ant stiklainio tikrai negalėjo atsirasti po M. A. nužudymo, nes radus M. A. lavoną iki atvyko policijos pareigūnai, jis M. A. name nebuvo. Didžiasalio kaimo gyventojų jis beveik nepažinojo. Dirbant lentpjūvėje dažnai būdavo įvairių smulkių traumų, tačiau jie, vyrai, į tai nelabai kreipė dėmesį, todėl jis dabar neatsimena ar iki M. A. nužudymo galėjo kieno iš lentpjūvėje dirbančių asmenų kraujo patekti į namo virtuvę. Jis toje lentpjūvėje yra nusipjovęs du dešinės rankos pirštus, bet jam atrodo, kad tai buvo po nužudymo.

Apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad M. A. buvo jo brolio žmonos tėvas. Kartais jis būdavo jų šeimos šventėse. M. A. buvo geras žmogus, priešiškai prieš jį nusiteikusių žmonių nebuvo. 1995-01-27 atvažiavęs jo brolis R. K. pranešė, kad buvo nužudytas M. A. ir jis Romo automobiliu nuvažiavo į Didžiasalio kaimą. Jis atidarė įėjimo į namą duris ir kartu su Romu užėjo į vidų. Šviesa name niekur nedegė. Užėję pamatė kraujo dėmes, išmėtytus daiktus. Rūsio dangtis buvo uždarytas. Jis atidarė dangtį. Rūsyje šviesa nedegė. Nusileidęs į rūsį įjungė šviesą ir pamatė nužudytą M. A.. Iki tardymo grupės atvykimo į namą buvo užėję du policijos darbuotojai.

Šiuo metu mirusio liudytojo Z. A. parodymai, kurie buvo perskaityti, liudija, kad jis gyveno Didžiasalio kaime, pažinojo M. A.. M. A. name gyveno daugiausiai vienas, laikė ūkį. Žmona, dukros, žentai atvažiuodavo išeiginėmis dienomis. M. A. buvo geras žmogus, išgerdavo, bet su saiku, kad su kuo nors būtų kaime pykęsis – negirdėjo. Paskutinį kartą M. A. matė 1995-01-26 ryte, vaikščiojantį apie savo ūkį. Su juo nesikalbėjo. 1995-01-27 apie 8.30 val. pas jį atėjo S. B. ir pasakė, kad kažkas negerai su A. Jis nuėjo prie M. A. namo, prie lauko durų stovėjo M. K., G. V. ir I. B.. Durys buvo uždarytos, bet neužrakintos, jis jas atidarė ir prieangyje pamatė kraujo balą. Į namą neįėjo. V. nuėjo skambinti M. A. giminėms, o jis su kitais ant kelio laukė policijos (t. 5, b.l. 54).

Apklaustas liudytojas J. B. davė parodymus, panašius Z. A. parodymams bei parodė, kad 1995-01-26 apie 13 val. buvo nuėjęs pas M. namo, dirbo lentpjūvėje, valgė pas jį. Vakare apie 19 val. matė, kad pas A. dar degė šviesa. 1995-01-27 kai nuėjo prie A. namo ten jau buvo M. K., S. B., V. L., A. K. ir G. V.. Pirma į namą įėjo M., ji buvo nuėjusi iki virtuvės, po to ji išėjo ir paprašė, kad įeitų vyrai. Tuomet į namą įėjo jis, nuėjo iki virtuvės. Pamatęs, kad namuose išvartyti daiktai išbėgo į lauką. Dar į namą buvo užėjęs Z. A., kurį pakvietė Stanislovas, tačiau jis irgi išbėgo iš namo. Po to į namą užėjo – jis, V. V. ir F. N.. Iš paskos į namą užėjo G. V.. Jie apžiūrėjo visus kambarius, bet M. nerado. G. V. pastebėjo, kad blogai uždarytas rūsio dangtis. Šviesos viduje nebuvo, jie pašvietė žibintuvėliu ir ten surado M.

Iš mirusios liudytojos M. K. perskaitytų parodymų seka, kad ji davė parodymus, panašius Z. A. parodymams bei parodė, kad 1995-01-26 apie 18.30 val. A. kieme matė raudonos spalvos žiguli markės automobilį, todėl suprato, kad pas jį yra atvažiavęs žentas. Kalbų, kad M. A. turėtų daug pinigų ji negirdėjo (t. 5, b.l. 57-58).

Taip pat apklaustas G. V. davė parodymus, panašius Z. A. parodymams.

Taip pat apklaustas liudytojas S. B. davė parodymus, panašius Z. A. parodymams bei parodė, kad A. duris atidarydavo tik saviems žmonėms.

Apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad M. A. buvo jo brolis. Su broliu matydavosi ne labai dažnai. Paskutinį kartą pas jį namuose buvo 1995-01-23. Buvo atvažiavęs pažiūrėti namo, kurį pardavinėjo M. kaimynai. M. jam parodė namą, kuris parduodamas. Namas buvo už trijų namų nuo jo namo, pats A. su juo nėjo. Jis nuėjo į nurodytą namą, ten buvusi moteris pasakė, kad parduodamas jos motinos namas už Skaistenių kaimo, jis kainos net neklausė, nes jam buvo per toli, išėjo atgal pas M.. Pakeliui sutiko pažįstamą G. V. ir su juo kartu nuėjo pas M.. Ten neilgai pasėdėjo, G. V. pasakė, kad nori parduoti savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nusipirkti Vilniaus rajone. Kalbos, kad namą ruošiasi pirkti M., nebuvo. Kol sėdėjo name, į namą persirengti buvo užėję jauni vaikinai, M. pasakė, kad tai staliai, kurie dirba jo žento dirbtuvėje. Daugiau į namą niekas nebuvo užėjęs. Apie 12 val. jis su V. išėjo. Po to brolį matė 1995-01-25 Halės turguje, kur jis pardavinėjo medų. M. buvo atėjęs pirkti gėlių krepšelio – ėjo į laidotuves. Apie tai, kad nužudytas jo brolis papasakojo M. A. dukra I. 1995-01-27 kai grįžo iš Didžiasalio k.

Mirusiojo liudytojo A. B. perskaityti parodymai liudija, kad jis gyveno Didžiasalio kaime. Su M. A. santykiai buvo normalūs. Kartais jis pirkdavo iš A. degtinę. Paskutinį kartą pas jį buvo maždaug 1995 metų sausio pradžioje. Nuo to laiko daugiau nebuvo. Paskutinį kartą M. A. matė 1995-01-20 einantį pieno. Jis ėjo pro šalį, jiedu pasisveikino ir kiekvienas nuėjo savo keliu.1995-01-26 jis buvo pas tėvą ligoninėje Lazdynuose, grįžo į Didžiasalį apie 16. 45 val., užėjo pas draugą T.. Namuose buvo T. tėvai, sesuo. Iš jo išėjo apie 18.30-19.00 val. Ėjo asfaltuotu keliu pro M. A. namą. Kad nužudytas M. A. sužinojo ryte iš kaimynų. Z. A. pažįsta seniai. Kurį laiką jo nebuvo matyti, maždaug prieš pusę mėnesio jis sugrįžo. 1995-01-20 per pietus jis buvo užėjęs pas Z. A., jie nuėjo pas V. C.. A. nuėjo degtinės pas M. A.. Greit grįžo ir atnešė butelį „Maskovskaja“ degtinės. Apie M. A. kalbos nebuvo. A. pasakojo, kad buvo Ukrainoje, ten dirbo. Nuo 1995-01-20 iki 1995-01-27 jis A. nematė. Paskutinį kartą A. matė penktadienį t.y. 1995-01-27 apie 14 val. Vilniaus autobusų stotyje. A. buvo stipriai išgėręs ir buvo vienas, o jis buvo su J. C. ir A. T.. Jie pasakė Z. A., kad rado nužudytą M. A., jis nepatikėjo, o jie pasakė, kad pats atvažiuos į kaimą ir sužinos. A. ruošėsi važiuoti namo 16 maršruto autobusu. Kaip tik atvažiavo šis autobusas, bet ar į jį įsėdo A., nežino. Daugiau A. nematė. (t. 5, b.l. 51-52).

1995-01-31 papildomai apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 1995-01-26 išeidamas iš T. su juo susitarė, kad pastarasis ateitų pas jį žiūrėti televizoriaus. Tuo metu pas T. buvo dar F. N.. Jie abu pas jį atėjo apie 20 val. 10 min. Jis, T. ir N. buvo blaivūs. (t. 5, b.l. 53).

Apklaustas liudytojas F. N. parodė, kad gyvena Didžiasalio kaime, pažinojo M. A.. Paskutinį kartą jį matė gyvą, kai A. važiavo pas V. į laidotuves. 1995-01-26 jis su T. nuėjo pas A. B. žiūrėti televizoriaus. Ėjo asfaltu. Pastebėjo, kad M. namuose, kambaryje, kuriame jis visą laiką miega, dega šviesos. Pažiūrėję televizorių, apie 0.0-0.30 val. nakties t.y. 1995-01-27 su T. išėjo namo. Grįžo tuo pačiu keliu. A. name šviesa nebedegė.

Iš mirusiojo liudytojo A. T. perskaitytų parodymų seka, kad 1995-02-02 apklaustas liudytojas A. T. davė parodymus, panašius A. B., F. N. parodymams bei parodė, kad 1995-01-27 prie stoties, prie 16 autobuso stotelės sutiktas A. pasakė, kad važiuoja namo, įsėdo į 16 maršruto autobusą ir išvažiavo. (t. 5, b.l. 70-71).

1996-01-15 papildomai apklaustas A. T. parodė, kad iš A. yra girdėjęs, kad jis turi seną draugą V. S., tačiau jo paties jis nepažinojo (t. 5, b.l. 156).

Apklaustas liudytojas V. C. parodė, kad 1995. 01. 26 nuo 17.00 iki 23.00 buvo pas G. T.. Jos namuose buvo jos tėvas V., mama M., T. A.. Taip pat ten dar buvo F. N. ir A. B., S. B.. Maždaug apie 19.00-20.00 val. F. N., A. B. ir A. T. išėjo pas Anatolijų žiūrėti filmo, o jis pas Gražiną buvo iki 23.00 val., po to išėjo namo. 1995 sausio 27 apie 9.00 val. iš A. B. sužinojo, kad buvo nužudytas M. A., jam apie tai papasakojo F. N.. Pažįsta Z. A.. Z. A. 1994 m. pradžioje buvo išvažiavęs į Ukrainą rinkti svogūnų. Maždaug rugsėjo mėn. jis grįžo, vėliau vėl išvažiavo. Maždaug prieš savaitę iki A. nužudymo, A. buvo atvažiavęs į kaimą. 1995 m. sausio 22-23 A. buvo atėjęs pas jį. Pas jį tuo metu dar buvo B.. Apie 11.00 val. A. pasiūlė išgerti, tačiau pinigų nei jis, nei A. neturėjo. T. A. nutarė nueiti pas M. A., paimti du butelius į skolą. Jis nuėjo vienas ir grįžo su vienu buteliu, pasakė, kad A. nedavė dviejų, davė tik vieną butelį. A. žinojo, kad A. parduoda degtinę. A. sakė jam, kad reikalingi pinigai pasidaryti pasą. Z. A. vaikščiojo pas liudytoją beveik kiekvieną dieną, bet pas M. A. jis daugiau nėjo, nes neturėjo pinigų atiduoti skolą. Paskutinį kartą A. matė 1995-01-26 apie 12 val. – A. paprašė cigarečių ir išėjo. Ką jis planavo daryti tą dieną, jis nepasakojo. Daugiau A. nematė. Kaime jis neturėjo artimų draugų. Su kuo jis palaikė draugiškus santykius mieste – nežino. Ankščiau jis draugavo su V. S.. Jis yra maždaug 1959-1960 metų gimimo. Prieš 20 metų S. išvažiavo iš Didžiasalio kaimo ir gyvena su žmona Lazdynų mikrorajone. S. kartu su Z. A. atlikinėjo bausmę. A. motina sakė, kad namuose jo nebuvo nuo 1995-01-26. Jo brolis – J. sakė, kad 1995-01-27 matė A. prie stoties šalia autobuso Nr. 16 stotelės. Pažįstamas O. B., kuris gyvena Vilniuje Savanorių pr., sakė, kad 1995-01-27 11 val. pas jį namo buvo atėjęs girtas Z. A.. Jis turėjo butelį degtinės, siūlė gerti, bet O. atsisakė. Z. A. sakė, kad gėrė visą naktį, siūlė nueiti į kavinę, sakė, kad turi pinigų, bet O. atsisakius, A. išėjo.

Be to, liudytojas V. C. parodė, kad Z. A. paėmęs iš M. A. skolon degtinės, skolos neatidavė, kadangi neturėjo pinigų. A. jo, jo brolio, kitų Didžiasalio kaimo gyventojų prašė paskolinti pinigų. Kad 1995-01-27 A. buvo pas O. B. jis sužinojo kitą dieną ar tai po dienos iš paties O..

1996-02-29 akistatos tarp V. C. ir Z. A. metu Z. A. parodė, kad buvo vieną kartą nuėjęs pas M. A. degtinės prieš keletą dienų iki jo nužudymo, M. A. sumokėjo 6 litus. Apie tai, kad sumokėjo M. A. pinigus V. C. ir A. B. nesakė, nes nenorėjo, kad jie žinotų, kad jis turi pinigų, o dviejų butelių pirkti nenorėjo. (t. 5, b.l. 154-155).

Apklaustas liudytojas J. C. parodė, kad gyvena Didžiasalio kaime. Pažįsta M. A.. A. santykiai su kaimo gyventojais buvo geri, visi jį gerbė. Kartais jis pas M. A. pirkdavo degtinės. Z. A. pažįsta nuo vaikystės. 1995-01-20 apie 14-15 val. jis grįžo iš Vilniaus ir motina jam pasakė, kad brolis V. kartu su A. B. ir Z. A. nuo pat ryto namuose gėrė degtinę. Degtinę jie pirko pas M. A.. Kas būtent pirko degtinę – jam motina nesakė. Z. A. paskutinį kartą matė 1995-01-26 apie 15 val. Z. A. pas jį atėjo apie 10 val. Atėjęs, taisė segtukus striukėje ir sakė, kad jam labai reikalingi pinigai, nes buvo apvogęs kažkokius tai sodus ir, kad „mafija“ reikalauja iš jo 2000 litų. Iš jo kalbos suprato, kad sodus apvogė Vilniuje. Taip pat sakė, kad jam reikalingas pasas, kad galėtų išvažiuoti į Ukrainą. Iš jo namų A. išėjo apie 15 val. 1995-01-27 apie 12.30-13.00 val. jis kartu su A. T. laukė prie stoties autobuso Nr. 16. Pastebėjo prie kioskų stovintį girtą A.. A. pasakė, kad važiuoja namo. Apie M. A. nužudymą jis sužinojo 1995-01-27 jau 10 val. iš A. T., todėl A. pasakė, kad nužudytas M. A.. Su juo kartu buvo A. B.. Jie visi trys nuo Z. A. nuėjo į šoną. Z. A. įlipo į autobusą Nr. 16 apie 13 val. Iš kaimo gyventojų girdėjo, kad Z. A. tą dieną nebuvo atvažiavęs į kaimą. Mano, kad M. A. galėjo nužudyti A., nes jam buvo reikalingi pinigai. Jam žinoma, kad M. A. niekada neatidarytų naktį svetimiems žmonėms durų, o A. jis atidarydavo. Iš Z. A. žodžių žinojo, kad jis su dviem draugais, pažįstamais, kurių jis neminėjo, maždaug prieš pusę metų iki to, apvogė kažkokį sodą Vilniuje ar tai Vilniaus rajone, o nukentėjusieji buvo įtakingi ir pareikalavo už tai iš jų po 2000 litų iš kiekvieno. A. pasakojo, kad nukentėjusieji buvo atvažiavę pas jį namo ir iš motinos sužinojo, kad jis guli Juodšilių ligoninėje, atvažiavę ten, jį sumušė. Nustatė jam terminą, kad jis grąžintų 2000 litų, bet jis pabėgo iš ligoninės ir nuvažiavo į Ukrainą. Maždaug 1994 metų vasaros pabaigoje jis pats matė kai prie Z. A. namo buvo atvažiavę žmonės, kurie ieškojo Z. A.. Automobilių numerių jis neužsirašė ir vaikinų išvaizdų neatsimena. 1995-01-21, būdamas pas jį, Z. A. sakė, kad jo draugai savo dalį po 2000 litų sumokėjo tiems vaikinams, o jis pinigų neturi ir bijo, kad jie vėl pas jį atvažiuos namo. A. išeidamas pasakė, kad važiuos į Vilnių pas buvusį Didžiasalio gyventoją V. S., su kuriuo jis palaikė draugiškus santykius. Jis pats nematė S. apie 20 metų. 1995-01-27, sutikęs Z. A. prie autobusų sustojimo šalia geležinkelio stoties, pastarasis papasakojo, kad naktį buvo pas V. S. ir abu gėrė. Z. A. buvo labai girtas ir sakė, kad važiuos namo. Jis matė kaip A. įsėdo į 16 autobusą ir nuvažiavo, o jis su A. B. ir A. T. dar liko stovėti ir laukti kito autobuso, kadangi laukė J. T.. Po to paaiškėjo, kad Z. A. namo grįžęs nebuvo ir jis jo nematė iki 1995 m. gruodžio mėn. 1995-12-31 ryte A. atėjo pas jį į namus ir klausinėjo, kas girdėti apie M. A. nužudymą, ar ieškojo jo (Z. A.) policija, kada paskutinį kartą buvo atvažiavusi. Jis pasakė, kad A. ieško policija ir įtaria, kad jis nužudė M. A. kartu su V. S.. Z. A. nieko nepasakė. Tuo metu pas jį buvo kaimynas F. N..

1996-02-29 akistatos tarp J. C. ir Z. A. metu Z. A. patvirtino J. C. parodymus, kad 1995-01-26 A. apie 10 val. buvo atėjęs pas J. C., sakė jam, kad reikalingi pinigai, ankščiau jam yra sakęs, kad yra skolingas 2000 litų, bet iš tikrųjų jokio vasarnamio nėra apvogęs, o skola susidariusi lošiant kortomis. Tačiau kam Z. A. skolingas – pasakoti nenori. Pasakė J. C., kad galbūt važiuos į Vilnių pas V. S., bet po to persigalvojo. Išėjo iš J. C. ir maždaug po 1-2 valandų išvažiavo į Naujosios Vilnios stotį norėdamas vykti į Ukrainą. 1995-01-27 Vilniuje stotyje 16 autobuso sustojime apie vidurdienį buvo sutikęs J. C., A. T. ir A. B.. Buvo girtas. J. C. pasakė, kad visą naktį gėrė su V. S., gi, iš tikrųjų, gėrė su nepažįstama moterimi. J. C. parodė, kad tikrai matė kaip Z. A. įlipo į 16 maršruto autobusą. J. C. su kitais važiavo kitu autobusu. Tą pačią dieną buvo apklausiamas policijos darbuotojų, J. C. pasakė, kad Z. A. turi būti Didžiasalyje, nes matė kaip jis įsėdo į autobusą ir nuvažiavo į Didžiasalio k. (t. 5, b.l. 152-153).

Mirusiojo liudytojo J. T. teisme perskaityti parodymai liudija, kad jis Z. A. pažinojo nuo 1983 m., jie kartu atliko bausmę Pravieniškių kolonijoje, ten bendravo labai neilgai, maždaug mėnesį-du. Draugiškų santykių nepalaikė. Po bausmės atlikimo A. kartais atvažiuodavo į svečius. Paskutinį kartą jį matė 1994 m. vasario mėn. Tuo metu, tikslios datos neprisimena, Z. A. atvažiavo pas juos į Minties g. kartu su V. C.. Jie išgėrė, A. ir Ch. liko pas juos nakvoti. Kitos dienos ryte, tikslaus laiko neprisimena, bet maždaug iki pietų, jie nusprendė dar išgerti, tačiau niekas neturėjo pinigų. Tada Z. A. pasakė, kad jo brolis turi Salininkuose vasarnamį ir jis šiame vasarnamyje kurį laiką gyveno ir ten liko jo daiktai, kuriuos galima parduoti. Jie nusprendė ten važiuoti. Jis kartu su Z. A. nuėjo į krovininių taksi stovėjimo aikštelę, Rinktinės g., šalia stadiono‚ „Žalgiris“ ir pasamdė ten automobilį ir nuvažiavo į Salininkus. Jie privažiavo beveik prie pat namo. Z. A. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie namo, jis pasiliko automobilyje, vairuotojas visai nebuvo išlipęs iš automobilio Z. A. nebuvo apie 10-15 minučių, vėliau Z. A. pakvietė jį, paprašė, kad padėtų išnešti dujų balioną. Jis nuėjo kartu su Z. A. prie namo, dujų balionas jau stovėjo ant slenksčio, jis padėjo jį pakrauti į automobilį. Z. A. grįžo į namą ir atnešė 3 ar 4 televizorių korpusus, kažkokį didelį radijo imtuvą. Markių jis nežiūrėjo ir smulkiai jų apibūdinti negali. Kai Z. Z. A. krovė į automobilį daiktus, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyras ir paklausė, ką jie čia veikia? Z. A. pasakė, kad jis yra namelio šeimininko brolis. Vyriškis pasakė, kad jo čia ankščiau nematęs ir dėl visa ko užsirašys automobilio numerį. Jam matant, sau ant lapelio užsirašė, automobilio, kuriuo jie buvo atvažiavę, numerį. Po to jie išvažiavo, daiktus iškrovė bute Minties g., ir paleido vairuotoją. Vėliau jis liko namuose, o B. J. ir Z. A. nuvežė kažkur daiktus ir pardavė. Už gautus pinigus jie atsivežė apie 4 butelius degtinės, kuriuos išgėrė. Patikslino, kad iš karto buvo parduotas dujų balionas ir radijo imtuvas, o televizorius jie paskui kažkur išmetė, nes jie buvo netinkami ir išrinkti. Už automobilį taksi jie sumokėjo apie 30 Lt, jis mokėjo iš savų pinigų, Z. A. žadėjo, kad po to jam atiduos tuos pinigus. Degtinę gėrė trise: jis, Z. A. ir J. B.. Kur tuo metu buvo V. C., neprisimena, gal išvažiavęs namo. Kitos dienos ryte Z. A. išvažiavo. Maždaug praėjus savaitei po šio įvykio pas jį į namus atėjo vyriškis, kuris prisistatė to vasarnamio šeimininku. Jis pasakė, kad jo vardas B.. Kartu su juo buvo jauni vaikinai. Jie prisistatė, esą „Ogureco“ grupuotės nariai. Kartu su jais atėjo automobilio vairuotojas, kuris vežė liudytoją ir Z. A. į Salininkus, į minėtą vasarnamį. B. paaiškino, kad Z. A. jis nepažįsta ir tik tada jis suprato, kad įvyko vagystė. B. ir jį atlydėję vyrai pareikalavo iš jo 300 JAV dolerių, už padarytą moralinę žalą ir pasakė, kas iš Z. A. pareikalaus 1000 JAV dolerių. Maždaug po savaitės jie vėl atvažiavo ir jis sumokėjo vaikinams 300 JAV dolerių. Kaip jis suprato iš tų vaikinų pasakojimo, jie bandė surasti Z. A., bet jiems nepavyko. Maždaug po poros dienų Z. A. atvažiavo pas jį į namus ir jis jam papasakojo apie tai, kas įvyko. A. atsiprašė, pasakė, kad kaltas ir žadėjo grąžinti jam 300 JAV dolerių. Po to A. išvažiavo ir daugiau jis jo nematė. Patikslino, kad maždaug po mėnesio du vaikinai vėl atvažiavo pas jį į namus ir paprašė B. J., kad jis parodytų, kur Didžiasalio kaime gyvena Z. A.. B. J. buvo girtas, todėl parodyti Z. A. namą sutiko jo žmona Galina, todėl visi keturiese: jis, G. B. ir du vaikinai, nuvažiavo į Didžiasalio kaimą. Galina parodė Z. A. namą, jis kaip tik buvo namuose. Vaikinai pasakė, kad už vasarnamio vagystę jis jiems turi sumokėti 1000 JAV dolerių. Z. A. pasakė, kad pinigus sumokės. Vaikinai jį ir Galiną nuvežė atgal į Minties g. ir daugiau nuo to laiko nei Z. A., nei tų vaikinų jis nematė. Netrukus jam J. B. sakė, kad Z. A. išvažiavo kažkur į Baltarusiją ir ten pas kažką slapstosi. M. A. jis nepažinojo. Maždaug 1995 m. žiemą J. B. jam sakė, kad jų kaime nužudė kažkokį pagyvenusį vyriškį ir, kad šiuo nužudymu policija įtaria Z. A.. nusikaltimo aplinkybių nežino. Kas toks V. S. taip pat nežino. (t. 6, b.l. 12-14).

1996-04-18 akistatos tarp J. T. ir Z. A. kiekvienas liko prie savo parodymų (t. 6 b. l. 18-19).

Apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad gyvena Vilniuje Minties g.. 1994 sausio – vasario mėnesį pas jį atvažiavo Z. A.. Jis kartais užeidavo išgerti. Atvažiavus Z. A. jis, jo sesuo, jos vyras J. T. ir atvykęs Z. A. vartojo alkoholį. Po to jis užmigo. Prabudęs kitą dieną pamatė, kad bute guli 4 ar 5 televizorių korpusai. Taip pat gulėjo standartinis raudonos spalvos dujų balionas. Z. A. pasakė, kad šiuos daiktus jis paėmė iš kažkokio pažįstamo Salininkų soduose, o J. T. pasakė, kad jis visą laiką sėdėjo automobilyje ir, kad Z. A. sakė, kad šie daiktai priklauso jo draugei. Daiktus norėjo parduoti, kad nusipirkti degtinės. Korpusų parduoti nepavyko, todėl juos išmetė į rūsį, o balioną kitą dieną už butelį degtinės pardavė pažįstamam iš išvaizdos vyriškiui, vardu Tadas. Maždaug po savaitės pas jį į namus atvažiavo trys vyrai. Vienas jų buvo vairuotojas, kuris Z. A. ir J. T. nuvežė į Salininkus, kas kiti du – nežino. Šie vyriškiai pasakė J. T., kad jis turi sumokėti 1000 litų už tai, kad buvo apvogtas sodo namelis Salininkuose. J. T. sutiko sumokėti. Jie paaiškino vyriškiams kur gyvena Z. A.. Po kelių dienų iš A. sužinojo, kad vyriškiai iš pastarojo taip pat reikalavo pinigų už padarytą žalą ir jis pažadėjo sumokėti, bet pinigų neturi. Greitai Z. A. išvažiavo iš Lietuvos.

Apklausta liudytoja H. B. davė parodymus panašius į J. B. parodymus.

Iš mirusiojo Č. A. perskaitytų parodymų seka, kad jis pažinojo M. A.. Paskutinį kartą jį matė maždaug 1995-01-20. Po pietų buvo užėjęs pas M. A. pasiskolinti vinių ir degtinės „Stoličnaja“. Kitą dieną susitiko M. A. pas K., kur jis atėjo pieno, ir grąžino jam butelį. Ketvirtadienį, sausio 26 d. liudytojas grįžo iš miesto su kaimynu A. V. ir apie 22 val. 40 min ėjo keliu pro M. A. namą. Kitą rytą iš kaimyno G. V. sužinojo, kad A. nužudytas. Z. A. yra liudytojo kaimynas. Iš Z. A. žodžių žino, kad jis paskutinius 7 mėnesius dirbo prie Odesos. Grįžo maždaug 1995 m. sausio 15 d. Norėjo susitvarkyti pasą ir vėl išvažiuoti. Sausio 27 d. pas liudytoją buvo atėjusi Z. A. motina. Ji sakė, kad Z. naktį iš 26 į 27 dieną namie nenakvojo. Kaip išėjo 26 dieną po pietų, taip ir negrįžo nakvoti. Po to A. motina pasakojo, kad jis buvo grįžęs nakvoti į namus iš 27 dienos į 28 dieną, o ryte kažkur greitai išvažiavo ir daugiau negrįžo. Jam žinoma, kad Z. A. pas A. niekada neužeidavo. (t. 5, b.l. 64-65).

M. V. Ž. perskaityti parodymai liudija, kad jis nuo 1981 m. gyveno Vilniuje. (duomenys neskelbtini) gyvena liudytojo tėvai. M. A. nepažinojo, nes (duomenys neskelbtini) M. A. apsigyveno neseniai. Z. A. pažįsta nuo vaikystės. Paskutinį kartą jį matė 1993 metų vasaros pabaigoje. Draugiškus santykius Z. A. palaikė savo pusbroliu S. A., J. ir V. C.. Jo draugų iš Vilniaus nežino. Girdėjo iš Z. A., kad jis bendrauja su V. S., su kuriuo jis sėdėjo kalėjime, ir kuris prieš maždaug 20 metų išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventi į Vilnių. J. S. nematė maždaug 20 metų. (t. 5, b.l. 78).

Liudytoja L. S. teisme atsisakė liudyti prieš V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad kratos metu bute, kur gyvena su V. S., rastus du daiktus, panašius į ginklus, pirko V. S. parduotuvėje. Daiktas, rastas stalo stalčiuje, priklauso V. S.. Kas buvo prieš dešimt metų, atsisakė duoti parodymus, nes S. yra jos šeimos narys. (t. 8, b.l. 67).

Apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 1997m. nusipirko namą, kuriame šiuo metu gyvena. Namas priklausė moteriai, kurios vardas buvo V., namo pardavimo reikalus su liudytoju tvarkė jos dukros, kurių vienos pavardė K.. Nusipirkęs namą, pusmetį darė remontą, remonto metu iškasė šiaurinio ir pietinio kambarių grindis ir iš koridoriaus padarė laiptelius. Kai pirko namą laiptelių nebuvo, grindys buvo viename aukštyje. Koridoriuje prie šiaurinės ir rytų sienų pastatė spintą. Kai pirkimo metu apžiūrinėjo namą, matė, kad toje vietoje stovėjo siaura lovytė. Apie tai, kad šiame name buvo nužudytas žmogus sužinojo prieš pusantrų metų iš kaimo gyventojų.

Apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 1995 metais iki 1995-02-05 dirbo „Lietuvos ryto“ redakcijoje vairuotoju. Vairavo automobilį Moskvič ir buvo įpareigotas iš spaustuvės, buvusios Skaidiškėse, Vilniaus r., vežti spaudą paskirtu maršrutu. Maršrutas buvo visa pietinė Vilniaus pusė. Gerai atsimena darbo tvarką, kelią, kuriuo buvo vežama spauda, bei kolegų vairuojamus automobilius. Paaiškino, kad 1995 metais „Lietuvos ryto“ spaustuvė buvo Skaidiškėse. Paėmę spaudą, Vilniaus link, ją veždavo Minsko plentu. Šis plentas buvo ne toks kaip dabar. Jis buvo siauras, vingiuotas. Tuo metu viaduko iš Skaidiškių įvažiuojant į Minsko plentą nebuvo. Važiuojant juo reikėjo pravažiuoti viaduku virš geležinkelio. Kokius kaimus reikėdavo pravažiuoti važiuojant Vilniaus link, dabar tiksliai pasakyti negali, žino tik, kad Nemėžis būdavo kairėje kelio pusėje. Dėl kitų automobilių, pažymėtų „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais, ir jų maršrutų, paaiškino, kad buvo vienas mikroautobusas, pažymėtas „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais, kuriame sėdint ant vairuotojo sėdynės ar greta esančių sėdynių buvo galima matyti transporto priemonės galinėje dalyje sudėtą spaudą, kitų mikroautobusų krovinio skyriai buvo aklina pertvara atskirti nuo vairuotojo. Šio mikroautobuso modelis buvo Ford Transit, spalva - oranžinė. Toks mikroautobusas Vilniaus skyriuje buvo vienintelis t.y. ir tokios spalvos, ir jo modelis buvo senesnis nei kitų mikroautobusų. Taip pat tik šiuo automobiliu vairuotojas dirbo su pagalbininku t.y. ekspeditoriumi, kitais mikroautobusais vairuotojai važinėdavo po vieną. Parodė, kad Vilniaus skyriuje dirbo du ekspeditoriai, kurie dirbdavo šiuo automobiliu pamainomis. Jo pamaina pakliūdavo visada su tuo pačiu ekspeditoriumi, todėl žino, kad jis tuo metu buvo studentas ir dėl to dirbo naktinį darbą. Jo vardo nei pavardės neatsimena. Galėjo būti Valdas, Vladas ar pan. Vairuotojai šiuo mikroautobusu dirbo taip pat du, kurie vienas kitą keisdavo. Jo darbo metu šį mikroautobusą vairuojantys vairuotojai keisdavosi –dėl didelio darbo krūvio išeidavo iš darbo, o į jų vietą ateidavo kiti. Spaudą iš spaustuvės imdavo eilės tvarka – pirma imdavo tolimesnių miestų pvz. Klaipėdos skyriaus vairuotojai, o galiausiai – Vilniaus. Spaustuvėje spaudą paprastai paimdavo iki 23 val., o jei vėluodavo – užtrukdavo, bet tolimesnių miestų vairuotojai visada iš spaustuvės išvažiuodavo ne vėliau kaip 01.00 val., o Vilniaus – likdavo ir ilgiau. Jo nurodytas mikroautobusas kiekvieną naktį į spaustuvę darydavo po du reisus – jo darbo krūvis Vilniaus skyriuje buvo didžiausias ir paskutinį reisą į spaustuvę jis darydavo pats paskutinis. Žino, kad kai jis atvažiuodavo paskutiniu reisu – dažnai spaustuvė jau nedirbdavo, o spaudą vairuotojas ir ekspeditorius paimdavo, jau dirbant sargams. Žino, kad vairuotojai kartais paimdavo pakeleivius, stabdančius automobilius ir paveždavo, darbdavio tai nebuvo draudžiama. Ar 1995 m. sausio 26/27 naktį kas nors vežė kokius pakeleivius „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais pažymėtais mikroautobusais, pasakyti negali, su vairuotojais tokiomis temomis nelabai kalbėdavosi, nes tai buvo nereikšminga.

Sodros duomenyse užfiksuota, kad R. P. nuo 1994-09-07 iki 1995-02-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 8, b.l. 66).

1995-01-27 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 22-63).

Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo medicinos ekspertizės Vilniaus ekspertinio skyriaus lavono teismo medicininės ekspertizės 1995-01-28 akte Nr. 212 nurodyta, kad M. A. mirė nuo daugybinių galvos sumušimų , kas pasireiškė įspaustiniu kaukolės skliauto kaulų lūžimu, masyviu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais, smegenų ir plaučių pabrinkimu bei išoriniu nukraujavimu ir vidaus organų mažakraujyste. (t. 1, b.l. 67-80).

Lietuvos Respublikos SAM TMC teismo medicinos ekspertizės 1995-02-01 akte Nr. 23/95 nurodyta, kad tirti M. A. galvos sužalojimai yra muštiniai, padaryti buką, nelygią briauną ir atsikišusius plokščius ribotus paviršius (tame tarpe ir stačiakampio formos) turinčiu daiktu ar įrankiu . Tirtuose galvos sužalojimuose rasti metalizacijos geležimi pėdsakai ir užteršimo mineraliniais tepalais pėdsakai. Tirta sėdmens žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu duriančiu – pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu (t. 1, b.l. 86-108).

Valstybinės teisės medicinos tarnybos prie SAM papildomos teismo medicinos ekspertizės 1996-02-14 akte Nr. 45/96 nurodyta, kad tikėtina, kad durtinė –pjautinė sėdmens žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 2 (t. 1, b.l. 110-116).

LR SAM Teismo psichiatrijos centro 2-osios TPK Teismo psichiatrinės ekspertizės 1996-05-07 akte Nr. 139 nurodyta, kad Z. A. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu psichine liga nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. (t. 6, b.l. 109).

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto 2009-05-25 – 2009-06-12 išvadoje Nr. KM104/09(01) nurodyta, kad M. A. mirė nuo daugybinių galvos sužalojimų, pasireiškusių daugybinėmis muštinėmis žaizdomis su daugybiniais nepilnais nedideliais kaukolės skliauto kaulo ir pilnu įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiais, daugybinėmis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose bei daugybiniais galvos odos nubrozdinimais ir masyviu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilveliu sukėlusių ūmų išorinį nukraujavimą ir galvos smegenų bei plaučių pabrinkimą. Nurodyti M. A. lavone nustatyti sužalojimai, nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne vienu, bet ne mažiau kaip 4 rūšių daiktais, galvos sužalojimų padarymo galimybė pistoleto, revolverio rankena neatmetama. Sužalojimai padaryti paveikus ne mažiau kaip 38 kartus, iš jų 25 trauminiai poveikiai teko galvai (t. 7, b.l. 3-13).

Z. A. nuoširdžiame prisipažinime, gautame Vilniaus r. PK 2008-12-04, nurodyta, kad Z. A. su draugu užėjo pas M., norėjo paimti iš jo degtinės, pinigų, susibarė ir jį nužudė. (t. 8, b.l. 72, 73)

Vilniaus r. PK 1995-02-20 rašte Nr. 1493 nurodyta, kad V. S. atliko laisvės atėmimo bausmę su Z. A. ir iki paskutinio laikotarpio palaikė su juo draugiškus santykius. (t. 5, b.l. 97).

2009-02-20 kratos pas V. S. adresu (duomenys neskelbtini) metu rastas ir paimtas daiktas panašus į revolverį (t. 7, b.l. 54-55).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2009-05-29 išvadoje Nr.140-(1468)-IS1-4304 nurodyta, kad tirti pateiktas daiktas, panašus į revolverį yra savadarbis šaudyti tinkamas lygiavamzdis šaunamasis ginklas. Jis pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 9mm. dujinį revolverį Olympic38 Nr. 00638 (Italija). Perdirbant ginklą buvo pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara. Pašalinus pertvarą šis revolveris tapo pritaikytas šaudyti savadarbiais neunitariniais šoviniais, susidedančiais iš pramoninės gamybos 9 mm. (380) kalibro garsinių (signalinių) revolverių šovinių ir 8-9 mm. skersmens guminių grankulkių. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje draudžiamas. (t. 7, b.l. 60-66).

UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvės rašte, gautame Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2009-03-25 nurodyta, kad „Vilniaus Ginklų“ parduotuvėje, esančioje Laisvės pr. 60, Vilniuje, V. S. 2008-04-10 įsigijo D kategorijos ginklą Bruni Mod. Olympic 38 Nr. 000638 9 kalibro. (t. 7, b.l. 80).

Pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės 2009-04-14 protokole atspindi V. S. telefonu užfiksuotas pokalbis su nenustatytu vyriškiu, kurio metu V. S. nenustatyto vyro klausia ar jis turi guminių šovinių ir paaiškina, kad yra girdėjęs, kad surenkamų (šovinių) jau negalima (t. 8, b.l. 8-11).

Liudytojas P. J. parodė, kad dirba kriminalinės policijos padalinyje Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK. Vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos J. M. 2009-02-17 priimtą nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo V. K. 2009-03-02 priimtą nutartį kartu su kitais pareigūnais, kurių asmenybė yra įslaptinta, atliko savo tapatybę neatskleidžiančius veiksmus, kurie buvo numatyti nutartyse, o būtent 2009-02-21 V. S. sulaikymo (suėmimo) kameroje slapta sumontavo slaptą garso įrašymo įrangą ir darė V. S. pokalbių įrašus naudodamas šią įrangą V. S. apie tai nežinant. Atlikus šiuos veiksmus per laikotarpį nuo 2009-02-21 iki 2009-02-24 ir nuo 2009-03-05 iki 2009-03-13 padaryti įrašai buvo įrašyti į DVD- plokšteles. Ant plokštelių buvo padaryti paaiškinamieji įrašai, nurodant klausomo asmens pavardę ir įrašų darymo datas. Šiuos įrašus perdavė ikiteisminį tyrimą atlikusiai prokurorei I. K.. (t. 8, b.l. 12-13).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2009-04-14 protokolu P. J. pateikė DVD plokšteles (t. 8, b.l. 14).

Daiktų apžiūros 2009-05-19 protokolu apžiūrėtos plokštelės, kuriose užfiksuoti V. S. pokalbiai, kuriuose jis išreiškia nuomonę, kad byloje dėl nužudymo nėra tiesioginių įrodymų, svarsto, ar verta prisipažinti padarius nusikaltimą, teigia, kad laikysis iki paskutiniųjų ir neprisipažins, piktinasi, kad kitas (t.y. Z. A.) atėjo po tiek metų ir prisipažino. (t. 8, b.l. 15-57).

Pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, informacijos turinio 2009-06-18 protokolu, kuriame užfiksuota informacija - pokalbiai telefono abonento Nr. 852303457, padarytų per laikotarpį nuo 2008-12-24 iki 2009-03-09 užfiksuotų 7 plokštelėse turinio kontrolė. (t. 8, b.l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos įvertinęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų Z. A. ir V. S. kaltė yra įrodyta. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remiasi įrodymų vertinimu, kuris yra pagrįstas objektyvų pagrindą turinčiu vidiniu įsitikinimu. Vertindamas kaltinamojo Z. A. parodymus, teismas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame Aivaro Barogiolo byloje prieš Šveicariją, užfiksuotas nuostatas, kad teismas turi labai atsargiai vertinti vieno bendrininko parodymus, duotus prieš kitą bendrininką. Tačiau, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog Z. A. ir V. S. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojoje byloje pagrindinis įrodymų šaltinis yra Z. A. ikiteisminio tyrimo metu ne vieną kartą duoti parodymai. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, Z. A. pasakė paliekantis teismui spręsti šios bylos likimą, neduosiantis daugiau jokių parodymų. Tokia jo pozicija jokiu būdu nedaro jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų niekiniais ir mažiau vertingais , lyginant su kitais įrodymais. Jo parodymai vertinami surinktų parodymų visete, gretinant juos su faktiniais duomenimis, gautais iš kitų įrodymų. Netikėti Z. A. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie niekaip nepaneigti. Parodymus jis davė ne vieną kartą, nuosekliai, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjai. Taigi, Z. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, laikomi tinkamu įrodymu. Nedideli neatitikimai ir netikslumai jo parodymuose gali būti natūralūs, nes nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, šie netikslumai nekeičia jo parodymų esmės ir jų nepadaro niekiniais.

Negalima laikyti, kad Z. A. prisipažino kartu su V. S. nužudęs M. A. būdamas neblaivus. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad iš tikrųjų Z. A., būdamas girtas (2,5 prom. girtumo laipsnio), 2008-12-04 apie 1.30 val. atvykęs į PK prisipažino nužudęs žmogų. Tačiau jis buvo nuvežtas į nakvynės namus, kur jam buvo suteikta socialinė-medicininė pagalba ir 7.40 val. jam jau buvo konstatuotas tik 0,74 prom. (lengvo laipsnio) apsvaigimas nuo alkoholio, o apklaustas jis buvo 13 val. 2008-12-04 apklausos metu jis parodė, kad susitarė su V. S. apiplėšti M. A., t. y. jėga atimti iš jo pinigus. Kas kokius konkrečiai atliks veiksmus nesitarė, turėjo veikti abu kartu. Susitarė, kad V. S. paims su savimi savo dujinį pistoletą, abu pasiims pirštines ir kaukes pagamintas iš kepurių, kad neatpažintų. Po susitarimo su V. S., Z. A. vienas buvo nuėjęs pas M. A. apsižiūrėti, ar viskas ramu, nusipirko alkoholio, kadangi, gyvendamas tame pačiame kaime žinojo, jog M. A. pardavinėja degtinę, taigi turi pinigų. Po poros dienų paskambino V. S. ir pasakė, kad galima veikti. Atvykę, Z. A. pabeldė, M. A. paklausė, kas ten, pasakė, kad nori nusipirkti degtinės. M. A. atidarė duris, mūvėjo tik kelnes, bet kokias – apatines ar viršutines – neatsimena. Jie su V. S. buvo jau užsidėję kaukes ir pirštines. M. A. atidarius duris, Z. A. pirmas, dešinėje rankoje laikydamas V. S. atsivežtą dujinį pistoletą, jo rankena sudavė M. A. į kairį žandikaulį, pastarasis nugriuvo, vėliau jie su savimi atsivežta lipnia juosta užklijavo jam burną ir abu mušė jį rankomis, kojomis ir dujinio pistoleto rankena. Daugiausiai taikė į galvą. Sudavė daug smūgių tiek jis, tiek V. S.. Mušdami klausė, kur pinigai, laikas nuo laiko atklijuodavo nuo burnos lipnią juostą, kad nepaspringtų krauju, nes jam iš nosies bėgo kraujas. Iš pradžių jį mušė koridoriuje, vėliau – kambaryje, išeidami įmetė jį į rūsį, tuomet jis dar buvo gyvas. Metė į rūsį jį žemyn kojom – jis ėmė M. A. už vienos rankos, o V. S. – už kitos, stovėjo iš abiejų duobės pusių. Duobė buvo kambaryje dešinėje pusėje arčiau tos sienos, kur yra įėjimo į kambarį durys. Į kambarį pakliūnama iš koridoriaus, o į koridorių – pro lauko duris. Mušdami M. A., klausinėjo jo, kur pinigai, jų ieškojo, grasino jam. Rado tik 100 Lt piniginėje, buvusioje virtuvėje. Dar paėmė degtinės ir užkandos, ją vartojo ir M. A. name ir išeidami išsinešė su savimi. Ieškodami pinigų, visus daiktus name išvartė. Kodėl anksčiau, 1996 m., būdamas įtariamuoju, neprisipažino nužudęs M. A., nežino, dabar kilo vidinis poreikis prisipažinti. Mušdami, abu su V. S. buvo blaivūs, tik po to vartojo alkoholį. Išėję iš M. A. namų, pirštines ir kaukes sudegino miškelyje prie plento, sustabdė mikroautobusą su užrašu „Lietuvos rytas“ ir nuvažiavo į Vilnių. Patikslino, kad, kur yra pinigai, M. A. klausinėjo V. S., o jis nekalbėjo, žinodamas, kad M. A. jo balsą pažįsta. Iki tos dienos pas M. A. name nėra buvęs, pirkdamas degtinę, laukdavo koridoriuje. Po nusikaltimo kambariuose taip pat nėra buvęs. Įmetę M. A. į duobę, gėrė ten pat, kambaryje rastą butelį nelegalios gamybos degtinės. Butelis buvo su etikete, rodančia, kad pagaminta Ukrainoje ar Baltarusijoje. Prieš kelias dienas iki įvykio, tokią pačią degtinę pirko iš M. A.. Išeidami iš įvykio vietos, su V. S. išsinešė tokios pat degtinės 5 ar 6 butelius (t. 8, b.l. 85-86). Apklaustas papildomai 2008-12-11, Z. A. parodė, kad jiems grįžtant į Vilnių, automobilyje su „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais, jame be vairuotojo buvo dar vienas vyras, kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Jis – Z. A. atsisėdo šalia jo ant sėdynės, o kadangi automobilyje daugiai sėdynių nebuvo, V. S. sėdėjo ant už sėdynių sudėtų paketų, kuriuose, kaip mano, buvo laikraščiai. Vairuotojams už atvežimą į Vilnių sumokėjo iš M. A. paimtų pinigų. Papildė, kad, mušdami M. A., jo name elektros nedegino, pasišvietė su savimi atsivežtais prožektoriais, kuriuos vėliau išmetė toje vietoje, kur sudegino pirštines ir kaukes. Ant jų buvo užpylę degtinės, kad jie degtų, ir įmetė į laužą. (t. 8, b.l. 90-91).

Savo parodymus Z. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir prisiminė, kad M. A. jie surišo bei paaiškino, kad tuo metu – 1995 metais – namo grindys buvo ne viename aukštyje, laiptų nebuvo, paaiškino, kur kokie baldai stovėjo name nusikaltimo padarymo metu (t. 8, b.l. 92-107).

2009-02-21 apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjo, Z. A. parodė, kad prisipažįsta dėl nužudymo padarymo. Buvo skolingas, todėl paprašė V. S. padėti jam gauti pinigų iš M. A.. Maždaug prieš 13 metų jis su V. S. nuvažiavo pas M. A.. Buvo sausio mėn., vakare, tamsu. Žinojo, kad M. A. prekiavo degtine, jis dažnai pirkdavo iš pastarojo alkoholį. M. A. jį pažinojo, jie gyveno tame pačiame kaime. Tą vakarą jis pasibeldė į langą, M. A. atidarė duris. Jis pistoleto rankena trenkė M. A. į veidą, šis nugriuvo, tada jis su V. S. įėjo į namus. Klausinėjo M. A., kur laiko pinigus, šis nesakė, todėl jį mušė. Pagrinde mušė jis rankomis ir kojomis į galvą, gal 15 kartų, o V. S. reikalavo atiduoti pinigus, po to, abu su V. S. po visą namą ieškojo pinigų, jų neradę, surišo M. A. permatoma lipnia juosta ir išeidami jį įmetė į rūsį. Lipnią juostą atsinešė su savimi. Išėję, nuėjo į kelią ir kartu nuvažiavo į Vilnių, ten išsiskyrė. Tuo laiku gyveno Ukrainoje, slapstėsi nuo reketo. Kadangi praėjo daug metų, neprisimena, kas M. A. užklijavo rankas. Po įvykio pistoletą arba išmetė, arba atidavė V. S.. V. S. nukentėjusiojo name ieškojo pinigų. Abu jie tempė M. A. į rūsį. Su V. S. nesitarė nužudyti M. A., pasakė V. S. palaukti prie durų, kol iš balso jį atpažinęs M. A. atidarys duris. V. S. jam buvo reikalingas tik dėl įbauginimo, nesitarė, kas ką darys. V. S. pažinojo, nes kartu atlikinėjo bausmę.

Tą dieną, kai prisipažino nužudęs M. A., mirė jo motina. Šią aplinkybę patvirtina 5 t. b.l. 88 lape esanti pažyma, kad jo motina mirė 2008-12-01. Jam prisipažįstant, niekas jokio poveikio jam nedarė. Po nusikaltimo padarymo su V. S. nesimatė, išvyko į Ukrainą. Gerai neatsimena, ar V. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Į policiją atėjo savo noru, parašė pareiškimą ir prisipažino nužudęs žmogų. Iš pradžių bijojo V. S., nes jį įtraukė į nusikaltimo padarymą. Į V. S. klausimą, koks buvo ginklas, Z. A. atsakė, kad buvo dujinis pistoletas su būgneliu, nedidelis, kad, jį laikant rankoje, iš jos matėsi rankena. Taip pat į V. S. klausimą, ar jie kartu tempė M. A. į kambarį, atsakė neprisimenąs. Parodė, įmetinėdami M. A. į rūsį, jis dar kvėpavo, buvo gyvas (t. 8, b.l. 115-117). Iš šios Z. A. apklausos protokolo matyti, kad dalyvavęs apklausoje V. S. nerodė aktyvumo ir nesigynė nuo jam mestų kaltinimų, uždavė Z. A. tik du nereikšmingus klausimus. Gi, į V. S. gynėjo klausimus Z. A. atsakė, kad gyvena iš invalidumo pensijos, kad nesaikingai vartoja alkoholį ir nuo to gydėsi, kad nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Pateikus Z. A. galutinį įtarimą, apklaustas Z. A. parodė, kad V. S. buvimas kartu įvykio vietoje turėtų įbauginti M. A., kad jis atiduotų pinigus. Dujinis pistoletas buvo V. S., kad burną M. A. užklijavo V. S., o jis tuo metu baugino M. A., jam į veidą nukreipęs dujinio pistoleto vamzdį, kad mušė M. A. abu, sudavė 25 smūgius rankomis ir kojomis į galvą. Mano, kad kiti sužalojimai, kuriuos nustatė ekspertai, atsirado M. A. griūnant nuo suduotų smūgių, po to dar keletą kartų jie jį stūmė toje patalpoje, kurioje yra duobė į rūsį, ir jis griuvo, be to, galiausiai jį įmetė į rūsio duobę. Jis M. A. mušė į įvairias kūno vietas, daugiausiai smūgių sudavė į galvą. Į kurias kūno vietas smūgius sudavė V. S. – neprisimena, tačiau matė, kaip jis suduodavo smūgius rankomis. Pagrobtus pinigus pasidalino per pusę, taip pat per pusę pasidalino ir butelius degtinės. Šios apklausos metu Z. A. patvirtino savo 2008-2009 metais duotus parodymus. Jo apklausose dalyvavo gynėja. Dėl santykių su V. S., paaiškino, kad iki nusikaltimo padarymo tarp jų santykiai buvo geri, o po nusikaltimo padarymo, kaip ir buvo susitarę, daugiau susitikę nebuvo. Dėl akistatos su V. S. metu, pastarojo iškeltos versijos, kad, neva, jis turėjo pagrindą apkalbėti V. S., kuomet vieną kartą, kai Z. A. buvo bloga nuo narkotikų perdozavimo V. S. nepadavė jam vandens, Z. A. paaiškino, kad buvo pamiršęs šį atvejį ir prisiminė tik tada, kai V. S. apie tai pasakė akistatos metu. Šis įvykis buvo dar prieš porą metų iki to, kai jie kartu nužudė M. A. (t. 8, b.l. 121-123).

Paminėtina, kad Z. A. 2008-12-11 duoti parodymai apie tai, kad po įvykio jis kartu su V. S. į Vilnių grįžo automobiliu su „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais, sutampa su 2009-02-13 apklausto liudytojo R. P. parodymais apie tai, kad jis 1995 m. dirbo „Lietuvos ryto“ redakcijoje vairuotoju. Jam teko vairuoti automobilį „Moskvič“ ir iš spaustuvės, buvusios Skaidiškėse, Vilniaus raj., vežti spaudą. Redakcija turėjo ir mikroautobusą, pažymėtą „Lietuvos ryto“ reklaminiais ženklais, kuriame sėdint vairuotojo sėdynėje, ar greta esančiose sėdynėse, buvo galima matyti transporto priemonės galinėje dalyje sudėtą spaudą. Šio mikroautobuso modelis buvo „Ford Transit“ oranžinės spalvos. Šio automobilio vairuotojas dirbo su ekspeditoriumi. Spaudą iš spaustuvės imdavo eilės tvarka – pirma imdavo tolimesnių miestų, o galiausiai – Vilniaus. Paprastai spaudą imdavo iki 23.00 val., o tolimesnių miestų vairuotojai spaudą imdavo ne vėliau kaip 01.00 val., o Vilniaus – imdavo ir vėliau. Jam žinoma, kad vairuotojai kartais paimdavo pakeleivius, stabdančius automobilius, ir paveždavo, darbdavys to daryti nedrausdavo. Taigi šis liudytojas buvo apklaustas po to, kai Z. A. jau buvo nurodęs šias aplinkybes, todėl jo versija, neva, visas įvykio aplinkybes sugalvojo policijos pareigūnai ir jam nurodė taip sakyti, atmetama kaip išgalvota ir neįtikinanti.

Kita vertus, 2008-12-11 Z. A. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, apie tai, kad 1995 m. namo, kuriame buvo įvykis, grindys buvo viename aukštyje, o laiptų iš viso nebuvo, sutampa su liudytojo E. B., naujo namo šeimininko, nupirkusio šį namą 1997 m., apklausto 2009-02-03, t. y. daug vėliau, negu šią aplinkybę nurodė Z. A., parodymais. Šis liudytojas parodė, kad 1997 m., nupirkęs iš V. A. namą, pusmetį darė remontą, jo metu iškasė šiaurinio ir pietinio kambarių grindis ir iš koridoriaus padarė laiptelius. Kai pirko namą laiptelių nebuvo, grindys buvo viename aukštyje. Taigi, ir tokių parodymų pareigūnai negalėjo primesti Z. A., apklausiant jį įvykio vietoje 2008-12-11, patys, iki 2009-02-03, t. y. iki liudytojo E. B. apklausos nežinodami šių aplinkybių.

Be to, Z. A. smulkus įvykio aplinkybių visų detalių aiškinimas, kad nukentėjusysis, atidaręs jiems duris, buvo iki pusės nuogas, mūvėjo tik kelnes, bet kokias – apatines ar viršutines – neatsimena, kad tardamiesi su V. S. daryti nusikaltimą, jie pasiėmė su savimi ginklą, lipnią juostą, pirštines ir kaukes, kurias vėliau sudegino prie senojo Minsko plento, kad, ieškodami name pinigų, išvartė cukraus maišą, rodo, kad būtent šis žmogus buvo įvykio vietoje, Z. A. nuoseklus visų įvykio aplinkybių, aiškinimas leidžia teismui nustatyti tarpinius faktus ir išvadas tarpusavyje sujungti į nuoseklią ir logišką grandinę, turint omenyje, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš išvestinius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Z. A. teisme nepaaiškino, kodėl, jeigu, pasak jo, tyrusių bylą pareigūnų jam buvo padarytas poveikis dar prieš pirmą jo apklausą, jis sutiko duoti parodymus toliau ne vieną kartą, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant V. S., nieko apie tai nepasakęs, o nutarė viską išdėstyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors pasirinkta gynybos nuo pareikštų kaltinimų taktika turi reikšmės vertinant Z. A. parodymų teisingumą ir teismas negalėtų vadovautis Z. A. prieštaringais parodymais, tačiau jie tokie nėra.

Išanalizavus jo parodymus, duotus viso proceso metu, sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, matyti, kad jie yra iš esmės nuoseklūs, nekintantys ir neprieštaringi.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu tik tada, kai jo veikoje nustatomi visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Teismas nustatė, kad Z. A. turėjo motyvą nužudyti M. A.. Z. A. žodžiais, nukentėjusysis prekiavo degtine, be to, jo kieme buvo įrengtas cechas, kuriame pasak Z. A., buvo gaminami baldai, todėl manė, jog pastarasis turi pinigų, o Z. A. buvo kažkam skolingas, jam reikėjo pinigų. Šią aplinkybę patvirtina teisme apklausti liudytojai V. ir J. C., J. B., H. B., taip pat šią aplinkybę patvirtina mirusiojo liudytojo J. T. parodymai bei pastarojo ir Z. A. akistatos protokolas.

1995-01-28 lavono Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 212 išvadoje nurodyta, kad M. A. mirė nuo daugybinių galvos sumušimų, kas pasireiškė įspaustiniu kaukolės skliauto kaulų lūžimu, masyviu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais, smegenų ir plaučių pabrinkimu bei išoriniu nukraujavimu ir vidaus organų mažakraujyste. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad įvykis buvo 1995-01-26 apie 23.00 val. (t. 1, b.l. 67-80).

Išvadoje nurodyta, kad M. A. lavonas buvo apžiūrėtas 1995-01-27 13.00 val., ekspertas, remdamasis lavono tyrimo duomenimis, padarė išvadą, kad M. A. mirtis įvyko prieš 16-18 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Taigi, Z. A. parodymai atitinka eksperto išvadą. Z. A. parodė, kad daugiausiai jie mušė M. A. į galvą, būtent, jis daužė M. A. galvą ginklo rankena bei ginklu, suduodamas apie 6-7 smūgius, gi, bendrai sudavė apie 25 smūgius, mušė rankomis ir kojomis, klausdami, kur yra pinigai. Nieko neradę, įmetė M. A. surištomis kojomis į rūsio duobę ir duobę uždarė, o patys nusiraminimui išgėrė po porą taurelių degtinės, rastos M. A. name, užkando ten pat rastais lašiniais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 22-63) matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas ant grindų gulintis tuščias „Stoličnaja“ degtinės butelis, o šalia – kitas tuščias „Moskovskaja“ degtinės butelis. Taip pat buvo rasti lašinių gabalai, nukąstas lašinių gabaliukas, stikliukas, šalia jų – du virtuviniai peiliai. Ekspertizės akto išvadoje taip pat nurodyta, kad daugybinės muštinės galvos žaizdos yra padarytos traumuojant bukabriauniu daiktu, neatmetama galimybė galvos sužalojimų padarymo pistoleto rankena (t. 7, b.l. 13), o durtinė – pjautinė sėdmens dešinės pusės žaizda yra padaryta aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu, visi kiti sužalojimai, pavidale kraujosruvų ir nubrozdinimų yra padaryti traumuojant buku daiktu, išskyrus abiejų blauzdų surišimo ir įspaudimo žymes odoje virvės ar kokios nors lipnios juostos pagalba. Ir nors Z. A. teigė, kad, tardamiesi su V. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo, jie su savimi pasiėmė tik dujinį pistoletą ir jokio peilio neėmė, peiliai buvo įvykio vietoje, jie priklausė namų šeimininkui. Taip pat, nors Z. A. nurodė nematęs V. S. rankose jokio įrankio, jis matė V. S. mušant nukentėjusįjį rankomis, be to, kaip teigė Z. A., jie mušė ir bendrai ir pasikeisdami, vienam būnant prie M. A., o kitam ieškant pinigų, taigi jis neturėjo galimybės visą laiką stebėti V. S., todėl nieko negali paaiškinti dėl, galimai, panaudoto kito įrankio – peilio – mušant M. A.. Z. A. parodė, kad sužaloti M. A. peiliu jam nematant, galėjo V. S. (t. 8, b.l. 110-111).

Z. A. parodymus apie tai, kad, ieškodami name pinigų, jie su V. S. išvartė cukraus maišą, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelė su vaizdu apie tai, kad verandoje buvo sudėti maišai (t. 1, b.l. 61-62). Iš 62 lapo matyti, kad būtent ant maišų buvo rastas tuščias „Stoličnajos“ degtinės butelis ir stikliukas. Iš Z. A. parodymų seka, kad jie su V. S. nesuradę pinigų, nusiraminimui, įvykio vietoje išgėrė po porą stikliukų degtinės. Iš papildomo M. A. lavono tyrimo seka, kad lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 72). Iš papildomo teisės medicinos ekspertizės 1996-02-14 akto Nr. 45/96 išvados seka, kad tikėtina, jog tirta M. A. durtinė – pjautinė dešinio sėdmens žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 2 (balta rankena), paimtu 1995-01-27 įvykio vietos apžiūros metu. Kategoriška išvada šiuo atveju nėra galima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra pakankamai individuali. Tirta M. A. durtinė – pjautinė dešiniojo sėdmens žaizda padaryta ne tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1 (ruda rankena), paimtu 1995-01-27 įvykio vietos apžiūros metu padaryta ir ne tyrimui pateiktu peiliu Nr. 3 (medine rankena), taip pat paimtu 1995-01-27 įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b.l. 110-115).

Z. A. parodė, kad burną M. A. lipnia juosta užklijavo V. S., kad nešauktų, o po to surišo nukentėjusiajam kojas. Kas ir kuo rišo neprisimena. Šie Z. A. parodymai sutampa su ekspertizės akto išvada, kad abiejų kojų blauzdos buvo surištos, ekspertams nustačius blauzdų surišimo ir įspaudimo žymes odoje virvės ar kokios nors juostos pagalba (t. 1, b.l. 74; t. 8, b.l. 121-123).

Z. A. parodė, kad įvykio vietoje jis turėjo dujinį pistoletą ir jo rankena mušė M. A. į galvą. Šie jo parodymai sutampa su 1995-02-01 teismo medicinos ekspertizės akto išvada (t. 1, b.l. 86-104), kad tirtuose M. A. galvos odos sužalojimuose rasti metalizacijos geležimi pėdsakai ir užteršimo mineraliniais tepalais pėdsakai. Galvos sumušimai yra muštiniai, padaryti buką nelygią briauną ir atsikišusius plokščius ribotus paviršius (tame tarpe ir stačiakampio formos) turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimuose užsifiksavusių požymių visuma yra grupinės priklausomybės, todėl jie yra tinkami įrankio identifikacijai grupinės priklausomybės lygyje.

Netikėti Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo. Liudytojas V. C. parodė, kad 1995 m. sausio 22-23 d., t. y. prieš įvykį A. ėmė iš nukentėjusiojo M. A. butelį degtinės skolon, norėjo paimti du butelius, tačiau M. A. antro butelio nedavė. Be to, Z. A. norėjo iš liudytojo pasiskolinti pinigų, tačiau liudytojas jam jų nepaskolino, o pas nukentėjusįjį prašyti pinigų Z. A. neišdrįso, nes ir taip buvo jau skolingas už anksčiau paimtą butelį degtinės. Liudytojas J. C. parodė, kad 1995-01-27, t. y. iš karto po įvykio, buvo sutikęs Z. A. prie autobusų sustojimo, šalia Vilniaus geležinkelio stoties. Pastarasis jam sakė, jog visą naktį jis buvo pas V. S., su kuriuo gėrė. Liudytojas matė, kaip Z. A. įsėdo į 16 autobusą ir nuvažiavo. Pastarasis buvo labai girtas ir sakė, kad važiuos namo. Po to paaiškėjo, kad Z. A. į kaimą atvažiavęs nebuvo ir liudytojas jo nematė iki 1995-12-31, t. y. apie metus laiko. 1995-12-31 atėjęs pas jį į namus A. ir klausinėjo, kas girdėti apie M. A. nužudymą, ar jo ieškojo policija bei kada paskutinį kartą ji buvo atvažiavusi.

Analizuodamas visus įrodymus, teismas nustatė vieną neatitikimą, užfiksuotą rašytiniame įrodyme – įvykio vietos apžiūros protokole ir Z. A. parodymuose. Z. A. parodė, kad jiems pasibeldus į duris ir nukentėjusiajam jas atidarius, pastarasis buvo iki pusės nuogas, mūvėjo tik kelnes, nežino kokias – apatines ar viršutines. Gi, įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad apžiūrėjus M. A. lavoną, nustatyta, jog jis vilkėjo apatinius marškinius. Į klausimą, ar Z. A. gerai prisimena, kaip atrodė nukentėjusysis, jiems atidaręs duris, kodėl teigia, kad M. A. buvo iki pusės nuogas, Z. A. atsakė, jog dar 1996 metais, kai jis buvo pirmą kartą, įtarus jį M. A. nužudymu, sulaikytas, pareigūnai jam rodė mirusio M. A. nuotraukas.(t. 1, b.l. 76), taigi, praėjus 15 metų nuo įvykio, 2008 gruodžio mėn. Z. A. davus parodymus, pastarasis galėjo susipainioti ir savo parodymuose netiksliai nurodyti šią aplinkybę. Tačiau, teismo manymu, ši aplinkybė neturi reikšmės Z. A. ir V. S. kaltės įrodymui ir jų veikos kvalifikavimui.

Be to, netikėti ir abejoti Z. A. parodymais nėra pagrindo ir tuo motyvu, kad jis, neva, yra suinteresuotas apkalbėti V. S.. Pirma, ikiteisminio tyrimo metu Z. A. to nesakė. 2009-02-26 akistatos tarp Z. A. ir V. S. metu (t. 9, b.l. 22-29), pastarasis parodė, kad jie su Z. A. kartu atlikinėjo bausmę, santykiai buvo normalūs. Vieną kartą buvo konfliktas dėl to, kad Z. A. pasisiūlė jam padaryti tatuiruotę ir sužalojo petį, nes nemokėjo jos daryti, jie net buvo dėl to susimušę. Antras konfliktas įvyko Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, Z. A. paprašė jo atnešti vandens, o jis neatnešė. Po to, kai jie buvo dar kartą susitikę, Z. A. pasakė, jog supyko dėl to. Z. A. patvirtino buvus konfliktui dėl stiklinės vandens, tačiau dar iki akistatos su V. S. jis parodė, kad buvo pamiršęs apie šį įvykį, o kito V. S., akistatos tarp jų metu, nurodyto įvykio nebuvo, todėl, teismo nuomone, V. S., iškėlęs tokią versiją, siekė išvengti atsakomybės.

Be to, V. S. ir Z. A. parodymuose bei rašytiniuose įrodymuose yra kitų tarpusavyje neatitinkančių aplinkybių. Z. A. teiginius patvirtina rašytiniai įrodymai, o V. S. savo teiginiams pagrįsti nepateikė teismui jokių argumentų.

V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepadarė nei vieno jam inkriminuoto nusikaltimo. Paaiškino, kad Z. A. buvo susitikęs apytikriai 1994 m. vasarą Vilniaus autobusų stotyje, po to, tą pačią vasarą jį sutiko dar kartą Vilniuje Lazdynų mikrorajone. Po to, tais pačiais metais jį buvo sutikęs prie „Planetos“ kino teatro. Z. A. jam pasakė, kad planuoja vykti į Ukrainą, nes turi slėptis nuo reketo. Daugiai jo nuo to karto nematė. Apklaustas papildomai, V. S. parodė, kad 1994 m. vasarą ar tai rudens pradžioje Z. A. buvo pas jį atvažiavęs į namus, buvo blaivus, sakė, kad neseniai grįžo iš Ukrainos. Pasakojo, kad jis neturi paso ir kad Ukrainoje jį buvo sulaikę policijos pareigūnai, kad jis buvo laikomas spec. paskirstymo punkte. Pasakė, kad nori susileisti narkotikų, tačiau jis jam neleido to daryti namuose, jie nuėjo į krūmus, Z. A. susileido narkotikus, jam pasidarė bloga ir jis paprašė atnešti vandens. Tačiau jis jam vandens neatnešė ir daugiai nuo to laiko jo nematė. Į klausimą, kad, pagal byloje esančius dokumentus, Z. A. buvo priėmimo – paskirstymo punkte Kijevo srityje Fastovo m. 1994-11-12, tuomet, kaip jis galėjo apie tai pasakoti V. S. vasarą ar rudens pradžioje V. S. atsakė, kad to paaiškinti negali (t. 9, b.l. 2). Teisme dėl šios aplinkybės jis parodė, kad rudens pradžia ir gali būti lapkričio mėn. vidurys, arba su Z. A. jis, tikriausia, buvo susitikęs vasarą.

Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1996-02-23 teisinės pagalbos pagrindu gauto T. M. apklausos protokolo (t. 5, b.l. 130-131) matyti, kad ji maždaug 1994 m. vasarą Ukrainoje, Voznesensko raj., Dorošovkos kaime, svogūnų auginimo brigadoje susipažino su Z. A., kuris prisistatė D. vardu. 1994 m. pabaigoje Z. A. kažkur išvažiavo, o 1995 pavasarį ji vėl jį sutiko Voznesensko m. turguje. Jis pas ją pabuvo tris dienas, po to, jo žodžiais, neva, išvažiavo į Voznesensko raj. Dmitrijevkos kaimą samdytis į darbą svogūnų auginimo brigadoje, o 1995 lapkričio mėn. ji iš Z. A. gavo laišką (t. 5, b.l. 132-135). Byloje, 5 tome 136-137 lape esanti Ukrainos Nikolajevsko srities Voznesensko raj. VRS pažyma rodo, kad Z. A. nuo 1995-09-05 iki 1995-10-05 buvo sulaikytas už valkatavimą.

Liudytojos T. M. parodymai paneigia V. S. parodymus apie tai, kad jis 1994 m. vasarą – rudens pradžioje buvo keletą kartų susitikęs su Z. A., nes tuo metu, pasak liudytojos, jis dirbo su ja Ukrainoje svogūnų auginimo brigadoje ir buvo kažkur išvykęs tik 1994 m. pabaigoje.

Laikomas nuo 1995-09-05 iki 1995-10-05 Ukrainoje laikino sulaikymo izoliatoriuje Z. A. buvo daktiloskopuotas. Byloje, 5 t. 140 lape esantis ekspertizės aktas patvirtina, kad tyrimui pateiktose dviejose daktilokortelėse yra Z. A. rankų atspaudai

Iš 1996 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio (t. 8, b.l. 135) seka, kad Z. A. buvo nuteistas už neteisėtą LR valstybinės sienos perėjimą, t. y. 1994 m. birželio mėn. 2 kartus, 1994 m. rugsėjo mėn. 2 kartus, 1995 m. sausio mėn. ir 1995 m. gruodžio 29 d. jis neteisėtai kirto valstybės sieną su Baltarusijos Respublika. Šis rašytinis įrodymas paneigia V. S. teiginį, jog jis buvo susitikęs su Z. A. tuo metu, kai pastarasis 1994-11-12 jau buvo priėmimo – paskirstymo punkte ir apie tai galėjo pasakoti V. S.. Dėl ginklo, rasto jo namuose kratos metu, V. S. parodė, kad, įgijęs ginklą Olympic 38, su jo vamzdžiu nieko nedarė. Pasak V. S., šie ginklai gaminami gamykliniu būdu, yra be pertvaros, o jo vamzdyje yra tik adatos dydžio išsikišimas, kuris įpjauna šaunamą kulką. Jis šio ginklo neperdirbinėjo. Pertvarėlė, galėjo nulūžti bešaudant guminėmis kulkomis. Tokie V. S. parodymai paneigiami rašytiniais įrodymais. UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvės rašte nurodyta, kad „Vilniaus Ginklų“ parduotuvėje V. S. 2008-04-10 įsigijo D kategorijos ginklą Bruni mod. Olympic 38 Nr. 000638 9 mm kalibro (t. 7, b.l. 80). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2009-05-29 išvadoje Nr. 140-1468 ISI-4304 nurodyta, kad tirti pateiktas daiktas, panašus į revolverį yra savadarbis šaudyti tinkamas lygiavamzdis šaunamasis ginklas. Jis pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos 9 mm dujinį revolverį Olympic 38 Nr. 000638 (Italija). Perdirbant ginklą, buvo pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara. Pašalinus pertvarą, šis revolveris tapo pritaikytas šaudyti savadarbiais neunitariniais šoviniais, susidedančiais iš pramoninės gamybos 9 mm, (380) kalibro garsinių (signalinių) revolverių šovinių ir 8-9 mm skersmens guminių grankulkių. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis savadarbis šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje draudžiamas (t. 7, b.l. 60-66).

2009-02-21 V. S. sulaikymo kameroje buvo sumontuota slapta garso įrašinėjimo įranga ir buvo daromi, jam nežinant, jo pokalbių įrašai.

Atlikus įrašų analizę, matyti, kad V. S. savo pokalbiuose išreiškia nuomonę, kad byloje dėl nužudymo nėra tiesioginių įrodymų, svarsto, ar verta prisipažinti padarius nusikaltimą, teigia, kad laikysis iki galo ir neprisipažins, kad prisipažinti jam yra ne vėlu ir tariant paskutinį žodį, piktinasi, kad kitas (t. y. Z. A.) atėjo po tiek metų ir prisipažino. Iš 2009-02-21 pokalbio stenogramos (t. 8, b.l. 37) matyti, kad V. S. prisipažino perdirbęs ginklą.

Iš 2009-05-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atliekant tyrimo veiksmą, fiksuojantį jo eigą, perklausant DVD plokšteles Nr. 1 ir Nr. 2, yra girdimas V. S. ir kito vyriškio Nr. 1 balsai, V. S. pasipasakoja, kad namuose kratos metu iš jo paėmė du ginklus, kurių vienas perdarytas, pokalbio pradžia 2009-02-21 13.38 val. Apžiūros metu padaryta šio pokalbio stenograma. Pokalbio metu, kurio pradžia 2009-02-21 16.37 val. V. S. pasipiktinęs kito žmogaus elgesiu, būtent: kam reikėjo eiti į policiją ir prisipažinti nužudžius žmogų prieš 14 metų ir dar jį kartu traukti, jei nori sėdėti, tegu sėdi, bet kam jį kartu traukti.

Pokalbio metu, kurio pradžia 2009-03-06 16.46 val., vyriškis Nr. 2 kalbindamas V. S., klausia kuo pasireiškia jo dalyvavimas nužudyme, ar pats nužudė, ar tik buvo šalia, pažymėdamas, kad tai yra svarbu. Į tai V. S. atsako, kad „pas mus ne tai, kad nužudė, o nužudytąjį į rūsį įmetė ir jis ten mirė“. V. S. pridūrė, kad iki galo neprisipažins.

Pokalbio metu, kurio pradžia 2009-03-10 15.53 val. V. S. sako, kad pas jį buvo atėjusi jauna prokurorė ir jis jos klausinėjo, ar byloje yra įrodymų. Su juo kalbantis kitas vyriškis pasakė, kad greitai tave „prasuko“, į ką V. S. atsakė, kad „neprasuko“ kol kas, bet, ką daryti, kai kitas „padelnikas“ jau viską pasakė.

Pokalbio metu, kurio pradžia 2009-03-11 00.11 val. V. S. sako: „Ar aš prisipažinsiu, ar ne, vis tiek man reikės sėdėti, ... bet aš turiu vilties, kad jie nieko prieš mane nesuras“ (t. 8, b.l. 15-57).

Vilniaus rajono PK KPS I-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo P. J. 2009-02-21 tarnybinis pranešimas rodo, kad Z. A. apibūdino V. S. kaip agresyvią asmenybę, jog jis bijo jo keršto dėl to, kad papasakojo visas su M. A. nužudymu susijusias aplinkybes. Mano, kad V. S. gali ieškoti būdų priversti jį atsisakyti duotų parodymų. Vyresnysis tyrėjas P. J. informuoja prokurorę I. K., kad 2009-02-20 vykusios V. S. bute kratos metu, V. S. klausinėjo apie Z. A. ir jo buvimo vietą. Į butą atėjus V. S. sūnui V. S., tėvas liepė jam susisiekti su O., kad jis rastų A. ir kad jie pasikalbėtų dėl „senos“ bylos. Vyr. tyrėjo P. J. manymu, V. S. gali paveikti Z. A. (t. 9, b.l. 89).

Nuosprendyje pateikta įrodymų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad Z. A. ir V. S. yra kalti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Teismas nustatė, kad prieš 15 metų dėl šio nusikaltimo padarymo, pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo sulaikę Z. A., tačiau tuo metu jo kaltės įrodyti nepavyko, dėl šios nusikalstamos veikos jis kaltu neprisipažino, jo atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas. Praėjusių metų pabaigoje Z. A. pats atvyko ir prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, t. y. dėl M. A. nužudymo. Be to, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė ne vienas, o kartu su V. S.. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Z. A. buvo ne vieną kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, su juo buvo atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai – parodymų patikrinimas vietoje, akistatos. Atliekant kiekvieną iš paminėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, Z. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad ją padarė kartu su V. S., smulkiai detalizavo pasiruošimo, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo vietą, nukentėjusįjį asmenį, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, kitas svarbias tyrimui aplinkybes, kurių nusikaltime nedalyvavęs asmuo tikrai negalėtų nurodyti. Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, jo pozicija nesikeitė. Nesikeitė jo pozicija ir keičiant kardomąją priemonę į suėmimą, tačiau, prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, jis pradėjo viską neigti. Ši jo pozicija ir parodymai vertinami, kaip siekis išvengti atsakomybės palengvinti savo padėtį, kaip nepasitenkinimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu yra neginčijamai nustatyta, kad motyvą padaryti nusikaltimą Z. A. turėjo – prieš tai buvo padaręs vagystę ir iš jo buvo reikalaujama žalos atlyginimo. Tam buvo reikalinga nemaža pinigų suma, jų pas Z. A. nebuvo. Pastarasis ne kartą buvo pirkęs degtinę pas nukentėjusįjį ir tokiu būdu atliko lyg žvalgybinę veiklą – įvertindamas galimybę pasipelnyti. Jo manymu, nukentėjusysis, namo kieme, laikęs medžio perdirbimo cechą, galėjo turėti pinigų, gyveno vienas, buvo senyvo amžiaus, vakarais namuose būdavo vienas, jam, kaip pažįstamam kaimo gyventojui, atidarydavo duris. Z. A., siekdamas išvengti galimo nukentėjusiojo pasipriešinimo ir norėdamas užtikrinti sklandžią nusikaltimo eigą bei pasiekti norimus rezultatus, suvokė, kad dviejų žmonių buvimas yra patikimiau, suvokė, kad reikalingas bendrininkas, ir ne bet koks, o toks, kuriuo galima pasitikėti, be to, kuris atrodo grėsmingai ir turi ginklą. Jis pasiūlė nusikaltime dalyvauti V. S., su kuriuo kartu atlikinėjo bausmę, kuris buvo anksčiau teistas už smurtinius turto grobimus, turintis tokiems atvejams patirtį ir ginklą. Z. A. vienas padaryti nusikaltimo negalėjo, nes įtarė, kad nukentėjusysis gali atpažinti jo balsą. Tai, kad nusikaltimui buvo ruošiamasi, patvirtina, kad jie nusikaltimo vietoje nepaliko jokių pėdsakų. Pati nusikaltimo darymo eiga, apie kurią davė parodymus Z. A., akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamieji padarė šią nusikalstamą veiką. Jo parodymuose dėstomas tikslus patalpų išplanavimas, daiktų patalpose išdėstymas, aiškinimas kur buvo ieškoma pinigų, kitų materialinių vertybių, kokie daiktai buvo liečiami, kokie ne, nukentėjusiojo žalojimas, sužalojimo padarymo mechanizmas, naudoti įrankiai, ir priemonės, sužalojimų skaičius ir jų lokalizacija, nukentėjusiojo surišimas ir įmetimas į rūsį – šių aplinkybių tikslus dėstymas atmeta bet kokias abejones dėl Z. A. dalyvavimo padarant šį nusikaltimą. Kaltinamojo paaiškinimas, kad tokius parodymus jam surašė policijos pareigūnai, davė paskaityti ir todėl jis žino šias aplinkybes - nepatikimas. Atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiko tarpą nuo nusikaltimo padarymo, šiuo metu policijos pareigūnai negalėtų žinoti tokių detalių, kaip: „Lietuvos ryto“ automobilis, kuriuo kaltinamieji pasišalino iš įvykio vietos, arba paties Z. A. pastabos atliekant parodymų patikrinimą vietoje apie pasikeitimus namo viduje. Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. A. nurodė, kad grindys yra ne tame aukštyje, yra atsiradę laiptai, kurių anksčiau nebuvo ir kitos aplinkybės. Kitą dieną po nusikaltimo A. matė Vilniuje neblaivų, su savimi turėjo degtinės, pinigų, sakė, kad visą naktį su V. S. gėrė. Po nusikaltimo padarymo pasislėpė, slapstėsi Ukrainoje, ten pažeidęs įstatymus, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bandė slėptis. Šios aplinkybės patvirtina, kad Z. A. padarė nusikaltimą ir dėl to turėjo pagrindą slapstytis.

V. S. niekada neprisipažino nužudęs M. A., tačiau atsižvelgiant į Z. A. parodymus, apie V. S. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, į tai, kad nėra jokių pagrįstų priežasčių vienam iš kaltinamųjų apkalbėti kitą, Z. A. parodymais apie V. S. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, netikėti nėra pagrindo. Nors Z. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, visais atvejais nurodė, kad kartu su juo dalyvavo ir V. S.. Kai kuriais atvejais Z. A. parodymai apie V. S. veiksmus nusikaltimo padarymo metu buvo švelnesni, būtent per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vienok tai nerodo Z. A. parodymų nenuoseklumo, o reiškia, kad tokie parodymai buvo duoti dalyvaujant V. S., t. y. kitam kaltinamajam, kas akivaizdu, jog trukdė Z. A. tiksliau aiškinti apie V. S. atliktus konkrečius veiksmus, atliktus nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaip matyti iš apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pats V. S. buvimas A. apklausoje teisme kėlė jam baimę. Tai, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis nedviprasmiškai užsimena pokalbiuose užfiksuotuose slaptų priemonių panaudojimo protokoluose, vertindamas jo atžvilgiu turimus duomenis, svarstydamas prisipažinti ar ne, ar tokią galimybę atidėti vėlesniam laikui.

Iš bylos duomenų seka, kad 1996-05-07 Z. A. atžvilgiu buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Buvo nustatyta, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu psichine liga nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. 2009-06-04 atlikto teismo psichiatrijos tyrimo pagal medicininius dokumentus, išvada rodo, kad šiuo metu skirti Z. A. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 6 b.l. 109, t. 8, b.l. 150-158).

Kaltinamieji Z..A ir V. S. bendrininkaudami, tyčia nužudė žmogų. Jų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal kvalifikuoto nužudymo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 punktuose (redakcija 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01) požymius: dėl savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai. Teismas nustatė, kad Z. A. ir V. S. nužudė M. A. siekdami turėti iš to turtinės naudos ir tokias paskatas turėjo iki nužudymo pradžios. Taip pat, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad M. A. buvo nužudytas itin skausmingu būdu. Suduodami rankomis ir kojomis bei šaunamojo ginklo – dujinio pistoleto rankena nukentėjusiajam M. A. ne mažiau dvidešimt penkių smūgių į galvą, lipnia juosta užklijavę burną bei surišę kojas, tokiu būdu atimdami galimybę jam priešintis, galiausiai įmetę jį į rūsio duobę prieš tai įsitikinę, kad jis dar kvėpuoja ir yra gyvas, uždarę rūsio dangtį, kaltinamieji Z. A. ir V. S. suvokė itin žiaurų M. A. gyvybės atėmimo būdą, norėjo taip veikti ir taip veikė, taigi nukentėjusįjį M. A. jie nužudė veikdami tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų Z. A. ir V. S. nusikalstama veika taip pat kvalifikuojama ir pagal LR BK 180 str. 3 d. (redakcija 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigaliojusio 2003-05-01). Nužudymas padarytas plėšimo metu kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. ir 180 str. numatytų nusikaltimų sutaptį, priklausomai nuo 180 str. numatytų kvalifikuojamų požymių. Jie, įsibrovę į patalpą – gyvenamąjį namą, panaudodami šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą ir peilį, pagrobė svetimą, M. A. šeimai priklausantį turtą.

Be to, V. S. nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal LR BK 253 str. 1 d. Jis, parduotuvėje įsigijęs D kategorijos ginklą „Bruni mod. Olympic 38“ kal. 9 mm, mechaniniu būdu pašalindamas vamzdžio kanale buvusią pertvarą, kuri būdinga dujiniams ginklams, ginklą perdirbo ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo, neteisėtai pagamino ir įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą, uždraustą civilinėje apyvartoje, kurį neteisėtai laikė savo namuose, kol ginklas buvo rastas ir kratos metu paimtas iš jo. V. S. pasiteisinimas, kokiu būdu tai galėjo įvykti, iš esmės veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi minkštesnės medžiagos niekada negali pašalinti kietesnių medžiagų.

Teismas nenustatė, kad Z. A. ir V. S. nužudė M. A. būdami apsvaigę nuo alkoholio, todėl ši, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pašalinama.

Z. A. ir V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 punktuose ir 180 str. 3 d., jie padarė bendrininkų grupėje, V. S. atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d., sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvą ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamųjų asmenybes.

Z. A. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojęs įrankį, nužudė kitą žmogų, t. y. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, jis padarė dar vieną sunkų nusikaltimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas parenka jam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, viršijančią bausmės vidurkį, ją atliekant pataisos namuose. Z. A. neįgalumas (invalidumo II grupė), palyginus su jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, neteikia teismui pagrindo švelninti jam bausmę.

V. S. praeityje ne vieną kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, iki suėmimo dirbo, tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojęs šaunamąjį ginklą, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, plėšimo metu nužudė kitą žmogų, t. y. padarė labai sunkų nusikaltimą, be to, padarė dar vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas parenka jam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, viršijančią bausmės vidurkį.

Abu kaltinamieji charakterizuojami neigiamai, akivaizdžiai matyti, kad jiems yra nepriimtinos visuomenėje nustatytos bendro gyvenimo ir elgesio normos. Įstatymas už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad Z. A. buvo apiplėšimo sumanytojas ir iniciatorius.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, nužudymas buvo padarytas plėšimo metu ir padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.) Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas Z. A. ir V. S. įskaitytinas į jiems paskirtas bausmes.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. – M. A. našlė pareiškė byloje 205 916 Lt civilinį ieškinį – 5916 Lt turtinei žalai ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios I. K. ir A. K. - M. A. dukros – po 200 000 lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl 5916 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Šią sumą sudaro M. A. laidotuvių išlaidos – 5000 Lt ir pagrobtų daiktų vertė – 916 Lt. Šios sumos yra realios, todėl priteistinos iš Z. A. ir V. S. solidariai.

Civilinių ieškovų V. A., I. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai po 200 000 Lt tenkintini iš dalies, sumažinant priteistinos sumos dydį. LR CK 6.283 str. 1 dalyje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį fizinį skausmą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Šioje byloje nukentėjusioji V. A. prarado vyrą, o nukentėjusioji I. K. ir A. K. – tėvą, be abejonių yra suprantama ir labai svarbi nukentėjusiųjų pozicija, kad jos patyrė neigiamas pasekmes praradus vyrą ir tėvą, dvasinį sukrėtimą ir skausmą, psichologinę traumą, tačiau, greta to, reikia įvertinti ir šalies ekonominio pobūdžio faktorius, kurie yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kita vertus, priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad teismo sprendimas šiuo klausimu per trumpesnį ar ilgesnį, tačiau protingą laikotarpį, būtų realiai įvykdytas. Antraip jis pasidarytų nebeaktualus ir pačioms nukentėjusiosioms. Todėl, teismo nuomone, tik tuomet, kai nuteistieji realiai galės sumokėti nukentėjusiosioms priteistą sumą, bus pasiekta priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininkų – pusiausvyra. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo 15 metų. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mažina nukentėjusiųjų V. A., I. K., A. K. prašomų neturtinės žalos atlyginimo sumų dydžius: V. A. iki 80 000 Lt, I. K. ir A. K. iki 30 000 Lt kiekvienai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. tvarka.

Savadarbiu būdu perdirbtas 9 mm kalibro dujinis revolveris Olympic 38, pneumatinis ginklas be kulkų dėtuvės, dujų balionėlis ir kulka su žalios spalvos dėžute, laikomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK OVS (t. 7, b.l. 76,77,78), perduotini Ginklų fondui.

Penkiolika DVD ir CD plokštelių, kurių: šešiose yra užfiksuoti V. S. pokalbiai sulaikymo ir suėmimo vietoje, septyniose - pokalbiai telefonu Nr. 852303457, viename – telefonu Nr. 860864239 V. S. pokalbiai bei kompaktinis diskas, kuriame yra užfiksuota akistata tarp V. S. ir Z. A., atsiųstų kartu su baudžiamąją byla į teismą, laikytini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

Z. A. (Z. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01) ir Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01) ir nuteisti jį pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, pagal LR BK 180 str. 3 d (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-09-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-09-12 nuosprendį, nuo 1995-12-31 iki 1996-12-31.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2009-12-07. Į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo terminą – nuo 2009-09-10 iki 2009-12-07.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01), 180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01), 253 str. 1 d. ir nuteisti jį pagal LR BK 129 str. 2 d. 6. p, 9 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01) laisvės atėmimu 12 (dvylikai metų); pagal LR BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija, įsigaliojusio 2003-05-01) laisvės atėmimu 7 (septyneriems metams); pagal LR BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1999-04-20 ir Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2002-06-19 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999-04-20 nuosprendį nuo 1999-12-07 iki 2000-06-23, kuriuo į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 1993-03-19 iki 1993-03-30, nuo 1995-03-01 iki 1995-03-03, nuo 1996-08-04 iki 1997-12-11, taip pat bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002-06-19 nuosprendį nuo 2002-06-19 iki 2003-05-15, kuriuo į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2001-03-31 iki 2002-06-19.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2009-12-07. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2009-02-20 iki 2009-02-21 ir nuo 2009-02-21 iki 2009-12-07.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Priteisti iš Z. A. ir V. S. solidariai V. A. 5916 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. K. – 30 000 Lt ir A. K. – 30 000 lt neturtinei žalai atlyginti.

Savadarbiu būdu perdirbtą 9 mm kalibro dujinį revolverį Olympic 38, pneumatinį ginklą be kulkų dėtuvės, dujų balionėlį ir kulką su žalios spalvos dėžute, laikomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK OVS, perduoti Ginklų fondui. Penkiolika DVD ir CD plokštelių, kurių: šešiose yra užfiksuoti V. S. pokalbiai sulaikymo ir suėmimo vietoje, septyniose - pokalbiai telefonu Nr. 852303457, viename – telefonu Nr. 860864239 V. S. pokalbiai bei kompaktinis diskas, kuriame yra užfiksuota akistata tarp V. S. ir Z. A., atsiųstų kartu su baudžiamąją byla į teismą, laikyti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistųjų per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.