Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų policijos komisariatui, kuris priėmė skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl 2013 m. spalio 3 d. nutarimo Nr.95NT-3007992-13 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas S. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2013 m. gegužės 25 d. Širvintų rajone, Totoriškių kaime apie 6 val. ryto A. D. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo(mišrūnas), įbėgęs į kaimynės E. V. gyvenamojo namo verandą, užpuolė ten buvusią ilgaplaukę koli veislės E. V. kalę, ją sukandžiojo, ko pasekoje 2013 m. birželio 4 d. šuo nugaišo. Protokole konstatuota, kad vokiečių aviganių veislės šuns savininkas A. D. nesilaikė šunų laikymo taisyklių, dėl ko koli veislės šuns savininkei buvo padaryta žala, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10 dalyje.

2013 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta, kad A. D. priklausantis šuo apkandžiojo E. V. priklausančią kalę, ir, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 110 str. 1 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, o jei ši veika padarė žalos asmens sveikatai ar turtui, asmuo atsako pagal šio straipsnio 10 dalį, kuri užtraukia baudą nuo 500 litų iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu ar be jos.

Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 25 d. Širvintų rajone, Totoriškių kaime buvo apkandžiota pareiškėjos koli veislės kalaitė. UAB „Ukvaista“ privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, kad perkąsta dešinė ausis ir kairys skruostas. 2013 m. birželio 3 d. kalaitė nugaišo.

Policijos pareigūnai, tyrę įvykį, konstatavo, kad pareiškėjos kalaitę apkandžiojo kaimyno A. D. vilkšunių veislės mišrūnas ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D., kad jis pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir padarė žalos pareiškėjai, t.y., įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 dalyje. Tačiau policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinę bylą, nenurodęs motyvų, A. D. atžvilgiu administracinę bylą nutraukė, nenustatęs, kad kalaitę sukandžiojo A. D. šuo.

Gyvūnų laikymo ir naudojimo tvarką Širvintų rajone nustato Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės (toliau vadinamos Taisyklės). Pareiškėjos kalaitės apkandžiojimo metu galiojo 2008 m. gruodžio 19 d. Širvintų rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-293 patvirtintos „Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės“. Šių taisyklių 14 punkte buvo nustatytas bendras reikalavimas gyvūnų savininkams užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių 20 punkte iš šunų savininkų buvo reikalaujama, kad viešose vietose šunys nebūtų palaidi. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti. Šuo turi būti pririšamas taip, kad neišeitų už savininkui priklausančio sklypo ribų. Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ir pabėgti. Taisyklėse nustatyta, kad privačioje valdoje šunys gali būti nepririšti tik tada, jeigu valda yra aptverta ir vartai į privačios valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti, prie jų turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“.

Iš įvykių registravimo žurnale nurodyto atvykimo į įvykio vietą ir išvykimo iš jos laiko, darytina išvada, kad 2013 m. gegužės 25 d. tarp 11 val. ir 12 val. 30 min. policijos pareigūnai J. S. ir J. Z. pareiškėjos šuns apkandžiojimo aplinkybių tyrimo tikslu buvo išvykę į Širvintų r., Totoriškių kaimą, kur lankėsi, pareiškėjos ir A. D. namų valdose. 2013 m. gegužės 25 d. policijos pareigūnės J. S. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje apklausto liudytojo policijos pareigūno J. Z. parodymuose yra nurodoma, kad apsilankymo metu A. D. sodybos kieme voljero durys atidarytos, šuns nebuvo. Kieme pasitiko palaidas juodas šuo. Bendraujant su namo šeimininke A. D., išsiaiškino, kad Džiugai turi dar vieną šunį vokiečių aviganių veislės mišrūną, kuris, kaip nurodė šeimininkė, yra palaidas ir kur yra, nežinanti. Pasirodęs A. D. bendradarbiauti su policijos pareigūnais atsisakė, buvo susinervinęs, puolė E. V. ir ėmė ją kolioti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja A. B. patvirtino, kad dėl įvykio, tik gavusi pranešimą, A. D. sodyboje lankėsi 2013 m. birželio 6 d. Apie apsilankymą šeimininkui buvo pranešta. Apsilankymo metu buvo abu šunys uždaryti voljere. Yra voljerai, tačiau aplinka neaptverta. Ši liudytoja nurodė, kad savininkui yra leista savoje sodyboje laikyti palaidą šunį, bet su tokia sąlygą, kad sodyba yra aptverta, tvora turi būti tokia, kad gyvūnas negalėtų ištrūkti, peršokti, prie įėjimo turi būti įspėjamasis ženklas, t.y. lentelė su užrašu, kad laikomas piktas šuo, o kai sodyba neaptverta, tai gyvūnas turi būti pririštas arba laikomas laisvai voljere.

Visų šių liudytojų nurodytos aplinkybės liudija, kad 2013 m. gegužės 25 d. A. D. nesilaikė Taisyklių 24 punkto reikalavimo - laikyti šunis voljeruose ar pririštus.

Tačiau kad šio Taisyklių reikalavimo nesilaikymas buvo tiesioginė priežastis, dėl kurios buvo apkandžiota pareiškėjos kalaitė, byloje objektyvių duomenų nėra.

Visų pirma, iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kur kalaitė buvo apkandžiota. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad, aviganių veislės mišrūnas kalaitę užpuolė verandoje, tačiau šią aplinkybę pareiškėja nepatvirtino.

Pačios pareiškėjos paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi ir duoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjos kalaitė tą naktį ir rytą turėjo galimybę pabėgti ne tik iš namų, bet ir iš sodybos, taip pat manyti, kad ji galėjo būti apkandžiota ne tik iki 6 val. ryto, bet ir vėliau. Iš įvykio registracijos žurnalo matyti, kad policijoje pareiškėjos pranešimas buvo gautas 10 val. 39 min.

Pareiškėja E. V. pati, rašydama policijos komisariatui 2013 m. gegužės 27 d. pareiškimą-papildomą paaiškinimą, jame nurodė, kad 2013 m. gegužės 25 d. naktį koli buvo laikoma praviroje verandoje. Ryte apie 6 val., išgirdusi šuns lojimą, pamatė prie verandos apyjaunį vilkinį šunį, agresyviai puolantį. Priėjusi prie kito lango, ji pamatė savo kalytę ant verandos laiptelių leisgyvę. Nusileidus jai į apačią, vilkšunis nubėgo, o verandoje rado gailiai cypiančią savo koli, kuriai tekėjo kraujas iš ausies ir snukučio. Bijodama, kad atbėgęs šuo gali sirgti pasiutlige, iškvietė policiją.

Teismo posėdyje pareiškėja neigė anksčiau nurodytas sužalotos kalytės suradimo jos pačios rašytiniame pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja teismo posėdyje aiškino, kad kalytė nakčiai buvo palikta uždarytoje, bet neužrakintoje verandoje. Apie 6 valandą išgirdusi piktai lojantį šunį, ji pro langą pamatė, kad tai jaunas agresyvus vilkšunis, kuris, jos vejamas, iš sodybos pabėgo. Išėjusi rado verandos duris atdaras, ji nieko įtartino nepastebėjo. Jos teigimu, kalaitė gulėjo ramiai verandos kamputyje. Apie 9 valandą atėjusi šuns šerti, pamatė kraujo dėmę, tiksliau ant jos atsistojusi vos nepaslydo. Ėmusi plauti šuns žaizdą, išsigando, kad nebūtų įkasta pasiutusio šuns, todėl paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Su policijos pareigūnais nuvyko į A. D. netoli esančią sodybą, kur rado vieną palaidą šunį, o kito iš viso nebuvo, šeimininkai net nežinojo, kur jis yra.

Tokie pareiškėjos parodymai apie jos kalaitės sužalojimo aplinkybes negali būti pagrindu apkaltinti, kad A. D. priklausantis šuo apkandžiojo jos kalaitę ir A. D. kaltinti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 10 dalyje padarymu, t.y., kad dėl Taisyklių pažeidimo atsirado žala asmens turtui.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad A. D. 2013 m. gegužės 25 d., laikydamas sodyboje du šunis ne voljere ar pririštus, nesilaikė tuo metu galiojusių Širvintų rajone Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 24 punkto reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 dalyje, už kurį ir turėjo būti patrauktas atsakomybėn.

Tokiu būdu nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas, nagrinėdamas administracinę bylą, netinkamai pritaikė įstatymą, nekvalifikuodamas A. D. veikos pagal ATPK 110 str. 1 dalį ir bylą nutraukė.

Asmens, kuriam nutraukta administracinė byla, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu prašoma to skunde. Pareiškėja prašo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 110 str. 10 dalį. Teismas pats gali išnagrinėti bylą, jeigu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė organas(pareigūnas), neturintis teisės spręsti tokios bylos. Šioje byloje taip nėra, nes pagal ATPK 225 str. policija nagrinėja 110 str. numatytas administracinio teisės pažeidimo bylas.

Kad A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 dalyje, neįrodyta, tačiau nustatyta, kad A. D. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 dalyje. Pareiškėja pagal šį kaltinimą nėra nukentėjusioji. Pagal ATPK 302 str. 1 dalies 3 punktą teismas turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Pažeidimas yra padarytas 2013 m. gegužės 25 d. ir yra pasibaigę ATPK 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, t.y., nuo pažeidimo padarymo yra praėję šeši mėnesiai. Todėl vykdant ATPK 302 str. 2 dalies nuostatas, asmens, kurio byla yra nutraukta, padėtis nebloginama ir nuobauda neskiriama.

Esant tokiai situacijai teismas 2013 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko Mindaugo Mickonio nutarimą, kuriuo vadovaujantis ATPK 250 str. 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 110 str. 10 dalį yra nutraukta, panaikina ir priima naują nutarimą, kuriuo, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 dalies 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukia pagal ATPK 110 str. 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2013 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko Mindaugo Mickonio nutarimą, kuriuo vadovaujantis ATPK 250 str. 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo teisena A. D. pagal ATPK 110 str. 10 dalį yra nutraukta.

A. D. administracinės bylos teiseną pagal ATPK 110 str. 1 dalį nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas gali būti skundžiama per 20 dienų nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.