- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2635-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00614-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Romanas Lupeika
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. J., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis kad po brolio K. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdo iki šiol.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo broliui K. J., po jo mirties liko turtas: 1700/3500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 46600/141400 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirusysis K. J. šeimos nesukūrė, vaikų neturėjo. Pareiškėjo mama S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjo tėvų A. J. ir S. J. santuokoje gimė trys vaikai - K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), S. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo S. J. žinojo, kad po brolio mirties liko nekilnojamasis turtas, tačiau abu yra garbaus amžiaus, todėl net nepagalvojo, kad po brolio mirties būtina per nustatytą terminą kreiptis į notaro biurą, kad išreikšti valią priimti palikimą. Pareiškėjas A. J. mano, jog ginčo dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturėtų kilti, nes suinteresuotas asmuo sesuo S. J. sutinka ir neprieštarauja, jog pareiškėjas priimtų palikimą. Paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėjęs trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas nebegali įgyvendinti savo teisėtų interesų ir paveldėti brolio palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. J. rašytiniuose paaiškinimuose neprieštaravo pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo. Nurodė, kad nepretenduoja į mirusio brolio K. J. palikimą, jokių pretenzijų dėl palikimo nereiškia.
Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas” per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą, nurodė, kad jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, jie neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad pareiškėjas A. J. turėtų pateikti valdymo faktą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Romanas Lupeika pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad vis trys vaikai S., K. ir A. gimė tėviškėje ir gyveno. Atkurtos nuosavybės teisės į žemę buvo tik S. ir K. Nurodė, kad pareiškėjas su seserimi mokėjo mokesčius už žemę, prižiūrėjo mirusio brolio turtą, skolų nėra. Prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. po savo brolio K. J. mirties priėmė broliui priklausantį palikimą faktiniu valdymu. Prašė sugrąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad prieš keturis metus mirė jo brolis K. J.. Jie buvo trys vaikai. Brolis buvo viengungis, neturėjo vaikų, gyveno visą gyvenimą tėviškėje (duomenys neskelbtini) kartu su seserimi S. J.. Jie visi trys buvo pasidalinę tėvų žemę lygiomis dalimis, tačiau tai buvo bendra žemė. Namas, kuriame gyveno brolis su seserimi, buvo tėvuko statytas 1941 metais, tačiau namas registrų centre neregistruotas. Brolis K. J. turėjo namų apyvokos daiktus, rūbus. Visi daiktai namuose buvo bendri su seserimi. Žemę, po brolio mirties, pareiškėjas dirbo kartu su seserimi, bendrai mokėjo mokesčius. Seseriai nereikia brolio dalies, todėl kreipėsi į teismą jis. Nurodė, kad jų mama mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties niekas nesikreipė palikimo priėmimui. Paaiškino, kad prie namo yra kiemas, tvartas, jis randasi (duomenys neskelbtini), koks sklypo dydis nežino, nes niekas nematavo. Nurodė, kad jis dirbo žemę, rūpinosi mirusio brolio turtu, pjovė žolę, tvarkė aplinką. Nei brolis, nei sesuo namo pasidalinę nebuvo, gyveno bendrai, turėjo po savo kambarį. Per tuos keturis metus, po brolio mirties tvarkė namui langus, duris.
Suinteresuotas asmuo S. J. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti. Palaikė pareiškėjo paaiškinimus. Nurodė, jog su broliu K. gyveno kartu, bendrai. Vaikų nei ji, nei brolis K. neturėjo. Po K. mirties brolis A. rūpinasi namais, žeme, ji neprieštarauja, kad brolio palikimą priimtų brolis A.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. J. ir suinteresuoto asmens S. J. brolis K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas: 1700/3500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 46600/141400 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2020-07-01 liudijimo reg. Nr.123, nustatyta, kad po K. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure iki 2020-07-01 užvesta nebuvo, palikimas nėra priimtas. Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Mirusysis K. J. šeimos nesukūrė, vaikų neturėjo. K. J. mama S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) metais. K. J. ir pareiškėjo tėvų A. J. ir S. J. santuokoje gimė trys vaikai - K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), S. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo S. J. paaiškino, kad mirus K. J. jam priklausančią žemės sklypo dalį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ji ir brolis A. J.. Ji neprieštarauja, kad pareiškėjas paveldėtų visą mirusio brolio K. J. turtą. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjas po K. J. mirties faktiškai valdo ir prižiūri jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Kiti suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, pareiškimui taip pat neprieštaravo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo brolio K. J. mirties. Pareiškėjas po brolio mirties faktiškai valdo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, prižiūri žemę, rūpinasi namu, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis po brolio mirties rūpinasi likusiu turtu, jį valdo ir prižiūri, kurias patvirtina palikimu suinteresuotas asmuo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjo brolis A. J. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po brolio mirties, priėmė jo palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas A. J. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po brolio K. J. mirties 2016-01-06 priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjui grąžintina 37,00 Eur (2020-07-03 kvitu įmokėta suma 75,00 Eur) žyminio mokesčio permoka (LR CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po brolio K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Grąžinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų, 00 ct) žyminio mokesčio (2020-07-03 kvitu įmokėta suma 75,00 Eur) permoką, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.