Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei, gynėjui advokatui Jonui Amšiejui, vertėjai Teresai Igumnovai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, be pastovios gyvenamosios vietos, registruotas (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. R. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent jis 2013 m. birželio 15 d. apie 06.30 val. Druskininkų savivaldybės Balainės kaimo ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos saugomame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0111 ir Nr. 0112, tyčia, neteisėtai, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, neleistinoje vietoje, ne per nustatytus pasienio ar muitinės kontrolės perėjimo punktus, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaltinamasis V. R. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir gyvena Baltarusijoje, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Nedirba. Asmens dokumentų neturi, nes pasą anksčiau yra pametęs. Neturėdamas iš ko pragyventi, nusprendė eiti į Lietuvą tikslu susirasti darbą. 2013 m. birželio 15 d. naktį miegojo miške, o anksti ryte apie dvi valandas ėjo mišku į Lietuvos pusę. Apie tai, kad priėjo valstybės sieną, suprato iš apsauginės tvoros, pro kurią pralindo ir ėjo toliau suartu žemės ruožu. Matė valstybės sieną žyminčius ženklus, todėl suprato, kad perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Beeinant mišku jį sulaikė pasieniečiai. Dėl savo veiksmų gailisi.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus (b. l. 20-21, 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Liudytojas G. S., dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos jaun. specialistu, apklaustas teisme parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. apie 7.10 val., dirbant su kursantu V. Z. ir tarnybiniu šunimi Nora, Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos saugomame ruože, tikrinant valstybės sienos ruožą tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0112 ir Nr. 0111, ant kontrolinės pėdsakų juostos aptiko vieno žmogaus pėdsakus, vedančius iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apie tai informavo Druskininkų užkardos pamainos vyresnįjį. Po to su tarnybiniu šunimi pagal rastus pėdsakus pradėjo pažeidėjo paiešką. Tarnybinis šuo vedė miško takeliu apie 2,5 km į Lietuvos gilumą iki Druskininkų sav. Balainės kaimo ribų, kur pastebėjo miško takeliu einantį vyriškį, šis prisistatė esąs V. R., atėjęs iš Baltarusijos ir neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamasis neturėjo jokių asmens dokumentų ir daiktų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Balainės kaimo ribose, Druskininkų sav., prie Lietuvos Respublikos sienos linijos tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0112 ir Nr. 0111 rasti žmogaus avalynės pėdsakai, vedantys iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos gilumą (b.l. 3-9).

Aukščiau aptarti duomenys, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis V. R. neteisėtai, pažeisdamas 2000-05-09 Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 5 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus, t. y. neturėdamas asmens dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną sausumoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad valstybės sieną jis pereina apeidamas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje ir neturėdamas asmens dokumentų ar kitų atitinkamų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, taip pat kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, buvo pažeistas valstybės sienos neliečiamumas. Kaltinamojo atžvilgiu nėra Lietuvos Respublikos teismų priimo apkaltinamojo nuosprendžio, todėl jis laikomas neteistu (BK 97 str. 1 d.). Skirtina sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL dydžio, t. y. 1300 litų bauda.

Remiantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2013 m. birželio 20 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad V. R. bausmę yra atlikęs.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir V. R. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.