- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-542-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00848-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- S. R., J. R.
- Advokatai
- Rimas Andrikis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta 70 MGL, t. y. 3 500 Eur dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms iš A. A. priteista 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl visiško turtinės žalos Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms atlyginimo įvykdymo dienos.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. A. nukentėjusiojo S. R. naudai priteista 2563,42 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios J. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. A. nukentėjusiosios naudai priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. A. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad Pavilnionių gatvės Vilniuje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės, sustojo prie S. R. vairuojamo automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kilus žodiniam konfliktui dėl vairavimo įgūdžių, vartodamas necenzūrinius žodžius, pro savo automobilio atidarytą vairuotojo durelių langą, papurškė dujų balionėliu į automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, apipurkšdamas priekyje keleivio vietoje sėdėjusios J. R. veidą, po to, S. R. išlipus iš automobilio salono, A. A. dar kelis kartus papurškė dujomis į S. R. pusę, o šiam grįžus į automobilį ir užrakinus automobilį iš vidaus, jis (A. A.) išlipęs iš savo automobilio „Opel Vectra“, keletą kartų kumščiu smogė į automobilio „BMW 530“ vairuotojo durų stiklą, bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į dešinės pusės veidrodėlį bei į dešinį priekinį automobilio „BMW 530“ sparną, taip sulaužė dešinės pusės veidrodėlio korpusą, įlenkė dešinės pusės priekinį automobilio sparną bei sulaužė dviejų durelių rankenas, padarydamas nukentėjusiesiems S. R. ir J. R. bendrą 2563,42 Eur turtinę žalą bei J. R. padarė cheminį veido odos I-o laipsnio nudegimą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliantas mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendžiu pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje, 44 straipsnio 6 dalyje numatyti reikalavimai. Anot apelianto, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, neaiškumais ir spėjimais, nuosprendyje pateiktos prieštaringos išvados bei duomenys, kurie teismo be pagrindo pripažinti įrodymais, taip pat bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai neanalizuotas vaizdo įrašas, padarytas įvykio metu automobilio vaizdo registratoriumi, kurį nuteistasis pateikė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neanalizuotas Bendrojo pagalbos centro įrašas.
2.2. Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje teigė, jog dujų balionėlį panaudojo prieš nukentėjusįjį tik gindamasis nuo jo nepagrįstų pretenzijų ir jam išlipus iš sustojusio automobilio bei artėjant prie jo. Tuo metu A. A. teigia nematęs automobilio „BMW“ priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusios atsilošusios nukentėjusiosios, nežinojo ir dėl automobilio „BMW“ konstrukcinių ypatumų negalėjo žinoti, kad ji nėščia.
2.3. Savo veiksmų jis niekada nevertino pilietiškumu. A. A. manymu, teisėjo teiginys, jog „kaltinamojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiškai ir tik norėjo sudrausminti KET pažeidinėjusį vairuotoją ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. <...> todėl labiau tikėtina, kad tai yra kaltinamojo A. A. gynybinė versija“, yra bylos duomenų iškraipymas. Savo veiksmus pilietiškumu ir teise priekaištauti grindė duodamas teisiamajame posėdyje parodymus nukentėjusysis S. R. (atsakydamas į A. A. gynėjo klausimą), bet ne apeliantas. Apelianto vertinimu, priskyrimas jam ir paneigimas gynybinės versijos, kurios jis niekada neišsakė, nedera su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais.
2.4. Apeliantas pažymi, kad nuosprendyje, padarant išvadą dėl pripažinimo, jog A. A. pažeidė viešąją tvarką, teigiama, kad „ši išvada grindžiama ir nukentėjusiojo S. R. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad nuvažiavęs „nuo Vakarinio aplinkkelio link Pavilnionių gatvės jis sustojo prie sankryžos ir atsidaręs langą davė pastabą gretimoje juostoje taip pat sustojusiam „Opel“ vairuotojui. Staiga šis jam nepažįstamas vyriškis, išlipęs iš „Opel“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papurškė jam dujų, kurių kliuvo ir jo žmonai J. R. <...>“, tačiau apie dujų purškimo proceso eigą nukentėjusysis S. R. tokių parodymų nėra davęs nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Kitokie S. R. parodymai išdėstyti ir nuosprendyje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada prasilenkia su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir yra nepagrįsta.
2.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuosprendžiu konstatuota, jog įvykio metu, kilus žodiniam konfliktui su S. R., A. A. vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau ši aplinkybė nuosprendyje nėra įrodinėjama, nepateikti jokie šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Apelianto keikimasis buvo grindžiamas vien nukentėjusiojo S. R. parodymais – jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad A. A. vartojo necenzūrinius žodžius, ir atvykus policijos pareigūnams, šie jo nesudraudė. Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojai policijos patruliai Ž. Mockus ir R. Viršila parodė, kad A. A. nevartojo necenzūrinių žodžių. Todėl vien tik nukentėjusiojo S. R. parodymai negali būti pakankamu ir vieninteliu įrodymu, jog A. A. įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pats S. R. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino vartojęs necenzūrinius žodžius, o šių aplinkybių nepaneigė ir šalia jo sėdėjusi sutuoktinė.
2.6. Apelianto teigimu, žodinio konflikto iš esmės nebuvo, juolab – dėl vairavimo įgūdžių. Vieno asmens išsakymas kitam nepagrįstų pretenzijų agresyvia forma nėra konfliktas, o turi psichinės prievartos elementų. Padarydamas tokią išvadą teismas ignoravo bylos aplinkybes, kad įvykį lėmė nukentėjusiojo S. R. elgesys, pasireiškęs sistemingu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nepamatuotu pretenzijų reiškimu ir nepagarba kitiems eismo dalyviams. Apeliantas pažymi ir tai, kad S. R. savo elgesį įvertino pilietiškumu. Vairavimo įgūdžiai – tai vairuotojo patikimas elgesys eisme, užtikrinant Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Apeliantas teigia, kad ši aplinkybė, kuri nurodoma kaltinime, turėjo būti įrodinėjama, tačiau teismas nevertino aplinkybių, patvirtinančių, jog nukentėjusysis iki pat dujų balionėlio panaudojimo demonstravo chuliganišką „pilietiškumą“.
2.7. Nustatyta, kad incidentas įvyko žiemą, esant padidinto vairuotojų dėmesio reikalaujančiomis sąlygomis. Nuteistasis nurodo, kad nei jo vairuojamo automobilio variklio galia, nei juo tempiamos pakrautos priekabos svoris, nei eismo sąlygos nesuteikia pagrindo teigti, jog jo vairuojamas įvykio dieną automobilis turėjo galimybę staiga žymiai padidinti greitį. Todėl tokio pobūdžio priekaištai nukentėjusiojo parodymuose yra nepagrįsti ir pateikti siekiant pateisinti savo veiksmus, kurie neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, todėl nukentėjusiojo teiginys, jog darant posūkį „jo neįleido kitas automobilio „Opel“ vairuotojas, vos nesukėlė avarinės situacijos“ nėra pagrįstas. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo nepavykusį bandymą, gręsiantį avarine situacija, patvirtina A. A. pateiktas vaizdo įrašas, atliktas vaizdo registratoriumi, kuriame užfiksuota, kad S. R. vairuojamas automobilis, aplenkęs jo automobilį, nesant tarp jų saugaus atstumo, staiga stabtelėjo. Apelianto vertinimu, toks vairavimo manevras nedera su Kelių eismo taisyklių 135.4 punkto nuostata, draudžiančia stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, ir turi chuliganiško vairavimo elementų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punkte numatytą reikalavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui sustoti prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir (ar) „Stop“ linija, o jeigu jų nėra – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Anot apelianto, prieš sankryžą pirmoje eismo juostoje degant raudonam šviesoforo signalui, buvo sustoję keli automobiliai, po jų – A. A., o S. R. automobilis stovėjo antroje eismo juostoje, priekyje nebuvo sustojusių automobilių. Anot apelianto, tai patvirtina ir jo pateiktas vaizdo įrašas ir įvykio dalyviai. S. R. laukė progos pareikšti A. A. nepagrįstas pretenzijas. Jei S. R. būtų sustojęs pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tokios progos jis nebūtų turėjęs, todėl įvykio aplinkybių kontekste nėra pakankamai konkreti ir tiksli nuosprendžio išvada, jog A. A. sustojo prie S. R. vairuojamo automobilio savo, o ne S. R. iniciatyva. Taigi, S. R. neturėjo ir negalėjo turėti jokių pagrįstų pretenzijų dėl A. A. vairavimo įgūdžių, priešingai – pats nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliantas pažymi ir tai, kad sankryžoje nukentėjusysis pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 148 punktą, draudžiantį atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
2.8. Palaukęs A. A. vairuojamo automobilio susigretinimo su S. R. automobiliu ir automobiliams stovint greta, S. R. toliau demonstravo agresiją ir nepasitenkinimą A. A.. Pro savo automobilio nuleistą priekinį stiklą, keleivio pusėje, jis reiškė nepagrįstas pretenzijas ir vartojo necenzūrinius žodžius. S. R. prisipažino, kad jis pats buvo priekaištų iniciatoriumi. Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuoti S. R. žodžiai, kad „čia važiavimo konfliktas buvo. Esmė tokia, kad jis sustojo vienoje juostoje, iš kitos aš prasidariau langą, sakau „ką tu asilas darai“. Taip pasakiau ir jisai pradėjo ašarinėm dujom pūst. <...> Aš prasidariau langą keleivio pusės, sakau, ką tu darai durniau... <...> Ir jisai pradėjo dujom purškinti, tiesiog per langą atidarytą žmonos.“ Apelianto vertinimu, šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo iniciatyvą ir atkaklumą sukelti incidentą ir A. A. užgauliojimą, tačiau nuosprendyje jie nepaminėti. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.
2.9. Apeliantas tvirtina, kad jis nuosekliai teigė, jog dujų balionėlį panaudojo savigynos tikslais, besiartinant prie jo automobilio nukentėjusiajam S. R.. Iki pat dujų balionėlio panaudojimo S. R. veiksmai buvo agresyvūs jo atžvilgiu (tiek vairuojant, tiek stovint), suplanuoti ir nepagrįsti. Todėl A. A. atsakas buvo nukreiptas į tokių įžūlių, netoleruotinų Kelių eismo taisyklių reikalavimų atžvilgiu, jį įžeidinėjančių ir grėsmę keliančių S. R. veiksmų nutraukimą, taigi, apeliantas nurodo, kad jo veiksmus lėmė ne chuliganiškos paskatos. Nuteistojo teigimu, S. R. automobilio „BMW“ kai kurių detalių sugadinimą lėmė šio automobilio judėjimas link stovinčio A. A. užsidegus žaliam šviesoforo signalui.
2.10. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis nurodo, jog teismas be pakankamo pagrindo, nepaneigęs jo parodymų apie incidento priežastį, eigą ir kitas aplinkybes, nutylėjęs kai kuriuos bylos duomenis bei juos netinkamai interpretavęs, ignoruodamas nekaltumo prezumpcijos principą, jog abejonės ir neaiškumai vertintini kaltinamojo naudai, pripažino besąlygiškai teisinga nukentėjusiojo pateiktą įvykio versiją, nors S. R. veiksmai netoleruotini nei Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymosi, nei vairuotojo etikos, nei pagarbos kitam vairuotojui požiūriu. Nuteistasis tvirtina, kad jis nesielgė įžūliai, nevartojo necenzūrinių žodžių, nekibo prie nukentėjusiųjų ir nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos, todėl jo padarytoje veikoje nėra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje A. A. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad teisėjas Jeugenijuš Jaglinski buvo šališkas, nes šis teisėjas 2014 m. nagrinėjo bylą dėl gynėjo Rimo Andrikio ir jo nutarimas buvo panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu A. A. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nors nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia prielaidomis ir spėjimais, tokie jo teiginiai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais bei įvertintais įrodymais.
7. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dujų balionėlį prieš nukentėjusįjį panaudojo savigynos tikslais, gindamasis nuo jo nepagrįstų pretenzijų ir jam išlipus iš automobilio bei artėjant prie jo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartą nuteistojo poziciją paneigia baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais.
8. Nukentėjusysis S. R. viso proceso metu nuosekliai nurodė šias aplinkybes: 1) automobilio „Opel“ vairuotojas sukėlė avarinę situaciją; 2) S. R., nuvažiavęs nuo Vakarinio aplinkkelio link Pavilnionių gatvės, sustojo prie sankryžos ir atidaręs langą davė pastabą gretimoje juostoje sustojusiam „Opel“ vairuotojui; 3) automobilio „Opel“ vairuotojas išlipo iš automobilio, papurškė S. R. dujų, kurių kliuvo ir jo žmonai J. R. bei suspardė S. R. automobilį „BMW“, sulaužydamas dešinį veidrodėlį bei įlenkdamas priekinį dešinį sparną bei išgąsdindamas jo žmoną. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėtus nukentėjusiojo teiginius apie fizinio smurto prieš jį panaudojimo aplinkybes patvirtina bei į loginę ir nuoseklią įrodymų grandinę apjungia nukentėjusiosios J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat byloje esančios automobilio „BMW“ apgadinimų nuotraukos, policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymai, bendrosios pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūros protokolas, pareiškimas, tarnybiniai pranešimai, taip pat specialisto išvada ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad A. A. savo neteisėtais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.
9. Apeliantas skunde nurodė, kad apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai neanalizavo jo ikiteisminio tyrimo metu pateikto vaizdo įrašo, padaryto įvykio metu automobilio vaizdo registratoriumi. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad apelianto nurodytame vaizdo įraše užfiksuota S. R. ir A. A. automobilių važiavimo iki sankryžos situacija, vaizdo įrašas pasibaigia tuo metu, kai automobiliai sustoja prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui. Taigi, apeliantas klaidingai teigia, kad pateiktame vaizdo įraše užfiksuota įvykio metu buvusi situacija, kadangi akivaizdu, jog vaizdo registratoriumi buvo filmuota tik iki nagrinėjamo įvykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai detaliai dėl šio vaizdo įrašo nepasisakė, kadangi jame esanti informacija nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes (dėl vėliau A. A. atliktų chuliganiškų veiksmų).
10. Apeliantas skunde ginčija ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta aplinkybė, jog A. A. vartojo necenzūrinius žodžius, tai nustatyta tik S. R. parodymais, o į įvykio vietą atvykę pareigūnai nurodė, kad jiems atvykus A. A. necenzūrinių žodžių nevartojo. Vis tik, pažymėtina, kad apylinkės teismas nukentėjusiojo S. R. parodymus viso proceso metu laikė nuosekliais ir išsamiais, pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti nėra, juolab, atsižvelgiant į tai, kad jis neslėpė, jog ir pats vartojo necenzūrinius žodžius. Apeliantas akcentuoja, kad liudytojai policijos patruliai Ž. Mockus ir R. Viršila parodė, jog A. A. nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau šis nuteistojo teiginys vertintinas kritiškai, nes akivaizdu, kad vėliau atvykę policijos pareigūnai negalėjo girdėti minėtų asmenų įvykio metu vartojamų necenzūrinių žodžių, o pareigūnams atvykus, necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami, todėl aplinkybė, jog įvykio metu A. A. keikėsi, lieka nepaneigta.
11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis daug dėmesio skiria nukentėjusiojo S. R. veiksmų vertinimui pagal Kelių eismo taisykles, o būtent, skunde nurodoma, kad S. R., persirikiuodamas privalėjo duoti kelią pagal Kelių eismo taisyklių 4 punktą, todėl nepagrįstas jo teiginys dėl to, kad nuteistasis neįleido jo į pirmą juostą. Taip pat nuteistasis nurodė, kad S. R. manevras, kai jis aplenkė nuteistąjį ir staiga stabtelėjo, nedera su Kelių eismo taisyklių 135.4 punktu, pagal kurį draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Be to, skunde nurodoma ir tai, kad S. R., sustodamas šalia nuteistojo automobilio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punktą, t. y. esant draudžiamajam šviesoforo signalui, jis privalėjo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, tačiau sustojo neleistinoje vietoje. Galiausiai, apeliaciniame skunde pažymima, kad S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 148 punktą, draudžiantį atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jei tai kelia pavojų ar kliudo kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo S. R. pavojingo ir chuliganiško vairavimo buvo įvertintos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarime, kuriame padaryta išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (t. 2, b. l. 14). Be kita ko, šiame nutarime nuteistajam buvo išaiškinta nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka, tačiau nuteistasis šia teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi S. R. galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimo neanalizuoja ir detaliai nepasisako. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog net ir nustačius, kad žodinis konfliktas tarp S. R. ir A. A. būtų kilęs dėl to, kad S. R. iš tiesų skunde nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, tokie pažeidimai negalėtų pateisinti A. A. tolesnių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.
12. A. A. skunde nurodo aplinkybę, jog automobilio „BMW“ kai kurių detalių apgadinimą lėmė tai, kad šis automobilis judėjo link jo užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. pro savo automobilio langą purškė dujas į automobilyje „BMW“ sėdėjusios J. R. veidą, tuomet, išlipus S. R. iš automobilio, A. A. dar kelis kartus papurškė dujomis į S. R. pusę. Po tokių A. A. veiksmų S. R. grįžo į savo automobilį „BMW“ ir užsirakino jame iš vidaus. Po to A. A. išlipo iš savo automobilio ir keletą kartų kumščiu smogė į „BMW“ automobilio vairuotojo durų stiklą, bandydamas atidaryti automobilio duris, koja įspyrė į dešinės pusės veidrodėlį bei į dešinį priekinį automobilio sparną, taip sulaužė dešinės pusės veidrodėlio korpusą, įlenkė dešinės pusės priekinį automobilio sparną, taip pat sulaužė dviejų durelių rankenas. Tokie jo veiksmai, kuriais jis trenkė į vairuotojo durelių stiklą, sulaužė durelių rankenas, liudija, kad jis norėjo atidaryti automobilio duris, o to nepavykus padaryti, jis apgadino kitas automobilio dalis. Be to, iš Bendrojo pagalvos centro skambučio apžiūros protokolo matyti, kad tokias aplinkybes paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė ir nukentėjusioji J. R., t. y. ji nurodė, kad jų mašiną apgadino sustojęs vyras, „jis specialiai supykęs išlipo ir spyrė į veidrodėlį“, taip pat protokole užfiksuota, kaip Bendrajam pagalbos centrui nukentėjusysis S. R. pasakė, jog jis (A. A.) „pribėgęs iš kojos veidrodėlį spyrė, sulaužė veidrodėlį, sparną ir dureles sulankstė“ (t. 1, b. l. 165-167). Papildomai nurodytina ir ta aplinkybė, kad, tikėtina, jei „BMW“ automobilis iš tiesų būtų apgadintas dėl to, kad automobilis judėjo link A. A. ir tokiu būdu jį kliudė, A. A. būtų patyręs kūno sužalojimus, tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. A. būtų patyręs kokius nors kūno sužalojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl priežasčių, lėmusių „BMW“ automobilio detalių apgadinimą, nelaikytinos pagrįstomis.
13. Apeliantas visiškai teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog „nuteistojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiškai ir norėjo sudrausminti Kelių eismo taisykles pažeidinėjusį vairuotoją ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina“. Šiuo atveju, iš Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad savo elgesį laikė pilietišku ir sudrausminti Kelių eismo taisykles pažeidusį vairuotoją norėjo ne nuteistasis A. A., kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o nukentėjusysis S. R.. Teismo posėdyje S. R. nurodė: „Aš atsidariau langą ir tam vairuotojui pasakiau, sudrausminti norėjau tą vairuotoją. Čia kiekvieno piliečio pareiga manau.“ (t. 2, b. l. 116). Taigi, byloje nustatyta, kad ne nuteistasis norėjo sudrausminti nukentėjusįjį, kaip kad nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o atvirkščiai – nukentėjusysis S. R. dėl netinkamo vairavimo bandė sudrausminti A. A.. Tokiu būdu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptardamas nuteistojo ir nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, suklydo nurodydamas, kad tokius parodymus davė nuteistasis A. A.. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.
14. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste apeliantas nepagrįstai nurodo in dubio pro reo principo taikymą, t. y. kad abejonės ir neaiškumai vertintini kaltinamojo naudai. Kaltinamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima pašalinti, dėl ko jas reikėtų aiškinti A. A. naudai. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šios išvados nepaneigia apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis automobilyje sėdėjusios nėščios moters nematė ir negalėjo žinoti, kad ji yra nėščia.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Nuteistojo gynėjas advokatas Rimas Andrikis apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski buvo šališkas, nes šis teisėjas 2014 m. nagrinėjo bylą dėl šio gynėjo veiksmų ir teisėjo priimtas nutarimas vėliau buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo. Vertinant šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pritarti deklaratyvaus pobūdžio teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Pažymėtina, kad gynėjas ir nuteistasis bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę pareikšti nušalinimą teisėjui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
16. Įvertinus visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Dėl šių priežasčių nuteistojo A. A. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. A. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.