Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja A.Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02077-2012-8

2013 m. spalio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirtą bausmę subendrinus su 2012-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridedant minėtu įsakymu skirtą bausmę, paskirta D. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 15 (penkiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis, 2012 m. spalio 26 d., apie 2.30 val., Vokiečių g. 2, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas ne mažiau dviejų kartų S. B. į veido sritį, pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir tuo nukentėjusiajam S. B. padarė 500 Lt turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2013-05-31 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo D. M. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo D. M. padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

D. M. kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo S. B. parodymais; iš dalies paties nuteistojo parodymais; liudytojų E. D., A. A., A. Z., G. J. parodymais; 2012-10-26 apžiūros protokolu (b. l. 7-10, 17); 2012-10-29 specialisto išvada Nr. G2428/12(01) (b. l. 15-16), patvirtinančiais, kad D. M., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, tikslu užvaldyti svetimą turtą sudavęs ne mažiau dviejų kartų S. B. į veido sritį, pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir tuo nukentėjusiajam S. B. padarė 500 Lt turtinę žalą.

Apelianto argumentai, jog liudytojas E. D. parodė, kad iki jam (D. M.) prieinant prie nukentėjusiojo prie jo buvo kitas vyriškis, kuris, apelianto manymu, nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu galėjo panaudoti smurtą, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam S. B. begriuvinėjant dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kad telefoną išmetė dėl to, kad bijojo būti apkaltintas vagyste, o S. B. kišenes kraustė dėl to, kad ieškojo mobiliojo ryšio telefono tikslu iškviesti pastarajam greitąją medicinos pagalbą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, juos paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, todėl kolegija juos vertina kaip nuteistojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs D. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, jog, D. M. baustas administracine tvarka, teistas 12 kartų, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.