- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- A6.-906-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01223-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., būdamas UAB „V“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „V“ neturi galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nes Bendrovė realiai veiklos nevykdo, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarydamas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Tokia įmonė, kuri gyvavo tiek laiko, kas pusmetį turėjo kelti bankroto bylą, nes vėlavo atsiskaityti užsakovams. Įmonės turtas buvo nulinis. Daug metų mokėjo mokesčius ir vykdė veiklą. Paskutiniu metu tapo įmonės didžiausiu kreditoriumi. Investavo didžiulius pinigus, tačiau įmonės nepavyko „ištraukti“. Žinojo apie bankrotą, prisipažįsta ir gailisi. Vaikų neturi, tėvų neišlaiko, mėnesinės pajamos – 1600 Eur. Prašo skirti baudą artimesnę minimumui ir paskirstyti išmokėjimą dalimis per kelis mėnesius.
Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad UAB „V“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams – 11616,38 Eur. Pareiškime nurodoma, kad UAB „V“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: mokesčio už aplinkos teršimą už 2022 m., gyventojų pajamų mokesčio už 2022 m. liepos, rugsėjo mėn., pridėtinės vertės mokesčio už 2022 m. birželio – rugpjūčio mėn. Atliktų išieškojimo veiksmų metu buvo bandoma iš Bendrovės išieškoti mokestinę priemoką, tačiau nesėkmingai. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2023 m. spalio 5 d. Bendrovės direktoriumi buvo R. K. Institucijos pareiškime nurodoma, kad yra nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, jog Bendrovė yra nemoki: 1) paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2022 m. viso turto vertė nurodyta 2 276 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 70 085 Eur; 2) VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto; 3) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis S. M. Bendrovės atžvilgiu vykdo išieškojimą VMI prie FM naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotina suma – 10 073,32 Eur; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotina suma – 1 543,06 Eur); 4) Bendrovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, privestinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Pareiškime nurodoma, kad tai leidžia daryti išvadą, jog R. K., 7 metus buvęs UAB „V“ direktoriumi, žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus, valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes Bendrovė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu laikotarpiu Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus FMI prie FM interesus. Būtent R. K. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „V“ direktoriumi, suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „V“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikt. Privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdydamas padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V“. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi VMI pareiškimas dėl bankroto iškėlimo UAB ,,V“ tenkintas, Bendrovei iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – Įstaigos vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).
VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „V“ turto, įmokų nepervesta. Bendrovės vadovu būdamas R. K. ignoravo UAB „V“ nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto procedūrą inicijavo VMI. Kaip nurodoma ir VMI pareiškime, R. K. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. teismo posėdžio metu savo kaltės neneigė, tačiau nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes investavo didelius pinigus, bet įmonės nepavyko „ištraukti“.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K., žinodamas apie UAB „V“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, taip sukeldamas pavojų tiek esamų, tiek potencialiai būsimų kreditorių teisėtiems interesams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. K. asmenybę – SODROS duomenimis dirbantis, kaip nurodė posėdžio metu, vaikų neturi, tėvų neišlaiko, mėnesinės pajamos siekia 1 600 Eur.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad R. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minimalią baudą ir išdėstyti ją 10 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudos sumokėjimą išdėstyti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt erų) baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti R. K., kad pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126356482.