Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (3 t., 75, 77 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 18 b. l.).

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas E. N. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2020-09-20 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo talpinamas į tokias kameras, kurios neatitinka kalinimo sąlygų, kamerų sienos drėgnos, kampuose matėsi pelėsis, lempos nudraskytos, nuo sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, jam nebuvo užtikrinta galimybė turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, pakankamos šilumos.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 72-115 b. l.), iš kurių matosi, kad laikotarpiu nuo 2018-02-04 iki 2020-08-06 buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 2, 5, 13, 18, 22, 26, 46, 61, 63 ir 71, higienos normos HN 134:2015 pažeidimai patikrinimų metu nustatyti kamerose Nr. 5, 71, 61, 26, 46, 13 ir 2. 2018 m. vasario 4 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 5 ant sienos nustatytas vizualiai matomas pelėsis (higienos normos 39 punkto pažeidimas), o 2019 m. sausio 10 d. – dirbtinės apšvietos pažeidimas (pažeistas HN 134:2015 14 punktas) bei pelėsis (1 t., 72, 75-77 b. l.). Vizualiai matomas pelėsis kameroje Nr. 5 bei kameroje Nr. 71 užfiksuotas ir 2019 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu (1 t., 78-81 b. l.). 2019 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 61 nustatyta bendra dirbtinė apšvieta siekė tik 163±26 lx, kai turi būti 200 lx (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), kontrolės metu šioje kameroje užfiksuoti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai (iš esančių 4 lempų šviečia tik 2) (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas) (1 t., 84-86 b. l.). 2019 m. birželio 11 d. techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai užfiksuoti kameroje Nr. 26, 2019 m. birželio 18 d. – kameroje Nr. 46, o 2019 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 26 užfiksuotas nuo lubų ir sienų byrantis tinkas (1 t., 87-88, 89-91, 99-100 b. l.). Ties tualeto durų stakta išbyrėjęs tinko sluoksnis 2020 m. vasario 4 d. nustatytas ir kameroje Nr. 13 (1 t., 102-104 b. l.). 2020 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 2 nustatyti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai (1 t. 111-112 b. l.). 2020 m. rugpjūčio 6 d. grįžtamosios kontrolės metu užfiksuota, kad kameroje Nr. 13 pašalinti higienos normos 12 ir 14 punktų pažeidimai – atliktas paprastasis remontas, dirbtinė apšvieta sudarė 333±54 lx (1 t., 113-115 b. l.). Patikrinimo aktuose nurodyta, kad atliktų patikrinimų metu nurodytose kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, galimybė išvėdinti tikrintas kameras per langus sudaryta.

Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2018-2020 metais atliktus remonto darbus (1 t., 50-71 b. l.) matosi, kad 2018 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 19, 18, 71 ir 62, 2019 metais – Nr. 63, 9, 58, 2 ir 4, 2020 metais – 46, 13 ir 45.

Higienos normos pažeidimai kameroje Nr. 5 nustatyti 2018 m. vasario 4 d., 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. balandžio 4 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2020 m. kovo ir rugpjūčio mėn., tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad pelėsis bei dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 5 buvo pašalinti dar iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 71 užfiksuotas 2019 m. balandžio 4 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. kovo 27 d., todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Dirbtinės apšvietos pažeidimas ir techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 61 nustatyti 2019 m. birželio 3 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 metų balandžio mėn., atsakovė nepateikė duomenų, kad šių pažeidimų nebuvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje laikotarpiu. Techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 26 užfiksuoti 2019 m. birželio 11 d., nuo lubų ir sienų byrantis tinkas - 2019 m. gruodžio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. lapkričio mėn., 2019 metais ši kamera nebuvo remontuojama, todėl laikytina, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2019 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 46 nustatyti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. balandžio – gegužės mėn., elektros instaliacija šioje kameroje suremontuota tik 2020 m. kovo 4 d. (1 t., 70 b. l.), taigi šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 46 metu. Išbyrėjęs tinko sluoksnis kameroje Nr. 13 nustatytas 2020 m. vasario 4 d., ši kamera suremontuota 2020 m. liepos 29 d. (1 t., 70-71 b. l.), kad kameroje Nr. 13 pašalinti higienos normos 12 ir 14 punktų pažeidimai visuomenės sveikatos centras užfiksavo tik 2020 m. rugpjūčio 6 d., pareiškėjas kameroje Nr. 13 buvo laikomas 2020 m. kovo mėn., taigi šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 2 nustatyti 2020 m. birželio 30 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. sausio mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn., 2019 m. lapkričio mėn. šioje kameroje buvo atliktas tik kosmetinis remontas (paklijuotos sienų plytelės), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo laikotarpiais šio pažeidimo kameroje Nr. 2 nebuvo, todėl laikytina, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje su techniškai netvarkingais apšvietimo įrenginiais.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 61, 26, 46, 13 ir 2 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, reikalavimus, kamerose Nr. 5 ir 61, pažeidžiant HN 134:2015 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apšvietą, reikalavimus ir kamerose Nr. 5 ir 71, nesilaikant 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nustatė, kad galimybė išvėdinti patalpas sudaryta visose tikrintose kamerose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams buvo patikrintos ne visos pareiškėjo laikymo kameros, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad kitose pareiškėjo laikymo kamerose būtų buvę pažeisti higienos normos reikalavimai.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose sanitarinis mazgas nevisiškai atskirtas nuo gyvenamosios kameros, nebuvo sudaryta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 44-45 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,80 iki 2,34 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (1 t., 116-126 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atitverti durimis arba užuolaidomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p.). Pabrėžtina, kad pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais Šiaulių TI kamerose buvo pažeistas. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė ir to, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.), todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to, kad dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nuo kamerų bendros erdvės iš jų sklido blogas kvapas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, kampuose laikėsi pelėsis, neįrengti suoliukai, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, juose buvo šiferinis stogas, kuriame buvo asbesto.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020-01-21) 92 punkte buvo nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos 2020-01-21 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25, taip pat numato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji) (104 p.), pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji (suimtieji) privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (107 p.).

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Į byla pateikti ir Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo (1 t., 127-135 b. l.), kuriais nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė – dvi valandos suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka, nerūkantiems – viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (71 b. l.).

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai – ištrupėjusi grindinio ir sienų danga, nesaugios virš įėjimų įrengtos konstrukcijos (1 t., 92, 93-94, 96, 107-108, 109 b. l.), tuo pačiu nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus patvirtintu higienos – dezinfekcijos planu, kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs (1 t., 107-108, 110 b. l.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo trukmė Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo nustatyta pagal galiojančius teisės aktus, teisės aktai nenumatė, kad kiemeliuose turi būti įrengti suoliukai, šiukšlių kibirėliai, peleninės. Pareiškėjo teiginys dėl asbesto buvimo deklaratyvus, neįrodytas, tuo tarpu atsakovė nurodo, kad nei viename patikrinimo akte nebuvo nustatyta, jog Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto. Tačiau pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu pasivaikščiojimo kiemeliuose užfiksuoti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, todėl laikytina, kad pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko higienos normos reikalavimų, ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, suimtųjų įtraukimas į kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitus renginius, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai sportuoti.

Atsakovė į bylą pateikė 2020-10-08 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., 150 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje asmenys gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras esant galimybei duodama po vieną laikraštį. Vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką. Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą jose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija, taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; suimtojo E. N. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 146-149 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 159-201 b. l., 2 t., 1-199 b. l., 3 t., 1-37 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iš tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tik dvi kėdės, dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, nes perpildytose kamerose visi negalėjo vienu metu atsisėsti prie stalo.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sąlygos sėdėti prie stalo pareiškėjui buvo sudarytos – stalas pastatytas taip, kad juo būtų galima naudotis sėdint ant lovų arba kėdžių. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 46-49 b. l.) nurodyta, kad kamerose yra stalai, taburetės arba suoliukai (kai kuriose kamerose tik po 1-2 taburetes arba po vieną suoliuką, nors kamerose buvo laikoma ir po 4-5 asmenis ), gultai ir pastatomos lentynos. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat matosi, kad kameros nėra aprūpintos tokiu taburečių arba suoliukų skaičiumi, kad kiekvienam asmeniui tektų po vieną sėdimą vietą (1 t., 117-126 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, taburetėmis arba suoliukais, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI būdavo patalpinamas į „boksikus“, kuriose sąlygos antisanitarinės, patalpose dvokė nuo tualeto, kuris nebuvo atskirtas jokiomis sienelėmis, ant sienų matėsi pelėsis ir purvas, o esant daugiau asmenų tekdavo žemintis norint pasinaudoti tualetu. Kratos patalpose tekdavo nusirengti nuogai, o rūbus dėti į nešvarias dėžutes. Po kratų vesdavo į paskirstymo kameras, kuriose tekdavo laukti tokiose pačiose patalpose.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-22) 11 punktas numatė, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Pagal nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą nuteistieji (suimtieji), kol bus atlikti visi privalomi veiksmai, laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandoms, gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (TLK), esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, TLK asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatorių administraciniuose pastatuose įrengiamos «.....» patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti. Pagal šių taisyklių 14.5. punktą, gyvenamosiose kamerose turi būti sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015-11-01 galiojančios higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovė nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas užuolaida, taip pat asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Į bylą atsakovė pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių TI atliktų patikrinimų aktus bei Šiaulių TI aplinkos paviršių higienos dezinfekcijos planą 2018-2019 metams (1 t., 87-88, 95, 3 t., 41-44 b. l.), iš kurių matosi, kad atliekant periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę bei siekiant įvertinti gautame skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl galimų pažeidimų Šiaulių TI laikino sulaikymo bei bendro naudojimo patalpose 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimų metu nustatyta, jog bendro naudojimo patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus patvirtintu patalpų, daiktų, įrenginių paviršių higienos dezinfekcijos planu, pažeidimų patikrinimų metu laikino sulaikymo patalpose neužfiksuota. Higienos – dezinfekcijos plane numatyta, kad laikino sulaikymo patalpų sanitariniai įrengimai valomi ir dezinfekuojami kasdien, o korpuso patalpų dideli paviršiai (grindys, sienos) kasdien dezinfekuojami ir valomi rizikos vietose ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką. Atsakovė į bylą pateikė ir trumpalaikio laikymo kameros Nr. LSP-5 fotonuotrauką (1 t., 116 b. l.), iš kurios matosi, kad patalpos tvarkingos, sanitarinis mazgas nuo likusio patalpos ploto atitvertas plokšte, o įėjimas – užuolaida. Taigi byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI trumpalaikio laikymo kamerose purvina ir pelėsis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas pažeidimų trumpalaikio laikymo kamerose nenustatė. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, trumpalaikio laikymo kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiškėjas į šią patalpą buvo patalpinamas tik po vieną – du kartus per mėnesį, atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad būnant laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas sienele ir užuolaida, be to, atsakovė nurodė, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką iki 2020-04-04 nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Nuo 2020 m. balandžio 4 d. galiojanti Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija taip pat numato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), ją atlieka tos pačios lyties asmuo, suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte Nr. PA-6115 užfiksuota, jog kratų kambaryje esančios vonelės švarios, valomos Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka (1 t., 95 b. l.). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visuminė krata asmeniui, atvykusiam į Šiaulių TI, taip pat išvykstant iš jo, atliekama patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Taigi pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI jo krata liepiant išsirengti buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teiginys dėl nešvarių vonelių paneigtas patikrinimo akto duomenimis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).