Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje E. G. kaltinamas neteisėtai disponavęs psichotropine medžiaga, turėdamas du tikslus – tas medžiagas vartoti pats ir platinti, o būtent: jis, neteisėtai turėdamas du tikslus, t. y. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš kito asmens nusipirkdamas neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,883 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne mažiau kaip 9,943 g psichotropinės medžiagos – MDMA, po ko laikydamas jas prie savęs ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 12 d., 16.45 val., kol (duomenys neskelbtini), dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino 0,154 g už 20 eurų pardavė P. S. (P. S.), dalį psichotropinės medžiagos – 0,495 g amfetamino, psichotropinės medžiagos – 1,227 g MDMA laikė prie savęs, kol 2019 m. gruodžio 12 d., apie 22.00 val., asmens kratos metu rado ir paėmė psichotropinės medžiagos – 0,495 amfetamino, psichotropinės medžiagos – 1,227g MDMA policijos pareigūnai, o likusią jam priklausančią dalį – 14,234 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 8,716 g MDMA laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. gruodžio 12 d., apie 23.48 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. G. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą O. M. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, išduotą L. J. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą G. B. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, išduotą G. B. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 12 d. 22 val., kol asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą G. B. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, išduotą G. B. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 12 d. apie 23.48 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą O. M. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, išduotą L. J. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka E. G. laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 12 d., 21.54 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 12 d. Vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutine, t. y. skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams. Teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas toliau tęstinas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais suėmimo pagrindais, kurie nėra pasikeitę ar išnykę, taip pat nurodė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo E. G. gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir skirti kaltinamajam namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kitas įstatymo numatytas švelnesnes kardomąsias priemones.

5. Pirmiausia skunde pažymima, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (terminas tęsiamas) tik tada, kai BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo pagrindų procesinė reikšmė mažėja.

6. Nesutikdama su teismo konstatuotu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo taikymo pagrindu, gynėja pirmiausia pabrėžia, jog, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką, vien nusikaltimo sunkumas ir gręsianti griežta bausmė nėra pakankamas pagrindas suėmimui pateisinti. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad jos ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą, paleistas į laisvę turėtų galimybę įsidarbinti (tą patvirtinta kartu prie skundo pridėta pažyma), faktinių duomenų apie užsienyje turimus kaltinamojo ryšius, kurie galėtų padėti pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, nėra, be to, E. G. nedisponuoja tokiomis piniginėmis lėšomis, kurios užtikrintų galimybę pasislėpti nuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų, taip pat būtina įvertinti, kad dėl paskelbto karantino režimo išvykimas iš Lietuvos yra apribotas. Gynėjos įsitikinimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad tikimybė, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis E. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo yra pernelyg maža.

7. Dėl nutartyje nurodyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo, gynėja pažymi, kad nepaisant to, jog E. G. praeityje yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, buvo nuteistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, tačiau šie duomenys yra tik charakterizuojantys kaltinamąjį ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Akcentuojama, kad suėmimo taikymo pagrindai turi būti ne formalūs, o konkretūs, o šiuo atveju, anot gynėjos, jokių faktinių duomenų, išskyrus prielaidas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, nėra.

8. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuoja asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo riboti šią teisę. Skunde pažymima, kad dėl išplitusio koronoviruso yra sustabdytas baudžiamųjų bylų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, esant tokiai susiklosčiusiai situacijai Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės taikymas pažeidžia žmogaus teisę į laisvę. Gynėjos įsitikinimu, kaltinamojo E. G. laisvė suvaržyta nepagrįstai, duomenų apie jos ginamojo pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką jį laikyti izoliuotą nėra, o BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemone, kurios pakankamai efektyviai užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

9. Teismo posėdyje prokurorė L. Ambrulevičienė prašė kaltinamojo E. G. gynėjos skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi kaltinamajam E. G. pratęstas suėmimas paliktinas galioti

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartis, kurioje konstatuoti suėmimo pagrindai, t. y. kaltinamasis E. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas šios kardomosios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

11. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, būtina vadovautis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį suėmimas, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Aukštesniojo teismo vertinimu, paties kaltinamojo E. G., taip pat kito nagrinėjamos bylos kaltinamojo P. S. parodymai, kratos, asmens kratų protokoluose, specialisto išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė ikiteisminio tyrimo medžiaga sudaro pagrindą manyti, kad E. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje nėra atliekamas įrodymų vertinimas, nesprendžiamas ir E. G. kaltės klausimas. Į surinktus duomenis atsižvelgiama tik tiek, kiek tai yra reikšminga sprendžiant kardomosios priemonės – termino pratęsimo klausimą.

12. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem pagrindais, vienas kurių numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, E. G. kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, iš kurių viena apysunki, o kita sunki, padarymu. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – ilgalaikį (nuo dvejų iki aštuonerių metų) laisvės atėmimą. Nors tokia gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pagrįstai vertino tai, jog E. G. yra teistas, taip pat ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka), nors turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau šeimos nėra sukūręs, ilgą laiką iki suėmimo nedirbo, dėl ko konstatavo, kad anksčiau išvardinti kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys bei tamprių socialinių ryšių nebuvimas sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Nors gynėja skunde pabrėžia nesant duomenų apie kaltinamojo ankstesnius bandymus pasislėpti, išvykti į užsienį, juo labiau, tą padaryti esant paskelbtam karantino režimui būtų dar sudėtingiau, tačiau šie argumentai nepaneigia būtinumo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad bėgimo (slėpimosi) nuo teismo rizika neapsiriboja išskirtinai vien išvykimu į užsienio valstybes ir slapstymusi jose, slėptis nuo teismo pakankamai sėkmingai galima ir esant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu taikomas karantino režimas ir atitinkamai nustatyti asmenų laisvą judėjimą tarp valstybių varžantys apribojimai yra laikini, kas, anaiptol, nepaneigia aptariamo suėmimo taikymo pagrindo buvimą.

13. Kartu su gynėjos skundu teismui buvo pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad paleistas į laisvę kaltinamasis būtų įdarbintas. Aplinkybė dėl kaltinamojo ketinimų įsidarbinti, suprantama, vertintina teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog būdamas laisvėje E. G. ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, o duomenys apie galimą kaltinamojo legalų darbą atsirado tik taikant suėmimą, pateikta pažyma nurodytų aplinkybių kontekste nėra pakankama tvirtinti, jog galimybė įsidarbinti nusveria pagrįstą manymą, jog paleistas į laisvę kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

14. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. esant pagrįstam įtarimui, kad E. G. darys naujus nusikaltimus. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį tokiu atveju suėmimas gali būti paskirtas/terminas pratęstas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Duomenys apie E. G. pareikštus kaltinimus, be kita ko, ir dėl sunkaus nusikaltimo, patenkančio į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, tai, kad pastarasis anksčiau jau buvo teistas pasikėsinęs padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nuo 2017 m. birželio neturi oficialaus darbo, pripažįsta vartojantis narkotines medžiagas (2012 m. yra gydytas dėl draudžiamų medžiagų vartojimo, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, kuriuos sukėlė amfetaminų vartojimas) pagrįstai leido žemesniajam teismui daryti išvadą, kad būdamas neizoliuotas kaltinamasis gali toliau daryti analogiškus nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas šiuo metu jau iš esmės baigtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje. Taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai.

15. Pažymėtina, kad tiek už BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o tai reiškia, kad kardomoji priemonė suėmimas taikoma esant BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai sąlygai. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta gynėjos teiginius, jog nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti ir švelnesnėmis nei suėmimas priemonėmis. Aukštesnysis teismas dar ankstesnėje nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis) pasisakė, kad bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis, galimai darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gana aktyviai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, o tai atitinkamai reiškia, kad, net ir maksimaliai apribojus E. G. laisvę kitomis kardomosiomis priemonėmis, nebūtų pašalinta galimybė pastarajam toliau užsiimti analogiška veikla, kurios padarymu yra kaltinamas, nusikalstamus veiksmus koordinuojant mobiliojo ryšio priemonėmis. Dėl to laikytina, kad taikyti švelnesnes kardomąsias priemones (net ir jų kompleksą) nėra tikslinga. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo metu įtariamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, konstatuoti suėmimo taikymo pagrindai nekelia abejonių, todėl toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta. Nors gynėja skunde atkreipė dėmesį į tai, kad dėl susiklosčiusios pandemijos situacijos nevyksta žodinis bylų nagrinėjimas, o tai, anot jos, reiškia kaltinamojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, visgi laikotarpis, kurio metu nebuvo galimybės organizuoti žodinį bylos nagrinėjimo procesą, neužsitęsė. Šiuo metu kaltinamojo baudžiamoji byla iš esmės yra jau išnagrinėta (įrodymų tyrimas atliktas per vieną teisiamąjį posėdį), teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą, taigi, griežčiausia kardomoji priemonė nėra taikoma tokioje situacijoje, kai baudžiamasis procesas nevyksta.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, ša nutartimi kaltinamajam E. G. pratęstas suėmimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.