- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- A-1268-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06073-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- Z. S., I. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. S. ir I. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos Z. S. ir I. N. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-3442-(8.5) (toliau – ir 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius) 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22) (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas); 3) įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Pareiškėjos paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjos nurodė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad siūlomo suformuoti sklypo ribos patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas), dėl kurio vyksta teisminis ginčas, ribas, ir, kad formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus miesto JGK (duomenys neskelbtini) ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V. Pareiškėjos akcentavo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. spendime nenurodyta, kokia žemės sklypo dalis ir kokios ribos patenka į teisminio ginčo objektą, taip pat, nenurodyta, koks yra teisminis ginčas ir kaip jis gali daryti įtaką sprendžiamam klausimui.
Nesutikdamos su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos 2015 m. spalio 23 d. pateikė skundą Tarnybai, kuri 2015 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad planuojamo formuoti žemės sklypo ribos kerta Gretimo žemės sklypo ribas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Tarnybos Vilniaus miesto skyriui teikiamame plane naujai projektuojamo žemės sklypo ribos turi būti pažymėtos taip, kad nekirstų greta esančių suformuotų ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų; taip pat pažymėjo, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o šiuo atveju nenustatyta, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ar Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtinantys pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, nes žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų pastatų, klausimas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo galės būti sprendžiamas tik pareiškėjoms pateikus dokumentus, įrodančius minėtų pastatų teisinę registraciją.
Pareiškėjos pažymėjo, kad Tarnyba nepasisakė dėl jų skundo reikalavimo panaikinti 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, taip pat dėl skundo reikalavimo išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, ir pateikė du naujus paaiškinimus. Tarnyba nenurodė, kokia žemės sklypo dalis ir kokios ribos kerta jau suformuoto Gretimo žemės sklypo ribas, todėl toks nurodymas nėra tinkamas argumentas, kurio pagrindu galima neformuoti žemės sklypo ir negrąžinti žemės piliečiams. Pareiškėjos pabrėžė, kad Tarnyba galėtų pakeisti Gretimo žemės sklypo ribas ir suformuoti naują žemės sklypą, skirtą sugrąžinti piliečiams po jiems nuosavybės teise turimais pastatais.
Pareiškėjos pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikdamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, kartu pateikė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registraciją, be to, minėti duomenys yra vieši ir Tarnybai prieinami. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ir ūkiniai pastatai, bendra daline nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms.
Pareiškėjos akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir 12 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pasisakęs, kad išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu. Išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galėtų įsigyti kiti asmenys, kas reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodo su pareiškėjų skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjoms pagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK (duomenys neskelbtini) ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V ir dėl Gretimo žemės sklypo vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 2-28207-833/2015.
Atsakovas akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pagal viešuosiuose registruose esančią informaciją nustatyta, kad ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas minėtoje vietoje nėra suformuotas. Remiantis teikiama preliminaria žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), schema Ml:1000, nustatyta, kad nurodyti ūkiniai pastatai yra Gretimo žemės sklypo teritorijoje, dėl kurios vyksta teisminis ginčas. Vilniaus m. JGK (duomenys neskelbtini) ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V „Dėl „JGK” (duomenys neskelbtini) ketvirto kvartalo veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo” turinys taip pat patvirtina, kad minėti ūkiniai pastatai yra Gretimo žemės sklypo teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje turi nekirsti gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribų. Todėl pareiškėjos, teikdamos projektuojamo žemės sklypo planą, turi pažymėti žemės sklypo ribas, kurios nekirstų greta esančių suformuotų ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai negali prieštarauti kompleksiniams ar specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, kurie daro įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui; be to, žemės sklypai gali būti formuojami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį (Taisyklių 2.4 p.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nėra suformuotas, o ginčo ūkiniai pastatai yra tiesiog priskirti minėtai teritorijai, nors yra įsiterpę į Gretimo žemės sklypo teritoriją. Tarnyba akcentavo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos, šiai institucijai nesuteikta teisė pakeisti atitinkamų žemės sklypų ribas tenkinant pareiškėjų skundus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ginčo teritorijoje yra galiojantis Vilniaus miesto JGK (duomenys neskelbtini) ketvirto kvartalo antros dalies detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V. Iš pateikto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti šiuo detaliuoju planu patvirtintos ribos. Pagal Taisyklių 2.2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių prašydamas pateikti reikalavimus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimus bei įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mieto plėtros departamento 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą Nr. A51-80841/15(2.14.2.12-MP8) pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenis matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-985-833/2016, kurioje ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JGK statyba“ prašo panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ bei panaikinti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registro centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą (panaikinti įrašą viešame registre) dėl 2000 m. spalio 26 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623 N01/20000-23617, sudarytos su ieškovu UAB „JGK statyba“. Atsakovas nurodo, o ir pareiškėjos neginčija aplinkybės, kad į minėtoje byloje keliamo ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribas patenka pareiškėjoms priklausantys statiniai.
Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3, 8, 23 straipsniais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22.) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, motyvuodamas tuo, kad formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK (duomenys neskelbtini) ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V. Teismas iš ginčijamų sprendimų turinio nustatė, kad Tarnybai bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriui priimant ginčijamus sprendimus buvo žinoma ta aplinkybė, jog dėl Gretimo žemės sklypo, į kurio ribas patenka pareiškėjoms priklausantys statiniai Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijuotas ginčas. Šią aplinkybę teismas vertindamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir nustatęs, kad dėl Gretimo žemės sklypo, į kurio ribas patenka pareiškėjoms priklausantys statiniai, vyksta ginčas teisme, turėjo sustabdyti administracinę procedūrą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, priimdamas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtino įstatymo viršenybės principo reikalavimo, todėl šį sprendimą panaikino. Konstatavęs, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas priimtas pažeidus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtiną įstatymo viršenybės principą, teismas padarė išvadą, kad naikintinas ir 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Tarnyba pažymi, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, be kita ko Tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose savo kompetencijos ribose. Tarnyba vadovaujasi Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Taisyklių 2.4, 19 punktais ir tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų rengimą, administracinių procedūrų pradėjimą Vilniaus miesto teritorijoje.
Tarnybos nuomone, ji pagrįstai informavo pareiškėjas ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK (duomenys neskelbtini) ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V bei, kad vyksta teisminis ginčas dėl Gretimo žemės sklypo, į kurio ribas patenka pareiškėjoms priklausantys ūkiniai pastatai. Tarnyba tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavusi Tarnybos poziciją turėjo stabdyti minėtą administracinę procedūrą, nes Tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose negali stabdyti administracinės procedūros, kurią pradėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsakovo nuomone, visi Tarnybos administraciniai aktai yra priimti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos Z. S. ir I. N. nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog tarp pareiškėjų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos šiuo metu ginčo nėra. Ginčas yra tarp pareiškėjų ir Tarnybos. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Tarnyba, pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, vykdo joms priskirtas administracines procedūras, t. y. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius gavęs 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento prašymą pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, pradėjo savo atskirą administracinę procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Pareiškėjos kreipėsi į teismą nesutikdamos su Tarnybos bei jos Vilniaus skyriaus sprendimais, kuriais atsisakyta išduoti reikalavimus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Išnagrinėjęs administracinę bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir nustatęs, kad dėl Gretimo žemės sklypo, į kurio ribas patenka pareiškėjoms priklausantys statiniai, vyksta ginčas teisme, turėjo vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi sustabdyti administracinę procedūrą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad pareigą stabdyti administracinę procedūrą turėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o ne Tarnybos Vilniaus skyrius. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam viešojo administravimo įstatymo nuostatų aiškinimui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu bei pagrįstu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 4 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių prašydamos organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant valstybinės žemės sklypą (turėtoje žemėje) prie nuosavybės teise turimų statinių (b. l. 15). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. A51-80841/15(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių prašydamas pateikti reikalavimus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 17). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius dėl šio prašymo priėmė 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti reikalavimus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 19). Šį sprendimą pareiškėjos apskundė Tarnybai, kuri 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu iš esmės patvirtino Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendime padarytas išvadas. Nurodytus Tarnybos bei jos skyriaus sprendimus pareiškėjos apskundė teismui be kita ko prašydamos įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, vadovaujantis kuriais buvo panaikinti byloje ginčyti administraciniai aktai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamų aktų neteisėtumą susiejo su netinkamai įgyvendinta Viešojo administravimo įstatyme nustatyta administracine procedūra.
Viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija) 19 straipsnio 1 dalis administracinę procedūrą apibrėžė kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo trečiasis skirsnis „Administracinė procedūra“ yra skirtas reglamentuoti atskirą viešojo administravimo santykių sritį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinę procedūrą reglamentuojančios normos (be kita ko ir Viešojo administravimo įstatymo 23 str.) taikomos tik skundams ir pranešimams (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15, 16 d.) nagrinėti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2670/2012; 2012 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-295/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-206/2013; 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1333/2012). Skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.), o pranešimas Viešojo administravimo įstatymo apibrėžiamas kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmeniui į viešojo administravimo subjektą kreipusis su prašymu, kuris apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.), viešojo administravimo subjektas neturi pradėti administracinės procedūros ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje numatyto administracinės procedūros sprendimo (žr., pvz., 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-906-624/2015).
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.
Kaip buvo nustatyta, pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių prašydamos organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant valstybinės žemės sklypą (turėtoje žemėje) prie nuosavybės teise turimų statinių. Tokių prašymų nagrinėjimo tvarka bei terminai nustatyti Taisyklėse.
Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką spręstina, kad pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui adresuotas prašymas nelaikytinas nei skundu nei pranešimu Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl toks prašymas neturėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatomis, atitinkamai nagrinėjant pagal pareiškėjų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateiktą prašymą nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir stabdyti procedūros. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei Taisyklėse, nei Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nėra numatyta galimybė stabdyti prašymo nagrinėjimo procedūrą (taip pat žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-295/2012).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir priėmė sprendimą, kurio negalima laikyti nei pagrįstu nei teisėtu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidus procedūrinius reikalavimus, nevertino, ar pareiškėjų ginčijamais sprendimai pagrįstai bei teisėtai buvo atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Nutartis neskundžiama.