Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotam asmeniui A. J.,

išnagrinėjęs R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-11 R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, vykdanti individualią veiklą pagal pažymą (IVP Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad su darbuotoja V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. 2016-04-09 V. K. faktiškai atliko pagalbinės darbuotojos darbą parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", esančioje adresu (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp V. K. ir darbdavio - R. K. - esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės - pas individualią veiklą vykdančią R. K.), ir darbo funkcijų (pagalbinės darbuotojos), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbant nustatytu darbo laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui. Individualią veiklą vykdanti R. K. neužtikrino, kad darbuotoja V. K. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, šiais veiksmais pažeidžiant Darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d.

R. K. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi pažeidimą, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą, kurioje įregistruota mažmeninė prekyba ir gamyba bižuterijos gaminiais. Veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), centrinėje "(duomenys neskelbtini)" turgavietėje. Šiuo metu turi dvi įdarbintas darbuotojas. 2016-04-09 darbo inspekcijos tikrintojai darbo vietoje rado V. K., kuri yra R. K. aštuoniolikmečio sūnaus draugė. Darbuotoja, kuri turėjo dirbti būtent tą dieną, pasiprašė laisvos dienos. R. K. paprašė V. K. pagalbos, kad ji pabūtų parduotuvėje, padėtų. Taip pasielgė iš savo nežinojimo, neišsiaiškinusi, kas yra nelegalus darbas. Taip elgdamasi neturėjo ketinimų nuslėpti mokesčių. V. K. su R. K. sūnumi draugauja nuo rugsėjo mėnesio. Ji ateidavo į parduotuvę tada, kai R. K. paprašydavo. To nebuvo nuolat. V. K. neatlikdavo jokių finansinių operacijų. R. K. prašydavo prižiūrėti klientus. Nepagalvojo, kad tokia laikina pagalba gali būti palaikyta nelegaliu darbu. Yra buvę, kad vaikams - tiek sūnums, tiek V. K. - už pagalbą davė pinigų. Pinigų V. K. davė ne kaip darbdavys, bet kaip mama. Veikla, kuria verčiasi, yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Už 2014 metus pelno iš parduotuvės turėjo 8700 eurų. Preliminariais skaičiavimais pelnas už 2015 m. bus apie 9000 eurų per metus. Šeimoje auga keturi sūnus. Aštuoniolikmetis sūnus šiuo metu mokosi Saulėtekio gimnazijoje, neturi savarankiškų pajamų. Vienas sūnus yra dvylikos metų, kitas trejų metų sūnus lanko darželį, už kurį mokami mokesčiai. Pusantrų metų sūnų prižiūri sutuoktinis. Sutuoktinis yra buvęs kariškis, tarnybos metu patyrė traumą, buvo sužeista akis. Jam nustatytas 70 procentų darbingumas, šiuo metu tęsiamas gydymas, todėl nedirba. Vyras gauna 261 Eur pensiją. Piniginė bauda šeimai būtų didelė našta. Prašo teismo skirti mažiausią administracinę baudą, mažesnę nei numatyta sankcijoje, arba iš viso neskirti baudos.

LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo paaiškino, kad V. K. apie dvi valandas vaikščiojo po salę, padėjo žmonėms rinktis prekes, aptarnavo klientus. Ji pilnai atliko pagalbinio darbuotojo darbą. Mano, kad pažeidimas yra įrodytas, turėtų būti skirta minimali bauda.

Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1-2 p.). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 2-6 d.).

Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d.). Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų (ATPK 41³ str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad R. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., t.y. leido nelegaliai dirbti V. K. R. K. naudai, pažeisdama Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1-2 p. ir 99 str. 2-6 d. reikalavimus. V. K. atliko darbuotojo funkcijas, nors jos įdarbinimas nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, darbuotojai neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Iš R. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir V. K. rašytinio paaiškinimo (b.l. 6) nustatyta, kad V. K. darbas turėjo atlygintiną pobūdį (pinigais arba prekėmis). Tai, kad V. K. yra artimas asmuo R. K., o tarp jų nusistatyta darbo trukmė ir atlygintinumas neturėjo nuolatinio darbo pobūdžio, R. K. padaryto pažeidimo fakto nepaneigia, tik leidžia individualizuoti nuobaudą už pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

R. K. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jos parodymais teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3-4), V. K. paaiškinimu (b.l. 6), VSDFV informacinės sistemos duomenimis (b.l. 7-8), įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 10-15), administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis (b.l. 20). R. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo jį išaiškinti (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Nagrinėjamu atveju pažeidėja privalo suvokti, kad jos priešingas teisei elgesys kelia pavojų valstybėje nustatytai teisinei tvarkai, visuomenei, mokesčių sistemai. Dirbdama darbą, organizuodama verslą pažeidėja privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis teisiniais darbuotojų įdarbinimo aspektais. Atsižvelgiant į tai, visiškai neskirti administracinės nuobaudos R. K. nėra galimybės. Tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str.

Ši išvada grindžiama tuo, kad yra nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėja tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Pažeidėja pažeidimą padarė dėl teisinių žinių stokos. Pažeidėja nelegaliai įdarbino ne pašalinį, o jos šeimai artimą asmenį, asmuo dirbo ne nuolat, darbo trukmė buvo trumpalaikė, darbo atlygintinumas nedidelės vertės. Administracinio teisės pažeidimo protokolu pažeidėjai inkriminuojams tik 2016-04-09 užfiksuotas vienkartinis nelegalaus darbo faktas. Pažeidėjos padarytas teisės pažeidimas kitiems asmenims žalos nepadarė, nesukėlė sunkių pasekmių valstybės teisinei, mokesčių sistemai ir valdymo tvarkai. Pažeidėja iš savo verslo išlaiko šešių asmenų šeimą. Pažeidėjos sutuoktinis dėl sveikatos būklės ir vaiko priežiūros turi labai ribotas galimybes dirbti. Pažeidėjos šeimos pajamos nėra didelės. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę baudą, nei numatyta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nors įstatymų leidėjas nustatė griežtą atsakomybę dėl nelegalaus darbo, tačiau, teismo nuomone, tai negali būti pagrindu nediferencijuoti pažeidėjų atsakomybės, taip pat ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, ypač atsižvelgiant į individualias pažeidimo aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjos atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str. ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jai skirtina 450 Eur bauda. Ši teismo skiriama bauda, teismo nuomone, atsižvelgiant į turtinę pažeidėjos padėtį, visiškai ir adekvačiai pasieks administracinės nuobaudos tikslus konkretaus pažeidimo atveju - tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėja laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.).

Pažeidėja teismo posėdžio metu nurodė, kad jai būtų sunku sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, į pažeidėjos turtinę padėtį, pažeidėjai skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties Eur) baudą.

R. K. paskirtos 450 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti penkiolikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 30 Eur, pradedant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K., kad nesumokėjus nustatytų dviejų mėnesių baudos dalių, nutarimas bus perduotas vykdyti privestinai, išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apylinkės teismą.