Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Byla Nr. N-261-907-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
N-261-907-12
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-907/2012Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00069-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 11 d. nutarimu pripažino R. K. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam 1500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad R. K. 2010 m. vasario 8 d., apie 21.15 val., Šilutėje, Turgaus – Pievų ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžose, chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. tyčia stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir važiavo nesaugiu atsižvelgiant į eismo sąlygas greičiu, dėl to automobilis pradėjo slysti, važiuodamas didino greitį ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, tuo sukeldamas realų pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tuo R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 19, 88, 88.2, 105, 125, 133 punktuose numatytus reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

R. K. neigė padaręs pažeidimą. Pripažino, jog galėjo nepasirinkti saugaus greičio atsižvelgiant į eismo sąlygas – slidžią ir nenuvalytą nuo sniego kelio dangą, tačiau teigė, jog važiavo leistinu greičiu, neviršydamas 35-40 km/h greičio. Pripažino, jog automobiliu kliudė sniego pusnį, tačiau ant šaligatvio neužvažiavo. Nurodė, jog tikslo demonstruoti nepagarbą visuomenei, įžūlumą, eismo dalyvių negerbimą ar savo išskirtinumą, neturėjo, o tai, jog neįvertino eismo sąlygų, nesudaro pagrindo teigti, jog turėjo chuliganiškas paskatas. Asmens teigimu, pareigūnų vertinimai yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms pareigoms atlikti, jos netekęs praras darbą, o šeima – pragyvenimo šaltinį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. nutarimu R. K. skundo netenkino, Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK VTS KPP specialisto 2010 m. vasario 11 d. nutarimą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 1500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad R. K. savo skunde ir teismo posėdžių metu pripažino, kad 2010 m. vasario 8 d. 21.15 val.vairuodamas automobilį neįvertino kelių eismo sąlygų, kelių dangos slidumo, savo vairuojamo automobilio techninės būklės, todėl jo vairuojamas automobilis gatvėje slidinėjo, tačiau teigia, jog jis automobilį suvaldė ir ant šaligatvio neužvažiavo, chuliganiškai nevairavo.

Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. M. (b.l. 53, 93) ir L. J. (b.l. 93) parodė, kad jie tiesiogiai stebėjo daromą pažeidimą, matė, kaip automobilis Audi 80, neatsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nestabdydamas suko į kairę, slydo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, vėliau vėl didindamas greitį ir slidinėdamas nuvažiavo link gyvenamųjų namų, kur sukdamas į kairę vėl privertė automobilį slysti, dėl ko vairuotojas automobilio nesuvaldė ir užvažiavo ant šaligatvio. Pareigūnams buvo akivaizdu, kad tai daroma tyčia. Netikėti liudytojų parodymais teismas pagrindo nenustatė. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytoms aplinkybėms (b. l. 37, 38) ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi teismui nepateikta. Tiek iš liudytojų parodymų bei jų sudarytos schemos (b.l. 39), tiek iš pačio pažeidėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad vairavimo sąlygos buvo nelabai geros, R. K. automobilyje sėdėjo keleivis, gatvėje stovėjo automobilis, pažeidėjo vairuotas automobilis važiavo netoli gyvenamųjų namų. Todėl toks vairavimo būdas buvo aiškiai pavojingas, jis kėlė grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek vairuotame automobilyje sėdėjusiam asmeniui, tiek stovinčiam gatvėje automobiliui.

Be to, savo pirminiame paaiškinime, duotame policijai, R. K. pripažino norėjęs, kad automobilis slidinėtų į šonus, todėl staigiai manevravo, keitė važiavimo trajektoriją, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, buvo užvažiavęs ant šaligatvio (b.l. 40).

Neigdamas savo kaltę dėl chuliganiško vairavimo R. K. rėmėsi prie skundo pridėtomis nuotraukomis. Tačiau šios nuotraukos nėra aprašytos, jos padarytos ne pažeidimo padarymo metu (pažeidimas padarytas 2010 m. vasario 8 d. 21.15 val., tą dieną saulė nusileido 17.11 val., o nuotraukos darytos nors ir neaišku kada, bet aiškiai dienos metu), iš jų negalima nustatyti pažeidimo metu buvusios situacijos, todėl teismas šių nuotraukų nevertino kaip įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo nurodytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Teismas taip pat konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pažymėjo, kad skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

III.

R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą, panaikinant R. K. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.

Skunde nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Yra vedęs, žmona niekur nedirba, augina mažametį vaiką. Be to, pareiškėjas su žmona yra įstatyminiai 13 metų amžiaus mergaitės, kuriai nustatytas cukrinis diabetas ir vidutinės grupės neįgalumas, globėjai, todėl nuolat tenka važiuoti į Klaipėdos gydymo įstaigas, o kartais net į Kauną.

R. K. netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus apribotas sunkiai sergančio vaiko poreikių tenkinimas. Šeima gyvena Šilutėje, tačiau R. K. kiekvieną dieną važinėja yra Klaipėdą, kadangi Šilutėje susirasti darbą yra labai sunku.

Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. priėmė nutartį, kurioje esant panašioms faktinėms aplinkybėms buvo pritaikytas ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Pareiškėjas, netekęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neteks darbo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, esant panašioms su pareigų/darbo netekimo pasekmėmis susijusiomis aplinkybėmis, nusprendė neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad administracinė nuobauda R. K. paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. K. 2010 m. vasario 8 d., apie 21.15 val., Šilutėje, Turgaus – Pievų ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžose, chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. tyčia stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir važiavo nesaugiu atsižvelgiant į eismo sąlygas greičiu, dėl to automobilis pradėjo slysti, važiuodamas didino greitį ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, tuo sukeldamas realų pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. R. K. veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai.

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo padarytų pažeidimų iš esmės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17 -103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, nes šiuo straipsniu nustatyta, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visuma sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 31 straipsnį atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju R. K. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą. Su padarytu pažeidimu sutiko tik išnagrinėjus administracinę bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. kad transporto priemonė yra labai reikalinga taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

R. K., pasirinkdamas savo elgesio modelį, turėjo numatyti galimas jam kilsiančias pasekmes dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nėra saistomas Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtais procesiniais sprendimais.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys