Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. (S. S.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktus ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Civilinis ieškinys dėl 4152, 36 Lt priteisimo Valstybinei ligonių kasai atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. M., išteisinti V. M., K. P., V. P., A. Š., A. B. ir A. Š.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. ir A. Š. išteisinti dėl R. L. tyčinio nužudymo, nenustačius jų dalyvavimo padarant šį nusikaltimą, ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų ir šešiems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Š., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, o būtent: 2003 m. kovo 31 d., apie 5 val., 2 – ojoje sekcijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuteistųjų miegamojoje patalpoje, kartu su R. M. ir A. Š. dėl asmeninių santykių, iš keršto tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis, metaliniais bei mediniais strypais, metaline kėdute nukentėjusiajam R. L. į įvairias kūno vietas, iš kurių – 12 smūgių į galvą bei į kitas kūno vietas, tuo padarydami jam daugybinius liemens ir galūnių odos nubrozdinimus bei poodines ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, abiejų blauzdų muštines žaizdas, dešinės pusės VI, IX, kairės pusės VI, IX šonkaulių lūžius ir galvos sumušimą, pasireiškusių 12-a muštinių žaizdų su aplinkinėmis susiliejančiomis kraujosruvomis; gilesniuose minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, abiejų kaktinių, dešinės momeninės ir smilkininės skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, ko pasėkoje nuo minėtų galvos sumušimų komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas ir R. L. 2003 m. kovo 31 d., apie 7 val. 30 min. mirė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl S. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuosprendžio pagrįstumo.

Kasatorius ginčija savo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jį nuteisė nepagrįstai. S. S. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, nes teismas nusprendė, kad nepakanka įrodymų, leidžiančių neabejotinai pripažinti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas priėmė naują nuosprendį, kuriuo S. S. nuteisė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. S. buvo aštuonių asmenų - V. M., K. P., V. P., A. Š., A. B., R. M., A. Š. tarpe, įėjusių į 2-ąją gyvenamąją sekciją ir dalyvavusių kitų nuteistųjų - R. L., V. Z., H. Š. ir V. K. sumušime.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. S. nuteistas dėl R. L. nužudymo, pagrįstas šiais įrodymais: teismas pažymėjo, kad S. S. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtina liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymai ir kiti įrodymai, o būtent: liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, „Medis“ parodė, kad 10-12 asmenų, apsiginklavę metaliniais strypais, įbėgo į 2-ąją sekciją, jų tarpe buvo ir S. S. S. S. mediniu pagaliu mušė R. L., kai šis gulėjo ant kito nuteistojo M. D. lovos ir sudavė jam 5-6 smūgius per galvą ir nugarą. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas „Katinas“ parodė, kad matė kaip iš 2-osios sekcijos, kur vyko muštynės, išėjo S. S. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, „17“ negalėjo individualizuoti S. S. veiksmų, bet patvirtino, kad S. S. buvo tarpe asmenų, atėjusių į 2–ąją sekciją, turėjo metalinį strypą ir kartu su kitais mušė nukentėjusiuosius. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, „22“ parodė, kad matė S. S. išbėgantį iš 2–osios sekcijos kartu su kitais asmenimis, be to, S. S. kartu su kitais 2–ojoje sekcijoje buvusiais asmenimis sugrįžus į 3–iąją sekciją, šio rankos buvo kruvinos. Šie liudytojai davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad įslaptintų liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys S. S. kaltę. Be liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymų, apeliacinės instancijos teismas S. S. kaltę grindė liudytojo D. K. parodymais ir teismo medicinos ekspertizės 2003 m. balandžio 2 d. aktu Nr. 618 bei 2003 m. balandžio 3 d. aktu Nr. 1120. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgirdęs triukšmą prabudo ir pastebėjo, kad 3–iojoje sekcijoje, kurioje jis gyveno, nebuvo S. S. Be to, jis matė, kaip keli nuteistieji, tame tarpe ir kasatorius, sugrįžę tarpusavyje kalbėjosi, kad „aniems gerai kliuvo“. Teismo medicinos ekspertizės 2003 m. balandžio 2 d. aktu Nr. 618 nustatyta, kad R. L. suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, iš kurių – 12 smūgių į galvą, padarant jam daugybinius liemens ir galūnių odos nubrozdinimus bei poodines ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, abiejų blauzdų muštines žaizdas, dešinės pusės VI, IX, kairės pusės VI, IX šonkaulių lūžius ir galvos sumušimą, pasireiškusių 12-a muštinių žaizdų su aplinkinėmis susiliejančiomis kraujosruvomis; gilesniuose minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, abiejų kaktinių, dešinės momeninės ir smilkininės skilčių sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, ko pasėkoje nuo minėtų galvos sumušimų komplikavosi galvos smegenų pabrinkimas ir R. L. mirė. Teismo medicinos ekspertizės 2003 m. balandžio 3 d. akte Nr. 1120 nustatyta, kad apžiūrint S. S. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, padarytas kietu buku daiktu paveikus minėtas sritis maždaug prieš 2–4 dienas iki apžiūros.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apibendrinime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” pabrėžta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr. 19). Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi įslaptintų liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad kasatorius buvo sekcijoje Nr. 2 ir naudojo smurtą prieš R. L. (įslaptintas liudytojas „Medis“ parodė, kad kasatorius sudavė smūgius mediniu pagaliu nukentėjusiajam R. L., liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, „17“ parodė, kad S. S. kartu su kitais mušė nukentėjusiuosius). Taigi, liudytojai, kuriems taikytas anonimiškumas, parodė, kad S. S. buvo įvykio vietoje, turėjo rankoje įrankį, kuriuo galima padaryti nužudymą, ir kartu su kitais asmenimis smurtavo prieš R. L. Atsižvelgiant į S. S. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nužudymas laisvės atėmimo įstaigoje), anonimiškumo taikymas liudytojams, kurie galėjo būti kartu su nuteistuoju S. S. ir kitais kaltinamaisiais kalėję asmenys, buvo pagrįstas. Teismas apklausė šiuos liudytojus laikydamasis įstatymo reikalavimų, proceso dalyviai turėjo teisę pateikti jiems raštu klausimus, į kuriuos gavo atsakymus.

Įslaptintų liudytojų parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl šių liudytojų parodymai nebuvo vieninteliai ar lemiantys sprendžiant klausimą dėl S. S. atsakomybės už R. L. nužudymą. Liudytojas D. K. nematė, kas vyko 2-ojoje sekcijoje, tačiau parodė, kad S. S. muštynių metu nebuvo 3-iojoje sekcijoje. Teismo medicinos ekspertizių aktai patvirtina nukentėjusiajam bei kasatoriui padarytus sužalojimus, kurie laiko požiūriu sutampa su nusikaltimo padarymo laiku ir aplinkybėmis. Taigi kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį ir S. S. pripažino kaltu dėl R. L. nužudymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. S. kasacinį skundą atmesti.