Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovo M. S. atstovei advokatei D. I. V., atsakovei L. A., jos atstovei advokatei A. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. S. ieškinį ir atsakovės L. A. priešieškinį dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų dėl skyriumi nuo nepilnamečio vaiko gyvenančio atsakovo bendravimo su juo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei išlaikymo šiam vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

7. Vaikas – G. S., gimė (duomenys neskelbtini), tėvams esant santuokoje, kuri 2006-03-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovas yra jos tėvas, vaikas šiuo metu yra 14 metų amžiaus, be įprastinių tokio amžiaus vaikams poreikių maistui, drabužiams, avalynei, asmens higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, minimaliam (standartiniam) formaliam ugdymui bei kt., ji turi ir ženklių papildomų poreikių formaliam ir neformaliam ugdymui (kad būtų puoselėjami ir stiprinami jos įgimti ir įgyjami gebėjimai) dėl aktyvaus ir pažangaus dalyvavimo formalaus ir neformalaus ugdymo procese, prie kurio piniginėmis lėšomis ženklia dalimi turi prisidėti ir jo, vaiko, atstovai pagal įstatymą (apmokėti užsiėmimų muzikos mokykloje mokestį, nupirkti vaikui specialius drabužius ir avalynę mokyklos būrelio šokių repeticijoms, koncertams, konkursams ir peržiūroms, apmokėti kelionių ir pragyvenimo išlaidas jų metu, apmokėti kitas edukacines išvykas, vaiko pragyvenimą jų metu ir kt.)(atsakovės L. A. ir vaiko G. S. paaiškinimai, popierinės teismo proceso bylos lapai (toliau – p. b. l.) 35, 36).

8. Vaiko motina, atsakovė L. A., visą laiką gyvena su vaiku, vykdo nuolatinę kasdienę jo globą ir priežiūrą, yra visiškai darbinga, apie pusantrų metų nedirba dėl vaiko iki 2 m. amžiaus auginimo atostogų (p. b. l. 20), gaunamos grynosios pajamos iš socialinių išmokų nuo 2018-01-01 iki 2018-07-01 sudarė 103,74 Eur/mėn., o nuo 2018-07-01 sudaro 75,24 Eur/mėn. (p. b. l. 67), prieš nėštumo ir gimdymo atostogas atsakovės pajamos 9 mėn. sudarė maždaug 450 Eur/mėn., atsakovė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijusi 3000 Eur vertės nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) 4 asmenų šeimos būsto sąlygoms pagerinti (atsakovės L. A. paaiškinimai, p. b. l. 24), kelių transporto priemonių ieškovė viešojo registro duomenimis neturi (p. b. l. 21). Vaiko motina, atsakovė, 2016-11-26 sudariusi santuoką (p. b. l. 44), šeimoje augina ir prižiūri dar vieną savo mažametį vaiką išlaikytinį - dukrą U. A., gim. (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 37), jos poreikiai tėvų išlaikymui įprastiniai bendraamžiams, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturinti. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikui G. S. išlaikyti bylos duomenimis pas jos motiną, bylos atsakovę L. A., nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, atsakovės dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis pripažįstama sunkia.

9. Vaiko tėvas, ieškovas M. S., yra pakankamai jauno (34 m.) ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, nuo 2017-04-21 dirba pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (į rankas), 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesiais buvo 1231,54 Eur (p. b. l. 55), iki tol sudarė maždaug 550 Eur/mėn. (p. b. l. 12-17), ieškovo nuosavybės teise kelių transporto priemonių registre įregistruotas 18 m. senumo (menkavertis) automobilis (p. b. l. 18-19), nekilnojamo turto viešojo registro duomenimis ieškovas neturi (p. b. l. 23). Ieškovas gyvena faktinėje šeimoje, turi dar 1 išlaikytinį nepilnametį vaiką – dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (p. b. l. 58), jos poreikiai tėvų išlaikymui įprastiniai bendraamžiams, papildomų ir (ar) specialių poreikių neturinti. Nors daliai atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo dukrai padidinimo ieškovas atsikirto antrojo išlaikytinio 7 mėn. amžiaus dukters aplinkybe ir nepakankamos turtinės padėties apribotomis savo galimybėmis, tačiau jokių pastarąją aplinkybę galinčių pagrįsti įrodymų (duomenų) ginčą nagrinėjančiam teismui į bylą nepateikė, nors teismo buvo ne tik pasiūlyta tai padaryti, bet ir išaiškinta procesinė pareiga tam bei ir kilsiančios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu atsakovas įrodinėjimo procese bus pasyvus ir šios procesinės pareigos neįvykdys. To pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovo sunkios materialinės padėties, kuriai būtų aiškiai neproporcinga atsakovės prašomo padidinti dydžio vaiko išlaikymo prievolės nustatymas, aplinkybė byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179 str. str.), ieškovas, kuriam teko tokio įrodinėjimo našta (CPK 178 str.), šių aplinkybių neįrodė. Ieškovo darbdavio pateikti rašytiniai duomenys įrodo, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (grynosios pajamos) sudaro 1231,54 Eur/mėn., iki darbo komandiruotės į užsienį sudarė maždaug 550 Eur/mėn. Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis (gerovė) ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti pripažįstamos pakankamomis išlaikyti ne tik save, bet ir du nepilnamečius savo vaikus (CPK 178, 185 ir 186 str. str.).

10. Sudarydami 2006-03-02 sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos antruoju punktu bylos šalys skyriumi nuo vaiko gyvenančio tėvo, ieškovo M. S., bendravimo su nepilnamete dukra G. S. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką nustatė neribotą (neapibrėžtą). Maždaug dveji paskutinieji metai vaiko tėvai, bylos šalys, neranda bendro susitarimo dėl ieškovo bendravimo su vaiku teisės realizavimo, kyla ginčai, ieškovas kaltina atsakovę trukdymu jam neribotai bendrauti su dukra, o atsakovė savo ruožtu ieškovą tiek jos, atsakovės, tiek su ja gyvenančios dukters, teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, vienašališkai (be suderinimo) nusprendžiant dėl bendravimo su vaiku laiko, vietos ir kt. Šios aplinkybės teismui teikia pagrindą spręsti, jog nepilnamečio vaiko tėvai patys nesusitaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant - sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių neapibrėžtai nustatytos tvarkos realizavimo, pačios sutartimi nustatytos tvarkos neapibrėžtumas, nekonkretumas, neaiškumas susidariusioje faktinėje situacijoje pažeidžia ne tik abiejų tėvų, tačiau ir nepilnamečio vaiko teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 str. 3 d.).

11. Be dalyvaujančių asmenų paaiškinimų šios aplinkybės byloje visiškai įrodytos ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : vaiko G. S. gimimo liudijimo kopija, atsakovės santuokos liudijimu, kitų ieškovo ir atsakovės mažamečių vaikų išlaikytinių gimimo liudijimų kopijomis, duomenimis apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį (valstybės socialinį draudimą, darbo santykius ir pajamas iš jų, nekilnojamus daiktus, transporto priemones, paskirtas ir gaunamas socialines išmokas), institucijos duomenimis apie vaiko išlaikymo šaltinius bei apie atsakovės asmeninę ir turinę padėtis, rašytine institucijos išvada.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

12. CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad po santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių patvirtinimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Abiem ginčo šalims (buvusiems sutuoktiniams, vaiko tėvams) pripažįstant, kad nuo ginčo sutarties sudarymo ir jų santuokos nutraukimo, per paskutiniuosius 12 metų, iš esmės pasikeitė (padidėjo) jų nepilnametės dukters poreikiai, kurių jau aiškiai nebepatenkina sutartimi nustatytas išlaikymo iš tėvo, ieškovo, dydis, taip pat, kad jie, vaiko tėvai, jau kuris, laikas, maždaug du metai, nebepajėgia susitarti dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos realizavimo, kai toks šalių pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (punktai 7-11), teismas sprendžia, kad su nepilnamečio vaiko poreikiais ir jų patenkinimu tėvų asmenyje susijusių, o taip pat skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisės ir pareigos realizavimo aplinkybių pasikeitimas yra esminis, juridiškai reikšmingas, todėl teikia pakankamą faktinį pagrindą ginčo sutartį dalyje dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo keisti.

13. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių byloje paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.198 str. nuostatas tuo atveju, kai asmeniui tenka prievolė išlaikyti du ir daugiau vaikų, tokios prievolės vykdymas turi būti paskirstomas proporcingai poreikiams visiems išlaikytiniams, be to, taip, kad būtų pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams patenkinti. Kaip aukščiau jau buvo minėta, CPK 178 str. nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovas ieškinyje ir atsakovė priešieškinyje) ar atsikirtimuose (šiuo atveju ieškovas atsiliepime į priešieškinį). Kilus ginčui, būtent ieškovui taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad atsakovės priešieškiniu prašomos nustatyti (padidinti) išlaikymo vaikui prievolės dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėm ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams.

14. CK 3.170 str. 3 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, tolygu dėl tokios skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos teisės ir pareigos įgyvendinimo tvarkos, nustatytos tėvų sutartimi, realizavimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato ar atitinkamai pakeičia teismas pagal abiejų tėvų ar vieno iš jų reikalavimą. CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, jog šiuos klausimus teismas išsprendžia atsižvelgdamas į vaiko interesus bei kuo mažesnio skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ribojimo (maksimalaus dalyvavimo vaiko gyvenime) principą.

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

15. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas jau aukščiau sprendė (punktas 10) nustatęs tiek faktinį, tiek juridinį pagrindus abiejų sutarties šalių prašymu keisti ginčo sutarties 2-ąjį punktą dalyje dėl skyriumi gyvenančio tėvo, ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos. Ieškovas per savo atstovę, po to, kai atsakovė parengiamajame ir teismo posėdžiuose po teismo pastabų ir pasiūlymų žodžiu patikslino ir papildė priešieškiniu prašomą nustatytą tvarką, teismui pareiškė, jog visiškai pripažįstantis atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jos pasiūlytu turiniu, atitinkamai atsisakydamas vaiko interesais nuo dalies savojo ieškinio reikalavimo. Kadangi šis dalies ieškinio atsisakymas ir atitinkamai visiškas patikslinto teisme priešieškinio pripažinimas ieškovo pareikštas laisva valia per jį atstovaujančią profesionalę teisininkę, ieškovui patvirtinus, jog jam išaiškintos ir suprantamos tokio priešingos ginčo šalies reikalavimo pripažinimo teisinės pasekmės, priešieškinio reikalavimui visiškai pritariant tiek institucijai, tiek teisme tiesiogiai išklausytai ir savo nuomonę argumentuotai pareiškusiai nepilnametei G. S., nesant pagrindo abejoti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo paties gi interesams (CPK 380 str. 1 d.), teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo ir visiško patikslinto turinio priešieškinio reikalavimo nepriimti, kadangi jis atitinka bylos duomenimis ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl aptariamas atsisakymas/pripažinimas iš ieškovo priimtinas (CPK 140 str. 1 ir 2 d. d.), šioje bylos dalyje ieškinys patenkintinas dalinai, o patikslintas priešieškinis – visiškai.

16. Dėl išlaikymo pakeitimo. Teismas jau aukščiau sprendė (punktas 10) nustatęs tiek faktinį, tiek juridinį pagrindus atsakovės prašymu keisti ginčo sutarties 3-iajį punktą dėl skyriumi gyvenančio tėvo, ieškovo išlaikymo nepilnametei dukrai, teikiamo periodinėmis išmokomis, dydžio (jį didinti). Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei šiuo atveju tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Teismas sprendžia, kad atsakovės byloje detaliai nurodytas, apskaičiuotas, teisme patikslintas ir civilinio proceso įstatymo leistinais rašytiniais įrodymais, kiek tai leidžia aplinkybės, pagrįstas šalių daugiau nei 14 m. amžiaus dukters G. S. išlaikymo būtinųjų ir papildomų poreikių, kurie su amžiumi iki 18 m. tik didės, visumos dydis – 400 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į šio konkretaus vaiko individualybę bei gebėjimus, atsakovui nepaneigus galimybių tenkinti ne tik būtiniausius gyvybinius, bet ir kitus atsakovės byloje nurodytus bei paties vaiko, iš dalies ir rašytiniais įrodymais patvirtintus dukters protingus poreikius, kad būtų puoselėjami ir stiprinami jos įgimti ir įgyjami gebėjimai, yra realus, protingas įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka pragyvenimo lygį bei kitas šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas. Nors tik pati viena vykdo kasdienę nepilnametės dukters G. S. globą ir priežiūrą, ką nėra įmanoma paskaičiuoti, įvertinti pinigais, yra blogesnės nei atsakovas, dukters tėvas, materialinės padėties ir galimybių išlaikymo prievolės požiūriu (punktas 8), atsakovė neprašo nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės tarp jo tėvų lygybės prezumpcijos nagrinėjamu atveju, atvirkščiai, daugiau nei pusę dukters išlaikymo naštos pasilieka sau, o tai, teismo vertinimu, paneigia bet kokias galimas ieškovo abejones dėl atsakovės sąžiningumo ir hipotetinio siekio nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Dėl padarytų išvadų šioje bylos dalyje priešieškinis patenkintinas taip pat visiškai, ginčo sutarties 3-ias punktas pakeistinas ir išlaikymas nepilnametei dukrai iš tėvo toliau nustatytinas po 150 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu pakeičiamo, nustatomo naujai išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti nepilnamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

17. Bylos duomenimis šalys, ieškovas ir atsakovė, asmeniškai bylinėjimosi išlaidų bylos procese nepatyrė, apie tokias nepareiškė ir jų leistinai nepagrindė, taip pat nepareiškė raštu CPK nustatyta tvarka reikalavimo vienas kitam jas kompensuoti, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp bylos šalių nepaskirstomos (CPK 13 str., 93 str. 1 d.). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 8,45 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 100 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas įstatymu, c) 126 Eur žyminių mokesčių už priešieškinį, nuo kurių mokėjimo atsakovė yra atleista įstatymu, d) abiem bylos šalims (tiek ieškovui, tiek atsakovei) valstybės nemokamai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi abi bylos šalys nuo aptariamų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistos įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 16 p.), jos šiuo atveju padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai, patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2006-03-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 2006-03-02 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių antrąjį punktą ir nuo 2018-12-10 jį naujai išdėstyti taip :

„2. Dukros G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Nustatoma tokia skyriumi gyvenančio tėvo M. S. bendravimo su nepilnamete dukterimi G. S. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka – tėvas M. S. bendrauja su dukra G. S. ir dalyvauja jos auklėjime, ne vėliau kaip prieš 24 val. įspėjęs dėl to dukters motiną L. A. :

- kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamą vietą sekmadienį 18 val.,

- tėvo kasmetinių atostogų metu – 14 kalendorinių dienų, kiek tai nesutaps su dukters ugdymo įstaigų lankymu, apie tai informavęs dukters motiną prieš 20 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios,

- pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamos vietos 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamą vietą tos pačios dienos 18 val.,

- kiekvienų metų vasario 2 d. (tėvo gimimo dieną), jeigu ji nesutaps su dukters ugdymo įstaigų lankymu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamos vietos 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamą vietą tos pačios dienos 18 val.,

- lyginiais (poriniais) metais balandžio 20 d. (dukters gimimo dieną), jeigu ji nesutaps su dukters ugdymo įstaigų lankymu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamos vietos 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamą vietą tos pačios dienos 18 val.,

- lyginiais (poriniais) metais Šv. Kūčių-Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamos vietos pirmąją švenčių dieną 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamą vietą paskutinę švenčių dieną 18 val. Tėvui dėl svarbių objektyvių aplinkybių negalint bendrauti ir dėl to nebendravus su dukra šių švenčių metu lyginiais (poriniais) metais, bendravimas tokių švenčių metu perkeliamas į sekančius nelyginius (neporinius) metus,

- tėvas bendrauja su nepilnamete dukterimi ir kitu laiku, kai su tuo sutinka pats vaikas ir tai neprieštarauja jo interesams“.

Pakeisti 2006-03-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 2006-03-02 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių trečiąjį punktą ir nuo 2018-12-10 jį naujai išdėstyti taip :

„3. Po santuokos nutraukimo M. S. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. Uzufrukto teisė į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatomas jo motinai L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.