Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2575-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
1-2575-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25327-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2575-817/2019Proceso Nr. 1-01-1-25327-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;1.1.8.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,nukentėjusiajai V. R.,kaltinamajam R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštesniojo išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. birželio 16 d. apie 18.30 val., būdamas prie tvenkinio, netoli (duomenys neskelbtini) stotelės (tiksli vieta nežinoma), (duomenys neskelbtini), savo žmonai V. R. vieną kartą delnu sudavė į nosį ir vieną kartą į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad minėtą dieną su nukentėjusiąja nuėjo pažvejoti. R. R. išgėrus apie 100 gramų alkoholio, jo žmona V. R. pradėjo jį kaltinti, kad kažkada gyveno su kita moterimi, priekaištavo jam, provokavo, sakė, jog jis susirinktų daiktus ir išeitų pas tą buvusią moterį. Tuomet kaltinamasis susinervino, neišlaikė ir du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį. Suduodamas, galėjo pataikyti nuketėjusiajai į nosį, po smūgio nukentėjusiajai iš nosies bėgo kraujas. Tada nukentėjusioji nuėjo namo, o jis pasiliko, vakare grįžęs nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, kad gyvena su savo žmona V. R., adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 16 d. apie 15 val. su žmona V. išėjo prie tvenkinio, kurio adreso nežino, žino tik tiek, kad yra netoli (duomenys neskelbtini) stotelės. Eidami link tvenkinio, užėjo į parduotuvę, pasiėmė alkoholinio gėrimo butelį ir nuėjo prie tvenkinio. Tada išgertuvių metu ji pradėjo R. R. provokuoti, prikaišioti jam dėl anksčiau turėtos meilužės, nors jis jai aiškino, kad viskas jau baigta. Ji tada pradėjo R. R. varyti iš ten, tarp jų kilo žodinis konfliktas. V., būdama išgėrusi, toliau jį provokavo, liepė susirinkti visus daiktus ir išeiti iš namų. Tačiau jis jai atsakė, kad butas yra jo ir niekur jis iš jo neis. Tada jis nesusilaikė, susinervinęs trenkė vieną kartą su dešinės rankos delnu savo žmonai V. per nosį, po to dar vieną kartą trenkė su dešinės rankos delnu jai per galvą. Kažką ji R. R. dar pasakė, tiksliai nepamena ką, ir apsisukusi išėjo namo. Jis tada liko prie tvenkinio, norėjo nusiraminti, nenorėjo grįžti su ja namo, kad ji dar labiau jo neišprovokuotų. Jis namo grįžo maždaug apie 19:00-19:30 val. Žmona jau tuo metu miegojo. R. R. taip pat atsigulė miegoti. Ryte kai atsikėlė, jokių konfliktų tarp jo ir žmonos nebebuvo, nei riksmų, nei jokių priekaištų, jie iš kart ryte susitaikė. Po įvykio, jokio panašaus incidento nebebuvo, nebesipyksta, gyvena taikiai. Labai gailisi dėl šio įvykio (b. l. 39).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. dienos metu ji su sutuoktiniu R. R. nuėjo prie prūdo, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) stotelės. R. R. žvejojo. Jie ten kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkur apie 18:30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji jam prikaišiojo dėl jo buvusios sugyventinės ir jis užpyko. Tada jis V. R. vieną kartą tikriausiai rankos kumščiu sudavė į nosį ir vieną kartą į galvos sritį. Dėl šių R. R. veiksmų nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Jis smurtauja nebe pirmą kartą. Paskutinį kartą jis prieš ją smurtavo kažkur prieš metus ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pretenzijų savo vyrui neturi, kadangi ji buvo pati kalta. Šio įvykio daugiau niekas nematė (b. l. 12).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. R. nurodė, kad 2019 m. birželio 16 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su vyru R. šiek tiek vartojo alkoholį. Tada po pietų, tiksliai kelintą valandą pasakyti negali, nes neatsimena, išėjo prie prūdo, kuris yra už (duomenys neskelbtini) stotelės, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ten nėra. Prie prūdo kartu su vyru taip pat vartojo alkoholį, sėdėjo. Po to ji pradėjo prikaišioti jam dėl jo buvusios sugyventinės, o jis supykęs jai trenkė delnu į nosį. Nukentėjusiajai atrodo, dar jis vieną kartą jai trenkė per galvą, bet tiksliai neatsimena. Po to ji jam nieko nesakiusi atsistojo ir išėjo namo. Jis liko dar prie prūdo, nenorėjo eiti kartu su ja, nes nenorėjo, kad toliau vyktų konfliktas. Prie namų ji išsikvietė policiją. Su policija atvyko kartu ir greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo, bet jokių sužalojimų nenustatė, jai tik bėgo kraujas iš nosies. Vėliau grįžo namo ir nuėjo miegoti. Po to grįžo namo ir jos vyras R., bet apie kelintą valandą, nežino, nes kaip ir minėjo, ji jau miegojo. Ryte, kai atsikėlė, R. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Po įvykio gyvena taikiai, jokių konfliktų nebekyla, todėl jam pretenzijų neturi. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips, nes jai sužalojimai nepadaryti (b. l. 14).

Iš 2019 m. birželio 16 d. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad jame yra nurodytas įvykio dieną ant V. R. veido matomas sužalojimas – kraujuojanti žaizda, patinimas (b. l. 10-11).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad apžiūrėtose fotonuotraukose užfiksuotas V. R. veidas, ant kurio matyti daug raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmių (b. l. 22, 24).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo ir byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad vaizdo įraše yra užfiksuota nukentėjusioji V. R., ant kurios veido matyti raudonos, galimai kraujo, dėmės, ir kuri pokalbio su policijos pareigūnais metu nurodė, kad susipykus su vyru, šis pradėjo ją daužyti, kumščiais mušė per veidą, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą (b. l. 22, vaizdo įrašas).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, iš kurio matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi V. R. prisistačiusi moteris nurodė, kad ji nori iškviesti policijos pareigūnus, nes ją sumušė jos vyras R. R. (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, smurtaudamas prieš savo žmoną V. R., sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis R. R. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. birželio 16 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitų objektų apžiūros protokolais, vaizdo ir garso įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Tai yra duomenys, kurie rodo, kad kaltinamojo R. R. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo tyčiniai, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, kai jis teigė, kad sudavė nukentėjusiajai per veidą ne kumščiu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o delnu, taip pat įvertindamas nukentėjusiosios parodymų turinį (2019 m. birželio 17 d. apklausos metu ji nurodė, kad kaltinamasis tikriausiai jai sudavė kumščiu, tačiau 2019 m. liepos 25 d. apklausos metu teigė, kad kaltinamasis per nosį jai trenkė delnu), sprendžia, jog kaltinimas yra tikslintinas, nurodant, kad R. R. sudavė nukentėjusiajai delnu. Pažymėtina, jog ši patikslinta aplinkybė neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nes pats smurto faktas bei jo pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas – yra įrodyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad R. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis (iš kaltinamojo parodymų teisme), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, per paskutiniuosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu R. R. buvo pripažintas kaltu padaręs tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad 2017 m. gruodžio 14 d. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei J. K., 2018 m. rugpjūčio 15 d. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. R., nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, 2018 m. spalio 29 d. smurtavo prieš V. R., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 55-57). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 28 d. Šiuo baudžiamuoju įsakymu R. R. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) be pažeidimų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be to vadovaujantis BK 72² straipsniu R. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų kaltinamojo teistumą bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymo pakartotinumą jau po to, kai kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, taip pat ir aplinkybę, jog, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis 2019 m. birželio 16 d. vartojo alkoholinius gėrimus, taip pažeisdamas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad jokia kita bausme kaip tik griežčiausia, t. y. laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui. Teismo vertinimu, pagal R. R. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu R. R. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) be pažeidimų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be to vadovaujantis BK 72² straipsniu R. R. įpareigotas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme: 1 metų laisvės apribojimo bausmė keistina į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir ši bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu R. R. skirtina laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą R. R. atidedant. R. R. yra teistas, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, taip, kaltinamojo teigimu, pradėjo dirbti, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. R.: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 40).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės šiais nusikalstamai veikai nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme: 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir bausmes iš dalies sudėti – prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir R. R. paskirti galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė