Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jo atstovei advokatei Jolantai Perkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinčiam nepilnametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016-01-31 apie 8.50 val. ties Vilniaus pl./Pramonės g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,47 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Minėtais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

R. P. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Paaiškino, kad iš Vilniaus į Klaipėda gyventi atsikraustė prieš mėnesį. Parodė, kad yra nuolat vairuojantis asmuo ir tik prieš du mėnesius pastebėjęs, kad nebegalioja jo vairuotojo pažymėjimas, tačiau kada tiksliai jo galiojimas pasibaigė parodė neprisimenąs. Per kraustymąsi iš Viliaus į Klaipėdą neturėjo laiko susitvarkyti visų dokumentų vairuotojo pažymėjimo galiojimo pratęsimui. Paaiškino, kad jo apie 4 metus policijos pareigūnai nebuvo sustabdę. Įvykio dieną policijos pareigūnai jį sustabdė, kai iš vakaro pas jį buvo atėję draugai švęsti jo gimtadienio, pripažino vartojęs nemažai alaus. Ryte jam iš Mažeikių paskambino mama, pasakė, kad tėčiui pasidarė blogai su sveikata, paprašė atvažiuoti. Kadangi jautėsi gerai, truputį skaudėjo galva, išgėrė vaistų ir išvyko. Nustatyto girtumo neginčija. Taip pat nurodė Klaipėdoje darbo neturįs, dirbantis Vilniuje, turintis ten parduotuvę, kur prekiauja avalyne. Samdo vieną darbuotoją – pardavėją. Dėl savo darbo būtinai vieną kartą savaitėje vyksta į Vilnių, nes jis pristato prekes į parduotuvę. Paaiškino į Mažeikius važinėjantis dažnai, nes turi sergantį tėvą. Teigia, dėl to atsikraustęs į Klaipėda, kad būtų arčiau važinėtis. Pripažino, kad prieš 9 metus vairavo išgėręs, buvo nubaustas ir nuo tada neblaivus nevairuodavo. Tą rytą teigia jautęsis gerai. Parodė, kad ketina susitvarkyti dokumentus dėl vairuotojo pažymėjimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-02-11 taip pat buvo gautas R. P. prašymas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,– arba skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, nei numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalus terminas. Prašymą motyvuoja tuo, kad jis, gyvendamas Klaipėdoje, prižiūri sunkios sveikatos būklės 74 metų amžiaus tėvą, gyvenantį Mažeikiuose. Nurodo, kad netekęs teisės vairuoti negalės to daugiau padaryti, dėl ko nukentės jo tėvo sveikata, nes jo motina yra nepajėgi prižiūrėti sergančio tėvo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat nurodo, kad jo šešiametė dukra Klaipėdoje penkis kartus per savaitę lanko dailiojo čiuožimo užsiėmimus, juos labai mėgsta, tai jos svajonė. Nurodo, kad netekęs teisės vairuoti nebegalės dukters vežti į užsiėmimus, dėl ko ji nebegalės jų lankyti, tai pakenks mergaitės psichikai. Kaip papildomą priežastį nurodo aplinkybę, jog jis vykdo individualią veiklą, t.y. užsiima avalynės ir odos gaminių mažmenine prekyba, samdo vieną darbuotoją, tačiau prekes tiekia ir į parduotuvę pristato pats ir vieną kartą per savaitę veža prekes į Vilnių. Šiuos veiksmus jis atlieka pats, nes neturi lėšų kito darbuotojo samdymui. Teigia, kad netekus teisės vairuoti žlugtų jo verslas, jo samdoma darbuotoja netektų darbo. Taip pat nurodo, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl savo poelgio labai gailisi. Teigia, kad alkoholį vartojo iš vakaro, kai jį atėjo pasveikinti su praėjusiu gimtadieniu draugai, o ryte sėdo už vairo ir skubėjo į Mažeikius, nes jo mama jam pranešė apie pablogėjusią tėvo sveikatos būklę. Prie prašymo pateikiami aplinkybes pagrindžiantys duomenys (b.l. 16-19, 21-32).

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad R. P. prisipažino padaręs pažeidimą, gailėjosi. Nurodė, kad alų vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai ir sėdo už vairo (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510“ parodymų kvito matyti, kad R. P. 2016-01-31, 9.01 val. nustatytas 0,47 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikate nustatyta alkotesterio „Alcotest 7510“ parodymų paklaida, esant matavimo riboms nuo 0,01 iki 1,0 promilės, lygi 0,017 promilės (b.l. 7-8).

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir R. P. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), R. P. prisipažinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), alkotesterio parodymais (b.l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), asmens duomenų išrašu (b.l. 11-12), iš kurio matyti, kad vairuotojo pažymėjimas nebegalioja nuo 2014-10-20, bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

R. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui.

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. P. prisipažino padaręs pažeidimus, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas pažymi, kad šiuo atveju neįžvelgtina lengvinanti aplinkybė, jog teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas: R. P. nurodo, jog būtinojo reikalingumo situacija susidarė dėl pablogėjusios jo garbaus amžiaus sulaukusio tėvo sveikatos, kuriam jo motina suteikti pagalbos negalėjo ir paskambino jam, kad šis atvyktų. Teismas pažymi, jog R. P. tėvas gyvena Mažeikiuose, o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – Klaipėdoje. Jeigu jo tėvo sveikatos būklė pablogėjo tiek, kad jam buvo nedelsiant būtina pagalba, tėvą prižiūrinti R. P. motina turėjo kreiptis pagalbos į medikus, kad šie nedelsiant suteiktų pagalbą. Būtinuoju reikalingumu šios situacijos neįmanoma pripažinti taip pat dėl to, kad kelionė iš Klaipėdos į Mažeikius, paisant eismo ribojimų, mažiausiai trunka apie pusantros valandos, dėl šios priežasties teigti, jog jo tėvui buvo būtina skubi pagalba,– vadovaujantis logikos dėsniais – neįmanoma.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prašė neskirti jam administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,– arba skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, nei numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalus terminas, t.y. jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-8-2013; Nr. 2AT-36-2013; Nr. 2AT-3-2014).

Teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad tai yra išskirtinis atvejis. Byloje nustatyta viena R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas įvertina aplinkybę, kad pažeidimas (vairavo automobilį kalbėdamas mobiliojo ryšio priemonėmis bei neprisisegęs saugos diržo), už kurį paskirta nuobauda tebegalioja, buvo padarytas dar 2012-04-01, tačiau duomenų, jog paskirta 57 Eur bauda būtų sumokėta, nėra. Pažymėtina, jog nuo tos dienos, kai pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, asmuo dar vienerius metus yra laikomas asmeniu, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.), o administracinės nuobaudos – baudos,– vykdymas pasibaigia tik sumokėjus baudą. Teismas, vertindamas R. P. nurodytas aplinkybes, t.y. dėl sunkios sveikatos būklės tėvo, gyvenančio Mažeikiuose, priežiūros, dukros vežiojimo į užklasinius užsiėmimus, poreikius bei praradimus, galinčius atsirasti su jo vykdoma individualia veikla,– pažymi, kad prieš darydamas teisės pažeidimą, R. P. privalėjo būti budrus bei atidus, numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl savo tokio elgesio, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Specialiojo nuolatinės priežiūros (globos) poreikio nustatymo pažymą (b.l. 24) specialieji poreikiai pažeidėjo tėvui buvo nustatyti iki 2013-02-20. Todėl R. P. tai žinodamas ir būdamas vieninteliu vaiku šeimoje, bei norėdamas kuo dažniau lankyti sergantį tėvą bei padėti mamai, turi elgtis ypatingai atsakingai ir galvoti apie savo veiksmus. Dėl mažametės dukros interesų užtikrinimo, teismas pastebi, kad byloje nėra jokios informacijos apie mergaitės motiną, nors pareigą prižiūrėti vaikus ir užtikrinti jų interesus turi abu tėvai. Be to, lankomas būrelis yra mieste ir jį pasiekti galima visuomeniniu transportu.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas R. P. nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Pabrėžtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, ypač, kai bylos nuomenimis nustatyta, jog R. P. praeityje yra du kartus baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, o vieno šių atvejų atžvilgiu net ir nesumokėjo paskirtos baudos, tačiau nuobauda nebegalioja, kadangi suėjo senaties terminas. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenime galintys kilti neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes už šiuos galinčius kilti nepatogumus atsakingas yra pats R. P..

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, kad pažeidimas padarytas ankstyvą sekmadienio rytą, tačiau buvo ketinama vykti tarpmiestinio susisiekimo keliais iki pat Mažeikių, padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai, tik 0,07 promilės (0,053 promilės, įvertinus paklaidą), viršijo leistiną ribą, į pažeidėjo asmenybę – darbingo amžiaus, dirbantis, turintis 26 metų vairavimo stažą, anksčiau baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, tačiau galioja tik viena nuobauda už pažeidimą, padarytą 2012-04-01, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies ir 126 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas švelniausias administracines nuobaudas, t.y. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje,– įspėjimą, o už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje,– minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skirtina administracinė nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK numerį 15053819320 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.