Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB 2018 m. liepos 20 d. buvo sudaryta lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. 15-061947-RK (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 750,00 Eur vartojimo kreditą, kredito kortelės galiojimo terminas – 2021 m. liepos 31 d., metinė palūkanų norma – 20,00 procentų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 27,06 procentai, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 1 352,43 Eur, delspinigių dydis – 0,05 proc. per dieną. Atsakovui, neįvykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų, pradinis kreditorius 2019 m. rugsėjo 17 d. Sutartį nutraukė.

5. 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido „PlusPlus Baltic“ OU reikalavimo teisę į atsakovo skolą, o ši 2018 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido ieškovei PLUSPLUS CAPITAL AS.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. spalio 25 d. pranešimu.

7. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

8. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 748,03 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradiniam kreditoriui ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar Sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 748,03 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 167,20 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 2 iki 2020 m. balandžio 23 d. ir 20 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą 748,03 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

10. Pažymėtina, jog aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kaip minėta, pradinis kreditorius su atsakovu Sutartį nutraukė 2019 m. rugsėjo 17 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 23 d.; taip pat prašo priteisti ir 20 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą 748,03 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. rugsėjo 17 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 167,20 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. ir 20 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą 748,03 Eur kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

11. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

12. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutartį, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 67,32 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 67,32 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

13. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už teismo priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

14. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 82,98 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 18,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (22 Eur žyminio mokesčio x 82,98 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 748,03 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 03 ct) negrąžintą kreditą, 67,32 Eur (šešiasdešimt septynių eurų ir 32 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 815,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,25 Eur (aštuoniolikos eurų ir 25 ct) dydžio žyminį mokestį ieškovei PLUSPLUS CAPITAL AS, į. k. 11919806.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.