- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-2686-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02121-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 7 d. apie 22.20 val., Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 166, A. G., vairuodama transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino ir paaiškino, kad 2015 m. kovo 7 d. apie 22.20 val. išėjo iš darbo ir sėdo važiuoti į savo automobilį. Norėdama išvažiuoti iš vietos ir apsisukti, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą mašiną. Išlipusi iš automobilio, matė, jog apgadino kitą automobilį, tačiau kadangi buvo vėlus metas, be to A. G. žinojo, kad aikštelė stebima vaizdo kameromis, todėl policijos nekvietė, o dirbusiai apsaugos darbuotojai paliko savo telefono numerį bei nufotografavo kito automobilio apgadinimus. Kitą dieną jai paskambino nukentėjusysis ir ji iš karto atvyko. Jie nubraižė eismo įvykio deklaraciją bei kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į policiją, kur nukentėjusysis norėjo atsiimti pareiškimą. A. G. kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau žino, kad jam žalą atlygino draudimo bendrovė.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), A. G. paaiškinimas (b. l. 4), G. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo 7d. apie 23.40 val. atėjęs prie savo automobilio Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jis yra apgadintas. Kadangi jokių liudininkų nebuvo, taip pat nebuvo jokio kito automobilio, apie įvykį pranešė policijai (b. l. 5), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 6), dokumentų kopijos (b. l. 8-9), foto lentelė Nr. 1-3 (b. l. 10-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-20), Iki pamainos viršininkės D. L. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog 2015 m. kovo 7d. apie 22.20 val. baigusios darbą kartu su apsaugos darbuotoja A. G. išėjo į lauką ir abi sėdo į savo automobilius. Pamatė kai A. G., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį. Tada A. G. išlipo, apžiūrėjo automobilius, padarė kelias nuotraukas ir teigdama, kad viskas nufilmuota vaizdo kamera, pati bandys susirasti nukentėjusįjį bei su juo užpildys deklaraciją. Taip pat davė D. L. savo telefono numerį , kad ši prireikus, jį galėtų perduoti nukentėjusiajam, jei jis primas kreiptųsi dėl įrašo peržiūrėjimo ( b. l. 22), UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos objekto grafikas, iš kurio matyti, kad A. G. dirbo 2014 m. kovo 7 d. 22.30 val. ( b. l. 27), diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 28).
Iš byloje esančių aukščiau išdėstytų rašytinių įrodymų, disko su vaizdo įrašu, A. G. pilno prisipažinimo matyti, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. kovo 7 d. apie 23.48 val., Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 166, A. G., vairuodama transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Peugeot 406, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadindama minėtos transporto priemonės priekinį bamperį, priekinį valstybinį numerį, radiatoriaus groteles, variklio dangtį, dešinės pusės priekinį priešrūkinį žibintą. Tokia A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. surašytas ir už tai, kad, jog 2015 m. kovo 7 d. apie 23.48 val., Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr. 166, A. G., vairuodama automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) padariusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, į įvykio vietą nekvietus policijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 219.1; 222p. Tokia jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties kaip pažeidėjo nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012 ). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. paaiškinimo matyti, kad ji nuosekliai nuo tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio bei tvirtino, jog kadangi buvo vėlus metas, be to A. G. žinojo, kad aikštelė stebima vaizdo kameromis, dėl ko nebus sunku išsiaiškinti įvykio aplinkybes, todėl policijos nekvietė, o dirbusiai apsaugos darbuotojai paliko savo telefono numerį bei nufotografavo kito automobilio apgadinimus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. G. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį, ji išlipa iš automobilio, apžiūri tiek savo, tiek kliudytą automobilį, nufotografuoja kito automobilio apgadinimus, kurį laiką vaikšto prie automobilių, kalba su iš kito automobilio išlipusia moterimi. Po to grįžta į savo automobilį, tačiau tuoj pat vėl ateina prie automobilio, kuriame yra kita vairuotoja, ir su ja pasikalba, tada grįžta į savo automobilį ir išvažiuoja. Įvertinus A. G. paaiškinimą, D. L. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes bei vaizdo įraše matomą vaizdą, daroma išvada, kad paskutinio priėjimo prie automobilio, kuriame buvo vairuotoja, metu A. G. D. L. pasako savo telefono numerį, nes pati A. G., kas matyti iš pateikto UAB (duomenys neskelbtini) grafiko sekančią dieną, t. y. 2015 m. kovo 8d. nedirbo. Iš A. G. paaiškinimo matyti, kad kitą dieną jai paskambino nukentėjusysis ir ji iš karto atvyko. Jie nubraižė eismo įvykio deklaraciją bei kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į policiją, kur nukentėjusysis norėjo atsiimti pareiškimą. A. G. kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau žino, kad jam žalą atlygino draudimo bendrovė. Vertinant A. G. veiksmus, atsižvelgiama į tai, kad A. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. kovo 7d. ji atliko apsaugos darbuotojos funkcijas objekte- prekybos centre (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo gerai žinoma, kad teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, stebima vaizdo kameromis ir yra filmuojama. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. G. iš įvykio vietos pasišalino ne dėl to, kad bandė išvengti žalos atlyginimo ar siekdama apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar išvengti atsakomybės. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. G., išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, nesant nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, neturėjo tyčios išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo, o sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. G. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo A. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. G. turi galiojančių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji gailisi padariusi pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. G. skirtina nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Nustatant skiriamos baudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad praeityje A. G. buvo bausta administracine nuobauda už analogišką pažeidimą bei buvo 11 kartų bausta už KET pažeidimus. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą -50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.