- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 1N-250-177/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- V. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Dariaus Raulušaičio 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo atmestas V. K. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus 2015 m. liepos 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu V. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu patenkino nukentėjusiosios R. D. apeliacinį skundą ir V. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei nubaudė laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
V. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. apie 16.00 val. bendro naudojimo kieme Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. jai dešine ranka nutvėrė už rūbų po smakru, apie tris kartus patampė už rūbų, po to dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkė į dešinį žandikaulį, dėl to nukentėjusiajai R. D. konstatuoti kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimai. Tokiais veiksmais V. K. padarė nukentėjusiajai R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą.
Nuteistasis V. K. 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. J. 2015 m. liepos 1 d. nutarimu V. K. prašymo netenkino ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įvertinęs nuteistojo pareiškime išdėstytas aplinkybes, prokuroras padarė išvadą, kad V. K. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnyje, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis V. K. padavė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, D. Raulušaitis, 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu V. K. skundą atmetė konstatavęs, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2015 m. liepos 1 d. nutarime įvertintos visos V. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, pateiktos motyvuotos išvados dėl jų ir padaryta pagrįsta išvada, kad jos negali būti laikomos BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos baudžiamąją bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams ir kurios leistų abejoti dėl V. K. priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu bei teisėtumu.
Dėl šio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, nutarimo nuteistasis padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris skundžiama 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nuteistojo V. K. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio prasme. V. K. nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos, baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjant apeliacine tvarka. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas jas ištyrė ir įvertino. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs nukentėjusiosios apeliacinį skundą, byloje atliko įrodymų tyrimą, apklausė specialisto išvadą pateikusį teismo medicinos ekspertą gydytoją R. P., gydytoją odontologę B. O. V., o V. K. gynėjo prašymą apklausti liudytojus J. L. ir E. G. motyvuotai atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas.
Nuteistasis V. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, padavė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Skunde iš esmės atkartojo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek nuteistojo pareiškime Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tiek skunduose Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos teismui, taip pat aplinkybes, kurios buvo nurodytos nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde.
Šalies argumentai
V. K. nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Joje esantys duomenys, kuriuos nuteistasis gavo tik 2015 m. rugsėjo 21 d., įrodo, jog V. K. yra nekaltas. Tokie duomenys yra 2013 m. lapkričio 19 d. R. D. atlikta ortopantomograma, kurios kopiją 2015 m. rugsėjo 7 d. į bylą pateikė UAB (duomenys neskelbtini). Ortopantomograma patvirtina, kad nukentėjusioji neturėjo 43 ir 23 dantų, taip pat protezo. Šios aplinkybės rodo, jog gydytojos B. O. V. bei teismo medicinos eksperto išvados neatitinka faktinių aplinkybių.
Nuteistasis skunde akcentavo, kad abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Šiuo atveju nuteistojo nekaltumą rodo ir E. V. individualios įmonės odontologo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji neturėjo 43 ir 23 dantų ar protezo, šie dantys nebuvo ištraukti ar kitaip gydyti nuo 2013 m. rugsėjo 20 d., taip pat UAB (duomenys neskelbtini) odontologo nurodytos aplinkybės, kad R. D. nebuvo traukiami 43 ir 23 dantys, ji neturėjo protezo.
Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintas (duomenys neskelbtini) vaistinės 2015 m. gegužės 27 d. raštas, kuriame nurodyta, jog receptas vaistams buvo išrašytas Z. K., o ne nukentėjusiajai R. D.. Šis dokumentas rodo, kad nukentėjusioji į bylą teikė faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis.
Nuteistasis nurodė ir tai, kad jam nebuvo suteikta teisė į nepriklausomą bei nešališką teismą, būti laikomam nekaltu, kol neįrodyta priešingai, būti skubiai ir išsamiai suprantama kalba informuotam apie jam pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ar turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti bei apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, nemokamai naudotis vertėjo pagalba, kuri buvo užtikrinta tik pirmosios instancijos teisme.
UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikta R. D. atliktos ortopantomogramos kopija paneigia 2013 m. rugsėjo 26 d. eksperto R. P. išvadas bei gydytojos B. O. V. nurodytas aplinkybes, jog R. D. 43 ir 23 dantys buvo išmušti. Liudytojos R. Ž. bei Ž. V., 2014 m. vasario 17 d. apklaustos teisme, patvirtino, jog nukentėjusioji šių dantų neturėjo.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015 m. vasario 9 d. rašte ir Klaipėdos apskrities VPK 2015 m. birželio 25 d. rašte nurodyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę. Šie duomenys paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą.
Nuteistasis skunde išdėstė ir nesutikimo su Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 1 d. nutarimu argumentus. Nurodė, jog šis sprendimas nemotyvuotas, jame nepasisakyta dėl aplinkybių, kurios įrodo V. K. nekaltumą.
Taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišreikalavo ir neištyrė rašytinio įrodymo – 2013 m. rugsėjo 23 d. R. D. darytos rentgenogramos nuotraukos bei gydytojo aprašymo. Šie duomenys nebuvo žinomi ir specialisto išvadą pateikusiam ekspertui. 2015 m. birželio 18 d. dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas skundas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybai dėl galbūt padarytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso normų pažeidimo.
Privati kaltintoja R. D., nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad jai rentgenogramos nuotrauka buvo daryta, taigi šie duomenys turi būti išreikalauti iš privačios kaltintojos.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu, kuriame nurodyta, jog į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai J. L. bei E. G., tačiau Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015 m. vasario 9 d. rašte nurodyta, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę. Nuteistasis 2015 m. birželio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, prašydamas susipažinti su informacija, susijusia su 2013 m. rugsėjo 20 d. policijoje užregistruotu iškvietimu. 2015 m. birželio 25 d. gautas atsakymas, jog ikiteisminiai tyrimai dėl minėto tyrimo nutraukti. Nuteistojo manymu, būtina atnaujinti baudžiamąją bylą, apklausti policijos pareigūnus J. L. ir E. G., kurie patvirtintų aplinkybę, jog policija į įvykio vietą nebuvo atvykusi.
Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nuteistojo bei liudytojos V. K. parodymais, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo kilęs tik žodinis konfliktas, o vadovavosi Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. rugsėjo 4 d. rašte pateikta tikrovės neatitinkančia informacija bei nukentėjusiosios ir liudytojų subjektyvia nuomone, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
Liudytojos B. O. V. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ši gydytoja 2013 m. rugsėjo 21 d. nedirbo E. V. įmonės odontologijos kabinete, esančiame Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), ir galbūt neapžiūrėjo nukentėjusiosios bei negalėjo surašyti medicininių dokumentų.
Gydytojos B. O. V. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, medicininiai dokumentai negalėjo būti surašyti 2013 m. rugsėjo 20, 21, 23 dienomis, nes gydytoja šiomis dienomis nedirbo. Liudytojos B. O. V. parodymus, jog ji 2013 m. rugsėjo 21 d. dirbo odontologijos kabinete (duomenys neskelbtini), paneigia vieša informacija apie šio odontologijos kabineto gydytojų darbo laiką. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas objektyvus ir nešališkas, galėjo šią informaciją patikrinti.
Nukentėjusioji 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiškime nenurodė įvykio liudytojų, taip pat nenurodė, kad jai buvo išmušti dantys ir sulaužytas dantų protezas.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl priėmė klaidingą ir nepagrįstą nuosprendį. Šis nuosprendis įrodo, jog nukentėjusiajai nebuvo išmušti 13, 23, 43 dantys ir jų nereikėjo šalinti, taip pat nereikėjo protezuoti. Teismas rėmėsi specialisto išvada, kuri padaryta, neišreikalavus papildomų dokumentų. Teismo ekspertas privalėjo vadovautis Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatomis. Tyrimas atliktas skubotai, paviršutiniškai. Pateikta išvada yra nepagrįsta. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas davė naują išvadą ,,... gal nukentėjusiajai buvo padarytas intralviolinis lūžis, dėl ko buvo siūlyta pašalinti dantis ir dėti plokšteles“, o tai rodo, jog pats ekspertas pripažino savo išvados klaidingumą. Ekspertas nesivadovavo gydytojos B. O. V. 2013 m. rugsėjo 23 d. užfiksuotais duomenimis. Be to, nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta. Specialisto išvada pagrįsta tik subjektyvia eksperto nuomone, tyrimas atliktas, galbūt pažeidžiant Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatas.
Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimas priimtas, neįvertinus nuteistojo naujai pateiktų duomenų, kurie paneigia nukentėjusiajai neva padarytus sužalojimus. Baudžiamoji byla turi būti atnaujinta, turi būti išreikalauta nukentėjusiajai darytos rentgenogramos nuotrauka, įrodanti, jog jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai bei turtinė ar neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis skunde išdėstė ir nesutikimo su generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu argumentus bei teigė, kad apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nuteistasis taip pat nurodė nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu argumentus, jog aukštesnės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio reikalavimų, priimtas padarius esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Nuteistojo nuomone, būtina išreikalauti E. V. individualios įmonės 2013 m. rugsėjo–spalio mėnesių darbo apskaitos žiniaraščius, kuriuose matytųsi gydytojos B. O. V. darbo laikas. Šios įmonės gydytojų darbo laikas skelbiamas ir internetiniame tinklalapyje. Ši informacija patvirtintų, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, nes gydytoja B. O. V. neapžiūrėjo nukentėjusiosios. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji gydytojai B. O. V. sumokėjo už paslaugas. Tai taip pat patvirtina, kad gydytoja neapžiūrėjo R. D..
Nuteistasis taip pat nesutiko su nukentėjusiosios reikalaujamu turtinės bei neturtinės žalos atlyginimu.
Jis išdėstė argumentus ir dėl, jo nuomone, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie buvo nurodyti jo gynėjo kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu bylos įrodymų ištyrimu, dėl to priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis V. K. prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 3) panaikinti Generalinės prokuratūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, kuriuo atmestas nuteistojo skundas; 4) priimti nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 4.1) paskirti užduotį Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui atlikti tyrimą dėl R. D. 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiškime nurodytų sužalojimų; 4.2) apklausti kaip liudytojus Klaipėdos apskrities VPK pareigūnus J. L. bei E. G., gydytoją B. O. V., J. ir P. D., M., N. J., V. K., ekspertą R. P., suteikiant nuteistajam galimybę dalyvauti jų apklausoje; 4.3) iš E. V. individualios įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) išreikalauti R. D. medicininius dokumentus; 4.4) paskirti nuteistojo V. K., nukentėjusiosios R. D., jos liudytojų, iš jų O. B. V. ir eksperto R. P., parodymų patikrinimą poligrafu; 4.5) iš nukentėjusiosios R. D. išreikalauti jai 2013 m. rugsėjo 20 d. darytos rentgenogramos nuotrauką ir jos aprašymą: 4.6) iš E. V. individualios įmonės išreikalauti 2013 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo apskaitos žiniaraščius, iš kurių matytųsi gydytojos B. O. V. dirbtas laikas; 4.7) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išreikalauti R. D. pateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo V. K. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.
BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.
BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2015 m. liepos 10 d. gauto nuteistojo V. K. skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo V. K. prašyme pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunduose dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2015 m. liepos 1 d. nutarimo ir Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu V. K. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Klaipėdos apygardos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu V. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad būtent nuteistasis V. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. D. sveikatą.
Nuteistasis V. K. su skundu dėl apygardos teismo nutarties pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto kopiją, kur nurodyta apie R. D. 2013 m. lapkričio 19 d. atliktą ortopantomogramą, bei ortopantomogramos kopiją, kuri, nuteistojo nuomone, rodo, jog nukentėjusioji neturėjo 43 ir 23 dantų, taip pat protezo.
Aukštesniojo teismo nuomone, šie duomenys neleidžia spręsti apie nuteistojo nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji R. D. neturėjo 43 ir 23 dantų bei protezo. Be to, aplinkybė apie bendrovėje (duomenys neskelbtini) R. D. darytą ortopantomogramą nelaikytina naujai paaiškėjusia, nes ji buvo žinoma teismams, priimant tiek išteisinamąjį, tiek apkaltinamąjį nuosprendžius.
Nuteistasis skunde nurodė, kad teismo medicinos eksperto R. P. pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįsta tik subjektyvia eksperto nuomone, ji atlikta galbūt pažeidžiant Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatas.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais šių nuteistojo teiginių.
Iš baudžiamosios bylos matyti, jog, teismo medicinos ekspertui atlikus tyrimą, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. D. nustatyti paviršiniai kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimai. Teisme apklaustas ekspertas patvirtino savo išvadą. Duomenų, leidžiančių abejoti pateiktos specialisto išvados patikimumu, byloje nėra. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nei V. K., nei jo gynėjas specialisto išvados neginčijo.
Jau minėta, kad baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas nuteistojo skunde nurodytos teismo medicinos eksperto išvados melagingumas, nėra. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis neteikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų nustatytas specialisto išvados melagingumas. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu, kuris buvo įvertintas ir patikrintas, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Byloje nenustatyta kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą.
Nuteistasis taip pat teigė, kad jo nekaltumą įrodo E. V. individualios įmonės odontologo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji neturėjo 43 ir 23 dantų ar protezo, šie dantys nebuvo ištraukti ar kitaip gydyti nuo 2013 m. rugsėjo 20 d., bei UAB (duomenys neskelbtini) odontologo nurodytos aplinkybės, kad R. D. nebuvo traukiami 43 ir 23 dantys, ji neturėjo protezo.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais. Priešingai, teisme apklausta E. V. individualios įmonės gydytoja odontologė B. O. V. patvirtino, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. apžiūrėjo pacientę R. D., nustatė, jog 43 ir 23 dantys labai paslankūs ir skausmingi, nuskeltas viršutinio žandikaulio protezas ties 21–22 dantimis, pažeista lūpa.
Nuteistasis teigė, kad gydytoja odontologė B. O. V. medicininių dokumentų negalėjo surašyti 2013 m. rugsėjo 20, 21, 23 dienomis, nes ji tomis dienomis nedirbo, tai patvirtina vieša informacija interneto tinklalapyje apie E. V. IĮ odontologijos kabineto gydytojų darbo laiką.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja B. O. V. patvirtino 2013 m. rugsėjo 21 d. dirbusi E. V. individualios įmonės odontologijos kabinete Priekulėje. Nagrinėjant bylą teisme, buvo įvertintas liudytojos B. O. V. parodymų kaip įrodymų, patvirtinančių su nusikalstamos veikos dalyko nustatymu susijusias aplinkybes, patikimumas.
Aplinkybė apie E. V. individualios įmonės odontologijos kabineto gydytojų darbo laiką, kuris skelbiamas interneto tinklalapyje, taip pat negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kuri teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
Nuteistasis teigė, kad 2014 m. vasario 17 d. teisme apklaustos liudytojos R. Ž. bei Ž. V. patvirtino, jog nukentėjusioji minimų dantų neturėjo. Šių liudytojų duoti parodymai baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui taip pat buvo žinomi, todėl ir ši nuteistojo nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia.
Skunde nuteistasis teigė, jog (duomenys neskelbtini) vaistinės 2015 m. gegužės 27 d. raštas, kuriame nurodyta, jog receptas vaistams buvo išrašytas Z. K., o ne nukentėjusiajai R. D., rodo nukentėjusiąją į bylą teikus neatitinkančius faktinių aplinkybių duomenis.
Aukštesniojo teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, taip pat neįrodo, kad V. K. nepadarė teisei priešingos veikos, už kurią nuteistas.
Negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu, jog į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai J. L. ir E. G..
Priešingai, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas minimu dokumentu nesivadovavo, taip pat nekonstatavo, kad policijos pareigūnai J. L. ir E. G. buvo atvykę į įvykio vietą.
Taigi iš esmės visos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė ir pareiga. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė ir analizavo tiek V. K. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei nori nuteistasis, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.
Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, kad jam nebuvo suteikta teisė į nešališką teismą, būti laikomam nekaltu, kol neįrodyta priešingai, būti skubiai ir išsamiai suprantama kalba informuotam apie jam pateikiamo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ar turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti ir gynybos liudytojai būtų iškviesti bei apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, ir nemokamai naudotis vertėjo pagalba, kuri buvo užtikrinta tik pirmosios instancijos teisme.
Šie nuteistojo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nes iš esmės neargumentuoti. Nuteistasis nepateikė duomenų, kurie leistų pripažinti, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas dalyvavo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose buvo apklausiami liudytojai, teismo medicinos ekspertas, taigi turėjo visas galimybes užduoti klausimus apklausiamiems asmenims.
Nuteistasis teisingai nurodė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo vertėjas. Apeliacinio proceso metu vertėjas nedalyvavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolai ir teismo posėdžių garso įrašai liudija V. K. nenurodžius teismui, jog jis nemoka lietuvių kalbos, be to, proceso metu V. K. kalbėjo lietuviškai. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam reikėjo vertėjo paslaugų.
Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.