Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. J. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus 11 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausme; 3) 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; 4) 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam paskirta galutinė 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 115,73 MGL (5 786,5 Eur) dydžio bauda; 5) 2022 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė,

baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 6 d., apie 19.55 val., būdamas I-ojo rėžiminio korpuso kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu, tyčią, tarp kameros lango ir grotų sudėjęs kameroje buvusius daiktus: čiužinį, pagalvę, kameros patalpoje rastus popierius, juos padegė su savimi turėtų žiebtuvėliu, ko pasėkoje kilo gaisras, kurio metu sudegė: čiužinys 33,88 eurų vertės, pagalvė 4,99 eurų vertės, medvilninis vaflinis rankšluostis 1,42 eurų vertės, medvilninis rankšluostis 2,83 eurų vertės, pagalvės užvalkalas 2,00 eurų vertės, antklodės užvalkalas 6,26 eurų vertės, paklodė 3,80 eurų vertės, taip sugadindamas Kauno tardymo izoliatoriui priklausantį turtą, kurio vertė 73,19 eurai, bei sukėlė realų pavojų Kauno tardymo izoliatoriuje bausmes atliekantiems asmenims bei darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo liudytojų, ekspertės parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Ekspertė S. Š. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tvirtina ekspertizę. Susipažinus su baudžiamąja byla, įvertinus tiriamojo psichinę būseną, įvertinus turimą dokumentaciją, konstatavo, jog įvykio metu A. J. buvo nustatytas psichikos sutrikimas – psichikos elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, dėl ko tiriamasis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti. Asmuo pasakojo savo išgyvenimus, kas jam tuo metu vyko. Tai viskas vyksta po ilgalaikio sugėrimo. Teigė girtavęs puse metų, o staiga nutraukus vartojimą išsivysto sutrikimai. Jis matė asmenis, jį jie ten puolė, asmuo buvo neadekvatus. Jis buvo stacionarizuotas nuo sausio 7 d. iki sausio 21 d. Gydytojai irgi patvirtino, jog tai abstinencijos būsena, buvo taikytas gydymas. Šiuo metu yra priklausomybės sindromas. Asmuo suprato, ką padarė, tačiau už tą veiką vis tiek skyrė priverstinį gydymą. Ekspertė nurodė, jog A. J. reikalingas psichiatro stebėjimas, jis turėtų vartoti vaistus, kad nepasikartotų panašūs dalykai. A. J. turi psichiatrus šiuo metu. Jam reikalinga medikų pagalba ir priežiūra. Jam išlieka rekomendacija taikyti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą.

Liudytojas D. Š. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba vyr. specialistu budinčiai pamainai Kauno tardymo izoliatoriuje. Paaiškino, jog vienoje iš kamerų kilo gaisras. Turėjo pradėti pamainą nuo 20.00 val., tačiau prieš išrikiuojant pamainą per raciją išgirdo, kad kilo gaisras. Su nauja pamaina bėgo prie tos vietos įvertinti situaciją, gesino gaisrą. Galėjo būti pirmajame aukšte esanti (duomenys neskelbtini) kamera. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė parodymus.

Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikteisiminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis apklausiamas parodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame A. M. g. 11, Saugumo valdymo skyriuje vykdo jaunesniojo specialisto pareigas. 2022 m. sausio 6 d. tarnybą turėjo vykdyti nuo 20.00 val. ruošėsi rykiuotėje, kai apie 19.55 val. per radijo ryšį išgirdo pranešimą, kad kameroje Nr. 147 kilo gaisras. Nedelsdamas su kitais pareigūnais nubėgo į pirmą aukštą prie kameros. Atbėgus prie kameros, P. J. pamatė iš jos besiveržiančius dūmus į koridorių. Atidarius kameros duris, kuris pareigūnas jas atidarė tiksliai neprisimena, pamatė atvirą liepsną tarp kameros lango ir lango grotų. Tuo metu kas tiksliai dega nesimatė, nes kamera buvo pilna dūmų. Jaunesnysis specialistas A. D. bandė atrakinti vidines kameros grotas, tačiau to padaryti negalėjo, nes spyna buvo užkišta. Kadangi atrakinti vidinių kameros grotų iškart nebuvo galimybės vyriausiais specialistas D. Š. gaisrą gesintuvu pradėjo gesinti per grotas. Kažkuris iš pareigūnų atnešė kampinį šlifuoklį ir D. Š. nupjovė pakabinamą spyną, tada iškart P. J. buvo išvestas iš kameros. Suimtasis nieko nekalbėjo. Išvedus suimtąjį iš kameros gaisro židinys vėl pradėjo degti atvira liepsna. D. Š. tęsė gesinimo darbus, o jis su prožektoriais švietė į gaisro židinį. Keturiais gesintuvais kameroje kilęs gaisras buvo užgesintas (1 t., b. l. 112–115).

Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikteisiminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis apklausiamas parodė, kad pripažįsta padaręs įstatymo uždraustą veiką. Jis nori, kad jam būtų paskirtas gydymas. Nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame A. M. g. 11 buvo suimtas ir laikomas nuo 2022 m. sausio 5 d. Jis psichikos ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs. Atvykus į Kauno tardymo izoliatorių jam pasireiškė miego sutrikimai, prašė vaitų pas medikus, bet jam nepadėjo. Tikslios datos kada sukėlė gaisrą pasakyti negali, nes dėl savo būklės neatsimena, bet galėjo būti 2022 m. sausio 6 d. Jam pasireiškė alkoholinė psichozė, nes prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą jis ilgą laiką vartojo alkoholį. Būnant Kauno tardymo izoliatoriuje jam pradėjo vaidentis, kad pas jį atėjo keturi asmenys ir nori jį sukapoti. Tada jam taip atrodė, kad jis jeigu padegs kamerą su savimi turėtų žiebtuvėliu, kažkas pamatys dūmus ir jį išgelbės, jis nebus nužudytas įsivaizduojamų keturių asmenų. Pačio fakto, kaip jis degė kameroje esančius daiktus neatsimena, prisimena tik tą faktą, kai jį pareigūnai vedė iš kameros. Jis atsimena, kad buvo apžiūrėtas medikų, po to vėl nieko nepamena. Po įvykio, kada tiksliai buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, neatsimena. Dėl šio įvykio labai gailisi (1 t., b. l. 132–135).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis apklausiamas parodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Saugumo valdymo skyriuje vykdo specialisto pareigas. 2022 m. sausio 6 d. tarnybą turėjo pradėti vykdyti nuo 20.00 val. specialisto budinčiai pamainai pareigose. Apie 19.55 val. per radijo ryšį išgirdo pranešimą, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) gaisras. Nedelsdamas kartu su kitais pareigūnais su D. Š., R. V., A. P.. A. I. ir R. L. nubėgo į pirmą rėžiminio korpuso aukštą prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Atbėgęs prie kameros pamatė dūmus sklindančius iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Kažkuris iš pareigūnų atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Tuomet A. D. bandė atrakinti kameros vidinių grotų spyną, tačiau ji buvo sugadinta, galimai užkišta pačio kameroje buvusio suimtojo A. J., nes šis suimtasis kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas vienas. Jis matė, kaip per kameros vidines grotas vyriausiasis specialistas D. Š. pradėjo gesinti gaisrą gesintuvu. Tuo metu D. Š. pareigūnas G. K. atnešė kampinį šlifuoklį, su kuriuo D. Š. ir nupjovė pakabinamą spyną. Kai spyna buvo nupjauta pareigūnai išvedė A. J. iš kameros. Kai buvo vedamas, liudytojas negirdėjo, kad nuteistasis kažką aiškintų. Jį nuvedė į Priėmimo ir paskirstymo skyrių. Liudytojas atidarė pirmojo rėžiminio korpuso aukšte koridoriaus langus, nes buvo labai daug dūmų, galima sakyti nieko nesimatė. Kai buvo išvestas suimtasis A. J., D. Š. pradėjo gaisrą gesinti iš vidaus, o jis išbėgo į lauką ir su gesintuvu bandė gaisrą gesinti iš lauko. Jis pasiėmė šluotos kotą ir bandė išdaužyti lango stiklą iš lauko pusės, tačiau nepavyko. Tada jis grįžo iš lauko į pirmąjį rėžiminio korpuso aukštą ir atidarė šalia esančių kamerų duris, kad būtų galima evakuoti kitus suimtuosius, pareigūnai nuteistuosius išvedinėjo į rūsį. Tada M. A. padėjo su gesintuvu D. Š. gesinti gaisrą toliau. Per raciją pranešė, kad atvyko priešgaisrinės pagalbos gelbėtojai ir liudytojas nuėjo jų pasitikti ir atvedė į pirmąjį rėžiminio korpuso aukštą prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Gaisrininkai apžiūrėję pasakė, kad gaisras užgesintas. Po įvykio jam teko bendrauti su suimtuoju A. J., tačiau jis buvo neadekvatus, kalbėjo nesąmones apie gaisro priežastis nieko neaiškino. Po įvykio jis ir D. Š. atliko A. J. asmens kratą ir jo daiktų apžiūrą, ir pas A. J. kišenėje rado žiebtuvėlį baltos spalvos (1 t., b. l. 100–103).

2022 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 6 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gautas Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. D. 2022 m. sausio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 54-20 ,,Dėl gaisro“, kuriame nurodyta, jog 2022 m. sausio 6 d. vykdė tarnybą pirmajame rėžiminio korpuso aukšte. Apie 19.50 val. iš šiaurinio fligelio išgirdo kažką šaukiant „gelbėkit“. Tuomet nedelsdamas ėjo šaukimo vietos link ir priėjęs prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini), pro stebėjimo langelį, pastebėjo daug dūmų, o toje kameroje buvęs suimtasis A. J. tupėjo prie grotų. Tada A. D. paspaudė pavojaus signalą, radijo ryšiu informavo specialistą P. J., kad kuo skubiau ateitų prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Atėjus specialistui jie atidarė kameros duris ir pamatė, kad tarp lango ir lango grotų buvo sudėta čiužinys, pagalvė, popieriai, kurie degė atvira liepsna. Tada jie pradėjo rakinti kameros grotų spyną, tačiau ji buvo užkišta kažkokia medžiaga, dėl ko negalėjo jos atrakinti. Tuomet specialistas M. A. atnešė elektrinį metalo pjūklą, o vyriausiasis specialistas D. Š. nupjovė spyną. Specialistas P. J. suimtąjį nuvedė į priėmimo paskirstymo posto kamerą Nr. 006, o specialistas M. A. ir D. Š. gesino gaisrą. Tuo metu iš gretimų kamerų buvo nedelsiant evakuoti kiti suimtieji. Taip pat buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba bei Greitoji medicinos pagalba. Gaisras buvo sėkmingai lokalizuotas, tačiau kameros patalpoms ir jos inventoriui padaryta žala (1 t., b. l. 11–14).

2022 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno tardymo izoliatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo rėžiminio aukšto kameroje Nr. 147 (1 t., b. l. 15–17).

2022 m. sausio 10 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. IBPS-S-13838-22 nurodyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai, kuriame prašoma pateikti informaciją apie patirtą žalą patvirtinančius dokumentus taip pat prašoma informuoti ar įkalinimo įstaigą teiks civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 32–33).

2022 m. sausio 10 d. rašte dėl vaizdo įrašų pateikimo Nr. IBPS-S-13885-22 nurodyta, jog Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai, kuriame prašoma pateikti vaizdo įrašus kuriuose matomas 2022 m. sausio 6 d. Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), galimai suimtojo A. J. sukeltas gaisras ir jo gesinimo procedūra (1 t., b. l. 81–82).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-ojo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-1211/2022 nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo A. J. nebuvo konstatuotas joks psichikos sutrikimas (psichiškai sveikas 000), o nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. sausio 6 d. A. J. konstatuotas psichikos sutrikimas – Psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (F 10.4). Nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2022 m. sausio 6 d. jis nesuvokė daromos veikos pavojingumą ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. sausio 6 d., negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su A. J. dėl psichikos sveikatos būklės galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas ir teisiamas. A. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones –ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 71–74).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Faktiniais duomenimis –liudytojų D. Š., M. A., A. D., P. J. ir R. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertės S. Š. parodymais bei kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, A. J. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 6 d., apie 19.55 val., būdamas I-ojo rėžiminio korpuso kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu, tyčią, tarp kameros lango ir grotų sudėjęs kameroje buvusius daiktus: čiužinį, pagalvę, kameros patalpoje rastus popierius, juos padegė su savimi turėtų žiebtuvėliu, ko pasėkoje kilo gaisras, kurio metu sudegė: čiužinys 33,88 eurų vertės, pagalvė 4,99 eurų vertės, medvilninis vaflinis rankšluostis 1,42 eurų vertės, medvilninis rankšluostis 2,83 eurų vertės, pagalvės užvalkalas 2,00 eurų vertės, antklodės užvalkalas 6,26 eurų vertės, paklodė 3,80 eurų vertės, taip sugadindamas Kauno tardymo izoliatoriui priklausantį turtą, kurio vertė 73,19 eurai, bei sukėlė realų pavojų Kauno tardymo izoliatoriuje bausmes atliekantiems asmenims bei darbuotojams. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, ekspertizės aktu, liudytojų, ekspertės parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jų parodymai visiškai atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai 2022 m. kovo 31 d. – balandžio 25 d. ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nustatė, kad: nusikaltimo padarymo metu A. J. konstatuotas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (F10.4). Nusikaltimo padarymo metu tiriamasis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. J. konstatuotas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2). Šiuo metu A. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas teisme. A. J. dėl psichikos būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 72–74). Teisme apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų (S. Š.) patvirtino šią ekspertų išvadą. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, A. J. padarė būdams nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Kadangi A. J. nusikalstamą įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, dėl psichinės ligos jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimų sudėties dėl nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į A. J. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Šioje byloje A. J., kuriam turi būti paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, buvo ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Kauno tardymo izoliatoriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos žiebtuvėlis, saugomas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79–80), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintinas; kompaktinis diskas, kuriame vaizdo įrašai, saugomas byloje (1 t., b. l. 91), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–405 straipsniais, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutarė:

pripažinti, kad A. J. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti A. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją ar pastovaus buvimo vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. J. pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Civilinio ieškovo Kauno tardymo izoliatoriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos žiebtuvėlį, saugomą Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinį diską, kuriame vaizdo įrašai, saugomą byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartį per 20 (dvidešimt) dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjęs, jo atstovas ir prokuroras.