Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1974-12-19, Šiaulių m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, anksčiau neteistas, 2005-12-22 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BK 284 str. 1 d.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir 246 str. 2d. Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliavų prekyba“, įm. kodas 300040492, reg. Šiauliuose, Voveriškių g. 33-5, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 1 d. būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą ir vykdymą, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2007-07-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su uždarąja akcine bendrove ,,E“, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus D. K., sudarė sutartį Nr. 393, pagal kurią įsipareigojo bendrovei ,,E“ iki 2007 m. rugsėjo 30 d. parduoti ir pateikti 3000 tonų +- 10 tonų 2007 metų derliaus maistinių kviečių ir iš šios bendrovės paėmė (gavo) 1 870 000,00 lt. (vieno milijono aštuoni šimtai septyniasdešimties tūkstančių litų) avansinį mokėjimą, tačiau nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir grūdų nepateikė bei negrąžino sumokėto avanso ir taip apgaule uždarosios akcinės bendrovės ,,Žv“ naudai įgijo didelės vertės svetimą uždarosios akcinės bendrovės ,,E“ turtą-pinigus, sumoje 1 870 000,00 litų.

Be to, jis dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,Žv“, įm. kodas 300040492, reg. Šiauliuose, Voveriškių g. 33-5, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 d. būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą ir žinodamas, kad bendrovės ,,Žv“ nuosavybės teise turimi Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Ž“ 422 425,87 lt. dydžio pajiniai įnašai, t. y. 57, 54 proc. pajų, 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. buvo areštuoti antstolės V. Š. kontoros darbuotojų, 2009-04-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tuos areštuotus pajus pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartį už 6 100 500 litų pardavė I. K., t. y. neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą kitam asmeniui

Apklaustas kaltinamuoju A. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tarp „E“, D. K. ir jo vyko geranoriškos derybos. Grūdų kaina buvo sutarta 520 litų. Niekas apgaulės nesiekė, tai pripažįsta ir D. K.. Įmonė finansiškai buvo pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus, grūdų, kadangi derlius buvo geras, užauginta daug. 2007 metais prikūlė apie penkis tūkstančius tonų gūdų. Grūdų neperdavė „E“ dėl rinkos kainos. Pasirašius sutartį D. K. pervedė į „Žv“ sąskaitą pinigus. Vėliau atsiradus grūdų paklausai, kainos išaugo iki 900 litų, o D. K. buvo pasakyta, kad grūdų netieks ir atpirks kontraktą, todėl pagal sutartį grūdų nebetiekė. Grūdus pardavė tretiesiems asmenims, nes su „E“ buvo susitarę atsiskaityti kita forma. 2007 metų gruodžio mėnesį D. K. siuntė „P“ banko garantinį raštą, kad finansuos „Žv“, ir todėl turės pakankamai lėšų atsiskaityti. Neneigia, kad D. K. žadėjo grąžinti skolą. Tačiau tuo metu „P“ bankas nutraukė kreditinę sutartį, tada bandė tartis su „NSS T“ dėl turimo nekilnojamojo turto pardavimo. Buvo numatę, kad pardavę turtą gaus apie septynis milijonus litų ir galės atsiskaityti. Nekilnojamąjį turtą buvo sunku parduoti, apyvartinių lėšų neturėjo, tada su D. K. vedė derybas, paruošė taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus teismas civilinėje byloje. „E“ dalį sumos prisiteisė, dalis grūdų areštuota antstolės V. Š., kuri, jo nuomone, elgėsi nesąžiningai, nes jai pateikė prašymą, kad parduotų grūdus brangiau, tačiau ji, matyt susitarusi su D. K., pardavė grūdus ir dalį skolos susigražino. Jo tyčios apgauti „E“ ir užvaldyti jai priklausančias lėšas nebuvo, jis geranoriškai įsipareigojo D. K. padarytą žalą atlyginti, tačiau dėl susiklosčiusių rinkos dėsnių tuo metu galima buvo per dieną prarasti milijonus. Gautus 1 876 000 Lt panaudojo žemės ūkyje bendrovėje „Ž“, nes reikėjo atsiskaityti už pajus. 2007 m. vasario 28 d. pasirašė sutartį dėl ŽŪB „Ž“ pajų pirkimo už 6,1 milijono litų. Dalį sumos sumokėjo iš apyvartinių lėšų, o dalį pinigų – iš „E“ pervestų pinigų. Pagal šią prievolę šešis šimtus tūkstančių litų jau yra atlyginęs „E“.

Su I. K. pažįstami seniai. Jai padėdavo, kad nebūtų problemų muitinėje. 2007-02-28 jis įsigijo ŽŪB „Ž“. Bendrovėje dirbo direktorius ir vadybininkas. Vadybininką supažindino su I. K.. 2008 metais, įvykus finansinei krizei, įmonė buvo skolinga „E“ ir „B. F.“. Pasiūlius nurašyti įmonės skolas, „E“ su tuo nesutiko, o „B. F.“ pradžioje nesutiko, bet vėliau jis įtikino, kad verta pirkti bendrovę „Ž“. Suderėjo kainą iki trylikos milijonų. 2009 metais I. K. su D. S., be jo žinios susitarė, kad įmonė „Ž“ garantuotų jiems skolą. D. S. jam atvežė susirinkimo protokolą, kurio pirmame lape buvo surašyta, kas dalyvauja ir susirinkimo eiga, o antrame lape buvo parašai. D. S. atvežė pirmą lapą, kurį jis pasirašė, ne tokį, kad jis įpareigotų direktorių R. S. tvarkyti Europos Sąjungos projekto grafiką. Vėliau sužinojo, kad „Ž“ pateikė visai kitą projektą. 2009 m. balandžio mėnesį, bendrai susitarę, be jo žinios, jie nuvyko į Radviliškį pas notarę, pasirašė vekselius už šešis su puse milijono litų. Žinojo dėl pajų arešto, nes pas D. S. atvyko du antstolio padėjėjai ir surašė aktą. Jis prašė panaikinti areštą pajams, nes yra daug kito turto, tačiau į tokį prašymą iš antstolės V. Š. negavo jokio atsakymo ir apie jos atsakymą sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Mano, kad ji atgaline data surašė atsakymą į jo raštą. Jie atvažiavo į Radviliškio notarų biurą, patvirtino vekselius, ir tai buvo apie 15.15 val. Apie 6 val. jam paskambino I. K., paklausė, ar gali ateiti pas antstolę E. R.. Atėjus pas antstolę, ten jau buvo D. S., R. S., I. K., V. T. ir J. M.. Jie pasakė, kad antstolė V. Š. blogai surašė areštą dėl pajų, todėl jos areštas negaliojantis. Tai patvirtino ir antstolė E. R., todėl jis mano, kad antstolė E. R. ir I. K. turėjo bendrą tikslą jį suklaidinti dėl pajų arešto teisėtumo. Kadangi UAB „Žp“ buvo skolinga „B. F.“, tai I. K. pasakė, kad bendrovę gali ir už 1 litą parduoti, tik svarbu, kad neliktų skolos. Preliminarią sutartį pasirašė jau po šeštos valandos. T. S. tvarkė dokumentus E. R. iniciatyva. Jų akivaizdoje pasirašė preliminarią sutartį, po kurios turėjo pasirašyti ir sutarties priedą. Tačiau to priedo jis nepasirašė, nes buvo sulaikytas. Būnant tardymo izoliatoriuje, birželio 10 d., advokatas atnešė du sutarties priedo originalius egzempliorius, jam pasirašyti, bet kadangi buvo sutarta trylikos milijonų suma, o sutartyje buvo parašyta 6,1 milijono, jis jo nepasirašė. I. K. pateikė pirkimo sutartį tarp I. K. ir „B. F.“. Administratorė meluoja, kad suklydo parašyti datą, o I. K. 2009-06-10 tą sutartį, kuri yra byloje, siuntė advokatui A. K., nurodė, kad A. N. turi pasirašyti šią sutartį, tačiau jis atsisakė pasirašyti.

Jau vėliau jis kreipėsi į antstolės E. R. kontorą, kad pasakytų, kokį „Žp“ turtą ji pardavė ir gavo atsakymą, kad jokio turto nepardavė, bet ji prisiteisė du tūkstančius litų. Nežino kokie susitarimai vyko tarp I. K. ir E. R., kodėl buvo areštuoti pajai 2009-04-01. Mano, kad pajų areštas balandžio 1 dieną buvo I. K. ir E. R. bendri veiksmai, tam, kad jį apgautų. Antstolė E. R., matyt turi bendrą interesą, nes už tarpininkavimą ji du šimtus tūkstančių litų uždirbo. Jis neneigia, jog pardavė pajus. Taip pat jis iš D. S. buvo sužinojęs, kad pajai yra areštuoti, tačiau, kai antstolė E. R., kuri yra pareigūnė, jam pasakė, kad viskas tvarkoje ir V. Š. areštas negalioja, jis buvo suklaidintas.

Apklaustas liudytoju civilinio ieškovo atstovas D. K. paaiškino, kad palaiko savo duotus parodymus ikiteisminiame tyrime. Sutartis su A. N. buvo sudaryta dėl grūdų pirkimo. Žinojo, kad A. N. turėjo daug žemės - valdė apie du tūkstančius ha žemės ir iš tokio ploto galėjo iškulti apie 12 tūkstančių tonų grūdų. Jam reikėjo pinigų, jiems – grūdų, todėl buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią A. N. turėjo pateikti užaugintus grūdus, tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir grūdų nepateikė, nors jie pagal sutartį pinigus už grūdus pervedė. Iš viso A. N. vengė atsakinėti raštu į jų kreipimusis dėl atsiskaitymo, daugiau bendravo žodžiu. Sužinoję, kad A. N. turtas „slysta“, kreipėsi į teismą ir prašė antstolės E. R. uždėti areštą. Antstolė dirbo vangiai, vengė teikti informaciją apie skolą. Patys antstolei nurodė, kur reikia ieškoti turto, tačiau gavo atsakymą, kad nurodyto turto nėra. Pagal jų prašymą turto neareštuodavo, tačiau kitą dieną areštuodavo turtą „B. F.“ naudai. Prieš 2009-uosius Naujuosius metus sužinojo iš antstolės, kad areštavo pajus, todėl perėjo pas antstolę V. Š.. Bendrovės vertė ir kito A. N. turto areštai, jo žiniomis, buvo verta daugiau nei penki milijonai litų. Atgavo tik dalį pinigų už grūdus, priekabą – 20 000 Lt. Pagal ieškinį buvo priteista 3,05 milijono litų, tačiau atgavo apie 600 000 Lt. Liko skolos apie 2,9 milijono litų. A. N. pripažįsta skolą, nori pasirašyti neprotestuojamą vekselį. Civilinį ieškinį dėl 2862828,88 litų palaiko ir prašo jį tenkinti.

Civilinio ieškovo atstovas advokatas Anatolijus Novikovas palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad A. N. padaryta veika buvo suplanuota iš anksto. Sutartis sudaryta prieš pat nuimant derlių ir tuo metu buvo akivaizdu, kad iš užsėtų teritorijų bus galima nuimti derlių ir atsiskaityti. A. N. niekam nepaaiškino, kokios buvo objektyvios priežastys ir kas sutrukdė grūdus perduoti pagal pasirašytą sutartį, todėl seka neabejotina išvada, kad jis tuos grūdus pardavė kažkam kitam. Tokiais veiksmais buvo padaryta 1,8 milijonų Lt žala. Užsitęsus byloms, teismas konstatavo, kad dėl tokio sandorio „E“ patyrė žalą 2,8 su trupučiu milijonų litų. Nesutinka su išsakyta A. N. pozicija, kad pinigus norima gauti antrą kartą, nes iškeltoje bankroto byloje jokio turto nėra. Jei jis bus pripažintas kaltu, žalą turėtų atlyginti pats A. N. iš savo turto. A. N. piktavališkus veiksmus rodo tai, kad po sutarties sudarymo įmonė masiškai pradėjo realizuoti savo turtą, tuo siekdama išvengti prievolės atsiskaityti ir tokie veiksmai parodo, kad ta veika buvo iš anksto suplanuota ir gudriai įvykdyta.

Apklausta liudytoja V. Š. paaiškino, kad ji dirba antstole. Buvo gavusi vykdomąjį raštą ir pagal jį vykdė skolos išieškojimą iš UAB „Žp“. Išieškomos skolos dydis buvo apie tris milijonus litų. Išieškotojai buvo UAB „E“ ir UAB „HL“. Turtas buvo areštuojamas pagal gautus duomenis iš įvairių registrų, „Regitros“, buvo areštuotos banko sąskaitos, akcijos ir pajai. Šiuo metu vykdymo procesas nutrauktas, nes „Žaliavų prekybai“ yra iškelta bankroto byla ir procedūra perduota bankroto administratoriui. A. N. pažįsta kaip įmonės direktorių. Paskelbus ŽŪB „Ž“ areštuotų pajų pardavimo varžytynės, gavo iš teismo UAB „B. F.“ skundą, kuriame nurodyta, kad pajai buvo perleisti pirkimo-pardavimo sutartimi. Gavus šį skundą, paskelbtos varžytinės buvo atšauktos.

Į ŽŪB „Ž“ važiavo E. V. ir M. J. pakartotinai areštuoti pajus, nes tas turtas apskaitomas tik pačioje bendrovėje. Negali nurodyt, ar iš naujo areštavo šį turtą, ar tikslino ankstesnį areštą. Pajus galima perleisti paprasta pardavimo sutartimi. Yra supaprastinta pajų perleidimo forma, nei pas notarą, nei pas registro tvarkytoją eiti nereikia, nes yra supaprastinta pirkimo forma.

Skolos išieškojimo metu vyko teismas, kai „E“ buvo padavusi skundą, kad E. R. neteisėtai paskelbė varžytynes viso UAB „Žp“ turtui, o „B. F.“ buvo padavusi skundą dėl jos neva neteisėtų veiksmų. Ir ji, ir E. R. buvo areštavusios tą patį turtą, tik vykdė išieškojimą skirtingų kreditorių naudai. Vykdymo metu išaiškėjo, kad pagal E. R. vykdomą išieškojimą pajai buvo parduoti I. K., o ji perleido „B. F.“. Nuo arešto pradžios pagal gautą vykdomąjį dokumentą, t. y. nuo 2008 metų spalio mėnesio bendravo su „Hansa lizingo“ atstovais, su „E“ direktoriumi D. K. bei yra bendravusi su finansininke. Kartą ar kelis kartus yra tekę bendrauti su I. K.. Su ja buvo susitikusios vienoje įmonėje ir „E“ buveinėje, susitikimas buvo susijęs su pajų klausimu. Vyko tarpusavyje tarp „E“ ir „BF“ derybos dėl susitarimo geruoju, sprendė skolos apmokėjimo klausimus. Kiek žino, E. R. buvo taikiusi laikinąsias apsaugos priemones dar prieš tai pagal „E“ pateiktą nutartį. Žino, kad E. R. darė įrašus pajų registracijos knygutėje, kai buvo paduotas UAB „BF“ skundas dėl varžytinių. Į pajų knygutę jos įrašas apie pajų areštą nebuvo įrašytas, ji nežino, kodėl jos darbuotojai to neįrašė. Tuo metu ji buvo išvykusi atostogauti, darbuotojai važiavo vieni į įmonę „Ž“. Jai grįžus iš atostogų sužinojo, kad pajai buvo areštuoti, bet apie tai neįrašyta į knygutę, bet apie šį areštą buvo atžymėta turto arešto registre. Pajai yra specifinis turtas, o jų vertės nustatymas yra ilgas procesas. Nominali jų vertė nurodyta nedidelė, bet norint nustatyti jų tikrąją vertę, yra ilgas procesas. Areštuota buvo tik pagal nominalią vertę. Vykdomojoje byloje yra dokumentas, kad A. N. kreipiasi su prašymu panaikinti areštą pajams, todėl mano, kad jis žinojo apie pajų areštą.

Apklaustas liudytoju E. V. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Tuo metu, kai buvo areštuojami pajai, jis dirbo antstolio padėjėju, nuo tada, kai A. N. 2008 m. spalio mėn. kreipėsi į antstolių kontorą, jis jį ir pažįsta. Tuo metu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir jis važiavo su M. J. ieškoti turto į žemės ūkio bendrovę „Ž“. M. J. taip pat buvo antstolio padėjėjas. Nuvykus bendravo su ūkio vadovu, kurio pavardė nepamena, tačiau ji turi būti dokumentuose. Jis labai grubiai kalbėjo, pakeltu tonu, nenoriai bendravo. Areštavo ŽŪB „Ž“ pajus, kurie nuosavybės teise priklausė UAB „Žp“. Turto arešto akte nurodyta data kai jis surašytas, o pažymoje nurodyta, kada įregistruotas. Važiavo į bendrovę ir antrą kartą, nes reikėjo patikslinti pajų vertę. Norėjo sutikslinti pajininkų knygoje, kiek yra akcijų, kad viskas būtų tiksliai. Viskas buvo surašyta sąsiuvinyje, buvo nurodyta didelė suma, ji paminėta jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Įmonės vadovas su turto areštu buvo supažindintas, jis pasirašė ant akto. Tas pats įmonės vadovas buvo paskirtas turto saugotoju. Antstolių kontoroje buvo gauti keli raštai, kuriuose buvo prašoma panaikinti turto šį turto areštą. Vienas iš jų buvo rašytas A. N.. Jis raštu atsakė, kad areštas nebus panaikintas. Kai areštavo pajus ir žiūrėjo į pajų sąsiuvinį nepamenu ar jame buvo kokie nors antstolės E. R. ranka padaryti įrašai.

Apklaustas liudytoju M. J. paaiškino, kad 2009 metais dirbo antstolio padėjėju. 2009 m. vasario mėn. važiavo su kitu antstolio padėjėju E. V. ieškoti turto į ŽŪB „Ž“. Antstolių kontoroje buvo vykdomoji byla. Išieškotina buvo nemaža skola, tačiau sumos nebepamena, taip pat kaip ir įmonės, kurios naudai buvo vykdomas išieškojimas, pavadinimo. Nuvykus į žemės ūkio bendrovę areštavo pajus. Pajų registracijos knygą padavė bendrovėje buvęs asmuo, kuris prisistatė jos vadovu. Knygoje buvo nurodyta pajų vertė. Buvo surašytas turto arešto aktas, kurį pasirašė bendrovės vadovas. Nepamena kaip buvo pranešta UAB „Žp“ apie pajų areštavimą. Taip pat dabar nepamena kokia buvo išieškojimo suma, todėl prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodė teisingas aplinkybes.

Apklaustas liudytoju R. S. paaiškino, kad jis yra ŽŪB „Ž“ direktorius. Jis nežino, kaip buvo areštuoti pajai. Į bendrovę paskambino ir paprašė atvažiuoti pas antstolę E. R., prašė atvežti knygą, kurioje registruojami pajai. Sąsiuvinį, kurį nuvežė antstolei, surašė buhalterė pagal gaunamas sutartis. Kai jis pradėjo dirbti įmonėje vadovu, o tai buvo apie 2004 metus, buvo daug pajų. „Žp“ pirko pajus iš D. L. ir N. V., o I. K. pirko pajus iš A. N.. A. N. buvo UAB „Žp“ atstovas. Šiuo metu pajų savininkas yra UAB „B. F.“, jie pirko pajus iš I. K.. Kai antstolė E. R. paprašė atvežti pajų knygą, pajai tada dar buvo UAB „Žp“ nuosavybė. Antstolė E. R. prašė pajų knygos, kalbėjo apie pajų pardavimą, bet jis nežino, ką ji darė, kai atvežė tą knygą. Į antstolės E. R. kontorą atvažiavo kartu su D. S., tačiau į kontorą nuėjo vienas, o knygą padavė kontoroje dirbusiam vyrui. Kai vėliau atidavė pajų knygą, joje jau buvo įrašas apie pajų pardavimą. Iki to karto su antstole E. R. tiesiogiai nebuvo bendravęs bendraudavo per D. S.. Matė, kad į kontorą, kurioje jau buvo I. K., taip pat buvo atėjęs ir A. N., tačiau ką jis ten veikė ir ką kalbėjo jis nežino, nes buvo išėjęs. Taip pat jis negali tiksliai nurodyti ar būtent tą pačią dieną vyko pas notarą į Radviliškį pasirašyti vekselių su „B. F.“ , tačiau gerai nepamena ar I. K. siūlė pasirašyti vekselius Radviliškyje. Jam nežinoma ar yra koks ryšys tarp vekselių ir pajų pardavimo. Vekseliai buvo skirti garantijai. Juos pasirašyti jis buvo įgaliotas įmonės susirinkimu. Pasirašytus vekselius perdavė I. K., tačiau nepamena ar buvo surašytas koks nors jų perdavimo dokumentas.

Apklaustas liudytoju D. S. paaiškino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jis dirba ŽUB „Ž“ vadybininku, į jo pareigas įeina rūpintis darbais, siekti pelno. Jam yra tekę pasirašyti bendrovės dokumentus, sutartis. Pasirašant pirkimo pardavimo sutartį, būna, kad jam parašo įgaliojimą. Bendrovėje nerašomos ataskaitos parduodant, o buhalterė parašo, kas pateikia sutartį. Dabar pajų savininkas yra „B. F.“, prieš tai buvo UAB „Žp“, prieš tai I. K.. Prieš kelis metus buvo areštuoti pajai, antstolė apie tai įrašė į knygą, tiksliau tai buvo sąsiuvinis, kuris buvo suantspauduotas, sunumeruotas. Pamena, kad tą sąsiuvinį su R. S. nuvežė antstolei E. R., tačiau su ja nekalbėjo. Negali pasakyti kieno prašymu vežė pajų sąsiuvinį E. R. ir kam jai jo reikėjo. Matė, kad E. R. kontoroje buvo E. R., A. N.,I. K. ir V. T..

Apklausta liudytoja S. A. paaiškino, kad dirba ŽŪB „Ž“ buhaltere. Apie pajus nieko nežino, nedalyvauja jų pirkime ar pardavime, ji tik apskaito pajus balanse kai vyksta pirkimas, pardavimas. Kiek tiksliai buvo pajų ji negali pasakyti, bet buvo daugiau nei 50 pajų. Nepamena, iš ko pirko bendrovė pajus, taip pat kas buvo savininkai, lygtai buvo I. K., dabar – „BF“. Ji nieko nežinojo apie tai, kad direktorius su D. S. vyko pas antstolę E. R. dėl pajų. Pajų knygą tvarko ir joje įrašus daro ji, tačiau dažnai nežiūri į ją, tik kai reikia registruoti pasikeitimus. Kol nematė pardavimo sutarties, nieko nežinojo apie pajų perleidimą, o I. K. įregistravo, kai jai buvo pateikta sutartis. Nepamena, ar buvo antstolės įrašai pajų knygoje. Kažkokio specialaus žurnalo nėra, yra tik specialus sąsiuvinis, kuriame tik daromi įrašai apie pajus, kad žinotų, kieno yra pajai. Kaip ir visi kiti dokumentai, pajų dokumentai yra laikomi viename kabinete, kuris yra jos kartu su direktoriumi. Pamena, kad buvo atvykę kažkokie du vyrai ir ji jiems padavė pajų registracijos sutartis ir žurnalą. Apie direktoriaus pasirašytus vekselius „B. F.“ naudai ji nieko nežino. nieko apie direktoriaus pasirašytus.

Apklausta liudytoja E. R. paaiškino, kad ji yra antstolė. 2008 metais UAB „B. F.“ pateikė vykdymui daug vykdomųjų dokumentų, skolos išieškojimui iš UAB „Žp“ turto. Dar buvo akcijos ,,Ja'' ir UAB „Žp“ pajai.

Vykdant šį išieškojimą buvo areštuoti ŽŪB „Ž“ pajai, juos areštavo jos padėjėjas T. S.. Areštuojant pajus dalyvavo UAB „B. F.“ direktorė, UAB „Ž“ direktorius ir du vyrai, kurių pavardžių neprisimena bei V. T.. Išieškotojas „B. F.“ prašė areštuoti pajus, parašė prašymą. Pagal šį prašymą, ji prašė pristatyti pajų knygą, nes reikėjo padaryti įrašus, kad matytųsi kiekis ir, ar parduotas, ar įkeistas turtas, nes tai vienintelė rejestro knyga ir daugiau pajai niekur nėra registruoti. Tikrino įrašus pajų registravimo knygoje, bet iš tikrųjų tai buvo paprastas „sąsiuvinukas“, pavadinta pajininkų knyga. Ar buvo sunumeruoti lapai nepamena, tačiau buvo įrašytos pajininkų pavardės, nurodyta už kokią sumą pirkta. Šioje knygoje parašė kada areštuota, koks kiekis ir kam priklauso. Tuo metu kai ji areštavo pajus, jokių įrašų apie kitus šių pajų areštus, knygoje nebuvo ir tik vėliau ji sužinojo, kad šiuos pajus buvo areštavusi ir antstolė V. Š.. 2009 m. balandžio 1 d. pirmą kartą areštavus pajus, sužinojo, kad pajus areštavo ir V. Š., nes kai po to atvyko A. N., jis paklausė, kodėl ji areštuoja pajus, kai jau areštavo V. Š.. Jos uždėtas areštas buvo panaikintas 2009-04-15 UAB „B. F.“ žodiniu, o po to ir raštišku prašymu. Prašyme buvo nurodyta, kad prašo panaikinti areštą, nes UAB „Ž“ perima „Žp“ sandorius. Pakartotinai UAB „Žp“ turtui, tame tarpe ir ŽŪB „Ž“ pajams, areštą uždėjo 2009-04-20 pagal I. K. prašymą. Apie šiuos areštus ji neturėjo informuoti antstolės V. Š., tik nuo 2011 m. sausio mėnesio yra ministro pakeitimas, kad reikia informuoti kreditorius, kitus antstolius dėl arešto uždėjimo. Apie pajų pardavimą ar kitų areštų negaliojimą ji nieko nekonsultavo.

Apklaustas liudytoju T. S. paaiškino, kad dirba antstolės E. R. padėjėju. Tiksliai neprisimena savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau davė teisingus parodymus ir prašo jais remtis. Pamena, kad „Žp“ buvo skolinga „B. F.“, tačiau kokią sumą, nepamena. 2009-04-01 uždėjo areštą „Ž“ pajams. Buvo surašytas turto arešto aktas turtui, tačiau koks konkrečiai turtas buvo areštuotas, nepamena. Taip pat nepamena, ar buvo jau kitas antstolis areštavęs šį turtą bei ar darė įrašą pajų knygoje nuvažiavęs į ŽŪB „Ž“. Prisimena, kad vėliau tas areštas buvo naikinamas, tai padarė pati antstolė.

Apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad ji yra UAB „B. F.“ direktorė ir jų bendrovė, vykdydama veiklą, pardavinėjo trąšas „Žp“. Trąšos jie pirkdavo užsienyje ir parduodavo Lietuvoje. Atsiskaitymai vykdavo per banką. 2007 metais bendrovės apyvarta buvo apie 30 milijonų litų, 2008 metais buvo 50 milijonų litų. UAB „Žp“ liko skolinga apie 13 milijonų litų, nes neatsiskaitė už jiems parduotas trąšas. Iki 2009-04-01 „Žp“ buvo jų skolininkė daugiau kaip 7 mėnesius. Iki 2009-04-01 jokie santykiai nesiejo jų bendrovės nesiejo su ŽŪB „Ž“. 2009-04-01 skolos užtikrinimui su ŽŪB „Ž“ buvo pasirašyti skolos vekseliai, kaip skolos garantas. A. N. žadėdavo atsiskaityti, siūlė parduoti savo turtą skolai padengti, tačiau metus laiko nesumokėjo nė lito. Kai buvo surašyti pirmieji vekseliai, apie tai, kad pajams jau yra uždėtas turto areštas nieko nežinojo, nors tikrino pajų knygą, bet joje įrašų apie areštą nebuvo. A. N. pats visą laiką siūlė šios bendrovės pajus skolos dengimui. A. N. pats atnešė sutarties projektą ir tada buvo sutarta, kad pajus pirks ir prisiims dalį įsiskolinimo. Pasirašė sutartį, kad pirks pajus už 500 litų. Prisiėmė UAB „Žp“ kreditinį įsipareigojimą prieš „B. F.“ virš šešių milijonų litų. Ji prašė antstolės E. R. uždėti areštą. Pirmas areštas uždėtas balandžio mėnesį, galėjo būti 1 diena. Panaikinti areštą prašė todėl, kad įvyko pardavimas. Vėliau vėl prašė areštuoti pajus, nes turėjo būti surašytas protokolas dėl pajų „BF“ pardavimo. Pakartotinai dedant areštą, pajų knygoje įrašų apie kitus areštus nebuvo, nes ji pati matė ir tik kai prasidėjo teismai su „E“, sužinojo, kad jau buvo anksčiau areštuoti pajai. Ji turėjo įmonėje sutvarkyti protokolą, todėl prisiėmė „Žp“ skolą– šešis milijonus šimtą litų. Viską buvo susitarę su A. N.. Pagal sutartį ji prisiėmė „Žp“ skolą ir buvo skolinga „B. F.“ 500 lt. bei ankstesnę skolą - šešis milijonus šimtą litų. Šiai dienai kreditorinis reikalavimas yra septyni milijonai litų. Taip pat buvo pasirašytas sutarties priedas, tačiau ji nežino kur yra jo originalas, nes kopija buvo perduota faksu, ar paštu. Ją atsiuntė A. N.. Po to prašė ir originalo. Pakartotinai prašė areštuoti pajus, nes laukė kol atvažiuos pasirašyti protokole dėl perimtos skolos. Po to, 2009 m. susirinkime suderinus su akcininkais, „B. F.“ pirko „Ž“ pajus iš jos – I. K. už 500 litų ir šešis milijonus prisiėmė „Žp“ įsiskolinimą. Dabar ji jau tiksliai neprisimena visų aplinkybių, todėl prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos tvirtina.

Apklausta liudytoja O. B. (T) paaiškino, kad ji dirba UAB „E“ ir jų bendrovė 2007 metų lipos mėnesį pasirašė sutartį su UAB „Žp“ dėl grūdų pirkimo, pagal kurią jų bendrovė įsipareigojo pervesti avansą liepos mėnesį, o grūdus turėjo pristatyti iki rugsėjo pabaigos. Sudarė ir pardavimo sutartį, o kainas spėjo, nes tiksliai tuo metu jos nebuvo žinomos. Pagal sutartį atėjus laikui gauti prekes, grūdų negavo. Prašė raštu, kad atvežtų grūdus, tačiau raštiško atsakymo negavo, atsakydavo žodžiu. Kadangi „Žp“ neįvykdė sutarties, A. N. sutiko padengti dalį nuostolių, todėl gegužės pabaigoje pasirašė kitą sutartį. Priverstinai skolą pradėjo ieškoti nuo 2008 m. liepos mėnesio, pateikė ieškinį teismui, nes žinojo, kad „Žaliavų prekyba“ turi pakankamai turto. Su prašymu areštuoti turtą kreipėsi į antstolę E. R., nurodė kur ir koks yra turtas, tačiau gavo atsakymą, kad jokio kito turto nerado. Žinojo, kad yra pajai, bet kokia jų padėtis ar jie yra areštuoti, nežinojo. 2009-02-25 po Vilniaus apygardos teismo sprendimo buvo išduotas vykdomasis raštas ir tada dėl vykdymo kreipėsi pas antstolę V. Š.. Ji pati jiems paskambino 2008 metų pabaigoje, klausė kaip sprendžiasi reikalai su „Žp“. Iš jos sužinojo apie pajus, kad jie yra nedidelės vertės, kad yra daug skolininkų. 2009 metų pavasarį jų įmonėje buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo I. K., jų bendrovės direktorius D. K.. Susirinkime buvo tartasi, kad I. K. norėjo jiems sumokėti dalį skolos už tai, kad atsisakytų „Ž“ pajų ir tarėsi dėl skolos sumos. I. K. norėjo, kad nebūtų išparduodamas „Ž“ turtas, jie norėjo susigrąžinti nors dalį savo prarastų pinigų. Tuo metu I. K. nieko nesakė, kad ji yra nupirkusi pajus. Kai pirmą kartą susitiko su V. Š. Šiauliuose, ji rodė dokumentą, kuriame A. N. prašė nuimti areštą pajams, nes pajų vertė buvo žymiai didesnė nei jo skola „HL“, todėl mano, kad apie pajų areštą A. N. tikrai buvo žinoma. Dabar ji jau tiksliai neprisimena visų aplinkybių, todėl prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos tvirtina.

Apklausta liudytoja J. M. paaiškino, kad ji yra UAB „B. F.“ vyr. finansininkė. A. N. atnešė sutartį dėl žemės ūkio bendrovės „Ž“ pajų sumai 500 litų ir su priedu, kur buvo sutarta priimti įsipareigojimų už 6,1 milijonas litų. Pasirašė A. N. ir I. K., tačiau jis skolos negrąžino. Iki šiol yra skolos apie septynis milijonus. Kada buvo atneštas priedas prie sutarties, ji neprisimena, tik žino, kad tai buvo kopija, o ne originalas, jo nėra mačiusi. Pajai nebuvo grąžinti bendrovei, užskaitė pajus už dalį skolos. Ji buvo pas antstolę E. R. kontoroje, nes grįždami iš Latvijos užvažiavo sutvarkyti dokumentų dėl pajų pirkimo. Važiavo ji, V. T. ir I. K.. Kiek užtruko antstolių kontoroje nepamena, tačiau ilgai teko laukti. Girdėjo, jog buvo kalba apie tai, kad jei A. N. grąžins visą skolą, tai jų įmonė grąžins jam bendrovę. Ar tą pačią dieną buvo ir dėl vekselių kalba, ji nepamena, nes tuos reikalus tvarkė I. K.. Dabar ji jau tiksliai neprisimena visų aplinkybių, todėl prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos tvirtina.

Apklaustas liudytoju V. T. paaiškino, kad jis dirba UAB „B. F.“. Jam žinoma, kad A. N. yra UAB „Žp“ direktorius, o ši bendrovė savo laiku už gautas trąšas buvo skolinga „B. F.“ apie trylika milijonų, tačiau šiuo metu skola likusi mažesnė. Buvo prašoma grąžinti skolą, tačiau skolos garantavimui A. N. iniciatyva buvo pasirašyti vekseliai. Kiek pamena vekselių buvo pasirašyta daugiau nei už devynis milijonus litų. Jie buvo pateikti 2008 gal 2009 metų rudenį vykdymui antstolei E. R.. Grįžtant iš Latvijos, kada tiksliai nepamena, bet tai buvo pavasarį, važiavo į antstolės E. R. kontorą sutvarkyti dokumentų dėl pajų pirkimo, nes pradėjus reikalauti A. N. grąžinti skolą, jis pradėjo siūlyti nekilnojamą turtą - siūlė Radviliškyje malūną, “Ž“ žemės ūkio bendrovę. Buvo kalba, kad jis žemės ūkio bendrovėje valdo kontrolinį paketą. I. K. jis patarė pirkti už 1 litą, o ji priėmė sprendimą imti už 500 Lt. Nuvykę pas antstolę, jie dar laukė A. N., kol atsineš sutartį dėl pajų pirkimo. Negirdėjo, kad A. N. būtų ką nors sakęs apie pajų areštus.

Taip pat nieko negirdėjo apie nuimamą areštą. Jis taip pat nežino kas nustatė, kokia skolos dalis turi būti užskaityta, tik I. K. minėjo, kad vertė užskaitose yra apie šešis milijonus. Tai greičiausiai pasakė pats A. N.. A. N. tuo metu buvo skolingas apie 13 - 15 milijonų. Jis negirdėjo kalbos, kad „Ž“ bendrovės vertė būtų apie 13-15 milijonų, tik pats A. N. sakė, kad už tą bendrovę norėjo gauti 15 milijonų. Apie sutarties priedą girdėjau iš I. K.. Praėjus kuriam laikui, ji sakė, kad reikia pasirašyti priedą, bet į tai nesigilino ir paties priedo neteko matyti. Mano, kad iniciatyva ŽŪB „Ž“ atstovams atvykti pas antstolę E. R. buvo iš A. N. pusės.

Apklausta liudytoja D. M. paaiškino, kad ji palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašo jais vadovautis. 2009 balandžio mėnesį ji dirbo biuro administratore UAB „BF“. Jos darbas buvo ir sutarčių projektų ruošimas pagal direktorės I. K. nurodytus projektus. Direktorė atsiųsdavo sutarties projektą, o ji paruošdavo ir duodavo direktorei pasirašyti. A. N. ji nepažįsta. Prisimena, kad vieną sutartį ruošdama buvo suklydusi datą. Ši sutartis buvo dėl akcijų ar pajų perdavimų. Ruošiant šią sutartį, atliko tik techninį darbą, t.y. kompiuteriu suvedė sutarties duomenis ir suruošusi nusiuntė direktorei, o sutarčių nuorašus ji pati darydavo. Suvedusi į sutartį duomenis visada siųsdavo trafaretą kompiuteriu elektroniniu paštu ir atspausdintą, paprastai sutartyje yra rašomi šalių rekvizitai kompiuteriu, jei tuo metu jis juos turi. Pati ranka sutartyse jokių duomenų neįrašinėdavo, visus duomenis rašydavo tik kompiuteriu.

Be kaltinamojo, civilinio ieškovo atstovų ir liudytojų duotų parodymų byloje yra antstolės V. Š. padėjėjo E. V. surašytas 2008 m. spalio 21 d. turto arešto aktas iš kurio matyti, kad vykdant išieškojimą išieškotojo UAB H. L. naudai areštuoti UAB „Žp“ priklausantys vertybiniai popieriai – 57,54% ŽŪB “Ž” pajų (122-124 b.l., 1t.). Šis areštas įregistruotas Hipotekos skyriuje 2008 m. spalio 22 d. (119-120 b.l., 1t.) bei apie jį pranešta suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir UAB „Žp“ (121 b.l., 1t.).

Iš antstolės V. Š. padėjėjo E. V. surašyto 2009 m. vasario 17 d. turto arešto akto, dalyvaujant D. S., matyti, kad vykdant išieškojimą išieškotojo UAB H. L. naudai areštuoti UAB „Žp“ priklausantys vertybiniai popieriai ŽŪB “Ž” pajai įvertinti 6 124 000 Lt sumai (125-127 b.l., 1 t.).

Iš UAB „Žp“ 2009 m. vasario 25 d. prašymo, pasirašyto A. N. ir adresuoto antstolei V. Š. matyti, jog prašoma panaikinti areštą 42 2425 vnt. ŽŪB „Ž“ pajų (136 b.l., 1 t.), o iš atsakant į šį raštą rašyto antstolės V. Š. padėjėjo M. J. 2009 m. kovo 3 d. atsakymo matyti, kad areštą panaikinti atsisakoma (137 b.l., 1 t.).

Iš ŽŪB ,,Ž“ pajų registracijos knygos originalo (107 b.l., 1t.) 13 lapo matyti, kad ranka padarytas antstolės E. R. įrašas apie 2009-04-01 surašytą turto arešto aktą dėl pajų arešto 6125175,11 Lt (šeši milijonai vienas šimtas dvidešimt penki tūkstančiai šimtas septyniasdešimt penki litai 0,11ct.), priklausančių UAB „Žp“ įm. k. 300040492. 13-14 lape yra antstolės E. R. įrašas apie tai, kad 2009-04-15 surašytas patvarkymas dėl arešto panaikinimo pajams 6 125 175,11 Lt, priklausantiems UAB „Žp“ įm. k. 300040492 pagal išieškotojo UAB „B. F.“ įm. k. 300940627 pateiktą prašymą, Patvarkymo Nr. 69-944. 14 lape yra antstolės E. R. įrašas apie tai, kad 2009-04-20 pakartotinai surašytas turto arešto aktas dėl pajų arešto 6 125 175,11 Lt sumai, priklausantiems UAB „Žp“ įm. k. 300040492. Taip pat 14 lape yra antstolės E. R. įrašas apie tai, kad 2009-05-15 surašytas patvarkymas dėl arešto panaikinimo pajams 6 125 175,11 Lt sumai, priklausančių UAB „Žp“ įm. k. 300040492 pagal išieškotojo UAB „B. F.“ įm. k. 300940627 pateiktą pakartotinį 2009-05-15 prašymą. Taip pat 15 lape yra ranka darytas ir nepasirašytas įrašas „I. K. (2009.04.15d. pirko pajus iš UAB „Žaliavų prekyba“ A. N.)“. Taip pat įrašas „1. UAB „Žp“ – 422425,87 Lt“. Tame pačiame lape kitos spalvos šratinuku padarytas nepasirašytas įrašas „UAB „B. F.“ 2009.06.05. iš I. K. 1. 422425,87.“ Minėtoje registracijos knygoje antstolės V. Š. pasirašytų įrašų nėra.

Iš UAB „E“ pateiktų finansinių dokumentų kopijų (1-134 b.l., 2 t.) matyti, kad bendrovė atlikinėjo sandorius su UAB „Žp“ ir konkrečiai yra 2007 m. liepos 16 d. sudariusi su ja sutartį Nr. 393 dėl 2007 m. derliaus 3000+- 10 tonų maistinių kviečių pirkimo ( 9 b.l., 2 t.), pagal kurią UAB „Žp“ naudai atliko 1 870 000 Lt avansinį mokėjimą (10 b.l., 2 t.).

Motyvuojamoji dalis

Iš esančių UAB „E“ prašymų ir jų siuntimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad UAB „E“ kreipėsi į UAB „Žp“ dėl sutarties vykdymo (13-24, 26-27b.l., 2 t.).

Iš 2008 m. gegužės 29 d. sutarties matyti, kad UAB „Žp“ atstovaujama kaltinamojo A. N. pasižadėjo iki 2008 m. birželio 20 d. sumokėti UAB „E“ iš 2007m. liepos 16 d. tarp jų pasirašytos sutarties Nr. 393 atsiradusius įsiskolinimus (95 b.l., 2 t.).

Iš 2008 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo areštuotas UAB „Žp“ turtas (98-99 b.l., 2 t.).

Iš turto aprašo matyti koks turtas buvo areštuotas antstolės E. R. kontoros vykdant šią teismo nutartį (103-113 b.l., 2 t.).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo ir 2009 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo matyti, kad UAB „E“ naudai iš UAB „Žp“ dėl 2007 m. liepos 16 d. sutarties Nr. 393 ir vėlesnių su šios sutarties nevykdymu susiėjusių įsipareigojimų priteista 2 843 500 Lt nuostolių už nepateiktus grūdus UAB „E“ naudai, taip pat metinės 7 proc. palūkanos - 39 809 Lt, 103 787,75 Lt delspinigių, patirtas žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas (123-126 b.l., 2 t.).

Iš 2009 m. vasario 23 d. UAB „E“ prašymo matyti, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu išrašytas vykdomasis raštas išsiųstas išieškojimui antstolės V. Š. kontorai (128-130 b.l., 2 t.), o iš antstolės V. Š. 2009 m. kovo 20 d. rašto matyti, kad vykdant išieškojimą papildomai yra areštuota UAB „Žp“ priklausančio turto, tame tarpe ir UAB „Ž“ akcijos (131 b.l., 2t.).

Iš 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „Ž“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad I. K. nusipirko UAB „Ž“ pajinį įnašą, kurio dydis yra lygus 422 425,87 Lt už 500 Lt (85-87 b.l., 4t.).

Iš Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „Ž“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys susitarė, kad Pirkėja, atsižvelgiant į mokamos kainos dydį bei parduodamų pajų vertę, taip pat perima iš Pardavėjo 6 100 000 Lt dydžio skolinį įsipareigojimą UAB „B. F.“ atžvilgiu ir pajaus pirkimo kaina yra lygi 500 Lt plius 6 100 000 Lt (priedo 2.1.; 2.2.p.p.) (88-89 b.l., 4t.).

Iš banko pavedimo kopijos matyti, kad I. K. UAB „Žp“ pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį 2009 m. gegužės 12 d. pervedė 500 Lt (83 b.l., 4t.).

Iš 2009 m. balandžio 15 d. I. K. prašymo matyti, kad ji prašo ŽŪB „Ž“ įtraukti į Pajų knygą jai priklausančius bendrovės pajus, nupirktus pagal 2009 m. balandžio 15 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį (83 b.l., 4t.).

Iš ŽŪB „Ž“ pajininkų sąrašo matyti, kad I. K. po pirkimo priklauso 57,55% bendrovės pajų (84 b.l., 4t.).

Iš 2009 m. birželio 5 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad I. K. parduoda, o UAB „B. F.“ perka UAB „Ž“ pajinį įnašą, kurio dydis yra lygus 422 425,87 Lt už 500 Lt už 6 100 000+500 Lt, pirkėjui apmokant 500 Lt (90-92 b.l., 4t.).

Iš atliktų akistatų tarp liudytojų I. K. ir D. K., V. Š., O. T. bei liudytojos I. K. ir kaltinamojo A. N. (31-38 b.l., 11 t.) matyti, kad jų metu kiekvienas laikėsi savo anksčiau duotų parodymų.

Iš 2010 m. kovo 10 d. nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/30 su priedais matyti, jog dėl padarytų finansinės veiklos apskaitos pažeidimų, negalima nustatyti bendrovės veiklos turto ir rezultatų (52-123 b.l., 10 t.)

Iš ŽŪB „Ž“ pajų vertinimo ataskaitos atliktos korporacijos matininkai pagal UAB „B. F.“ užsakymą matyti, kad bendrovės 57,54% dalies pajų vertė 2009 m. kovo 31 d. buvo 1 087 660 Lt, o 2010 m. kovo 31 d. – 1 176 312 Lt. (esanti atskirame tome).

Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d.

Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. N., pasinaudodamas jo vadovaujamos bendrovės – UAB „Žp“ ilgalaikiais verslo santykiais su UAB „E“ 2007 m. liepos 16 d. sudarė su ja sutartį Nr. 393 dėl 2007 m. derliaus 3000+- 10 tonų maistinių kviečių pirkimo ( 9 b.l. 2 t.), pagal kurią UAB „E“ UAB „Žp“ naudai atliko 1 870 000 Lt avansinį mokėjimą (10 b.l. 2 t.). Tolimesni kaltinamojo A. N. veiksmai – vengimas vykdyti sutartį pateikiant grūdus sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, įmokėto avansinio mokėjimo negrąžinimas, taip pat vengimas bet kokiu būdu atsiskaityti bei bendrauti dėl sutarties sąlygų vykdymo, teismo nuomone, rodo kaltinamojo A. N. veiksmuose buvus tiesioginę tyčią, nes jis akivaizdžiai suvokė, jog nevykdydamas sutartimi nustatytų įsipareigojimų, neatsakydamas į paklausimus bei pasiūlymus, apgaudinėja pagal sutartį avansinį mokėjimą atlikusią UAB „E“. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo skirti tam, kad sudarytų klaidingą nuomonę apie finansinius sunkumus ir negalėjimą įvykdyti sutarties dėl objektyvių priežasčių, tačiau paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad po sutarties pasirašymo ir jos numatyto vykdymo metu, rinkoje grūdų vertė tapo didesnė nei buvo numatyta sutartyje, todėl UAB „Žp“ šios sutarties nevykdė, rodo, kad jis tyčia nevykdė sutarties bei negrąžino pagal šią sutartį įmokėto avansinio mokėjimo. Taigi akivaizdu, jog sutarties dėl grūdų pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „E“ UAB „Žp“ nevykdymo priežastimi buvo ne kokie nors ekonominiai sunkumai, o būtent kaltinamojo A. N. tiesioginiai veiksmai – vengimas pateikti sutartą grūdų kiekį, nors pagal bylos medžiagą matyti, kad kaltinamasis A. N. pagal UAB „Žp“ tuo metu buvusius bendrovės pajėgumus, galėjo savalaikiai ir visiškai įvykdyti sutartį. Tokią išvadą teismas remia byloje esančios Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvada (52-123 b.l., 10t.) iš kurios išvados matyti, kad po 2007 m. liepos 19 d. sutarties pasirašymo su UAB „E“ UAB „Žp“ atlikinėjo grūdų prikimo-pardavimo sandorius, t.y. per laikotarpį nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. išrašė 17 grūdų pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų ir 15 grūdų pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų (63 b.l., 10t.). Taigi visiškai akivaizdu, jog sudarydamas patikimo verslo partnerio įvaizdį, o po to tyčia vengdamas vykdyti sudarytą sutartį, neteikdamas informacijos apie nevykdymo priežastis bei taip siekdamas suklaidinti UAB „E“ kaltinamasis A. N. tiesiogine tyčia užvaldė UAB „E“ pagal sutartį atliktą avansinį mokėjimą - 1 870 000 Lt bei šį avansinį mokėjimą iš karto panaudojo UAB „Žp“ veiklos sąnaudoms apmokėti (63 b.l., 10t.). Atsižvelgiant į tai, kad apgaule įgyto svetimo turto vertė žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl kaltinamojo A. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule. Kaltinimas A. N. pareikštas dėl to, kad jis tyčia savo naudai įgijo didelės vertės svetimą uždarosios akcinės bendrovės ,,E“ turtą-pinigus, sumoje 1 876 200 Lt, tačiau pagal byloje esančius įrodymus- jau minėtą pinigų pervedimą faktą patvirtinantį banko operacijų išrašą (10 b.l., 2t.), matyti, kad pagal sutartį UAB „Žp“ buvo pervesta 1 870 000 Lt, todėl iš kaltinimo pašalintinas inkriminuotas 6 200 Lt įgijimas.

Dėl kaltinimo pagal BK 246 str. 2 d.

BK 246 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui, todėl inkriminuojant šią nusikalstamą veiką būtina nustatyti kokiais aktyviais veiksmais kaltinamasis A. N. neteisėtai perleido areštuotus ŽŪB „Ž“ pajus. UAB „Žp“ priklausančių ŽŪB „Ž“ pajų arešto faktą neabejotinai patvirtina bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai: antstolės V. Š. padėjėjo E. V. surašytas 2008 m. spalio 21 d. turto arešto aktas iš kurio matyti, kad vykdant išieškojimą išieškotojo UAB H. L. naudai areštuoti UAB „Žp“ priklausantys vertybiniai popieriai – 57,54% ŽŪB “Ž” pajų (122-124 b.l., 1t.); šio areštas įregistravimas Hipotekos skyriuje 2008 m. spalio 22 d. (119-120 b.l., 1t.); pranešimas apie jį suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir UAB „Žp“ (121 b.l., 1t.); antstolės V. Š. padėjėjo E. V. surašytas 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktas, dalyvaujant D. S., iš kurio matyti, kad vykdant išieškojimą išieškotojo UAB H. L. naudai pakartotinai areštuoti UAB „Žp“ priklausantys vertybiniai popieriai ŽŪB “Ž” pajai įvertinti 6 124 000 Lt sumai (125-127 b.l., 1 t.). Baudžiamojoje byloje rašytinių duomenų apie tai, kad šis pajų areštas būtų panaikintas tuo metu, kai buvo sudarytas pajų pirkimo-pardavimo sandoris 2009 m. balandžio 15 d. tarp I. K. ir UAB „Žp“, atstovaujamos kaltinamojo A. N., nėra. Faktą, kad kaltinamajam A. N. apie minimą antstolės V. Š. pajų areštą buvo žinoma, be kitų faktų patvirtina rašytinis įrodymas - byloje esantis kaltinamojo A. N., kaip UAB „Žp“ direktoriaus pasirašytas 2009 m. vasario 25 d. prašymas adresuotas antstolei V. Š., prašant panaikinti areštą 422425 vnt. ŽŪB „Ž“ pajų (136 b.l., 1 t.). Tai, kad areštą panaikinti atsisakoma, patvirtina antstolės V. Š. padėjėjo M. J. 2009 m. kovo 3 d. atsakymas (137 b.l., 1 t.). Nurodyti rašytiniai įrodymai yra patvirtinami ir liudytojų antstolės V. Š., antstolės padėjėjų E. V. ir M. J. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo teismo posėdžio metu, todėl, teismo nuomone, neabejotinai įrodomas faktas, jog pajų pardavimo metu jie buvo areštuoti vykdant kitą išieškojimą antstolės V. Š. ir apie tai buvo žinoma kaltinamajam A. N..

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad minimi UAB „Žp“ priklausantys ŽŪB „Ž“ pajai, vykdant išieškojimą UAB „B. F.“ naudai buvo areštuoti ir antstolės E. R.. Tai patvirtina pajų registracijos knygoje esantys šios antstolės įrašai, iš kurių matyti, jog pajai pagal šį išieškojimą buvo areštuoti 2009 m. balandžio 1 d., areštas šiems pajams, gavus išieškotojo UAB „B. F.“ prašymą, buvo panaikintas 2009 m. balandžio 15 d., o 2009 m. balandžio 20 d. pajai buvo pakartotinai areštuoti, surašant turto arešto aktą bei šis areštas pagal UAB „B. F.“ prašymą buvo panaikintas 2009 m. gegužės 15 d. (107 b.l., 1t.). Analizuojant šiuos įrodymus matyti, kad 2009 m. balandžio 15d., t.y. pajų pirkimo-pardavimo sutarties tarp I. K. ir UAB „Žp“ sudarymo metu, pajų areštas, uždėtas antstolės E. R. kontoroje buvo panaikintas. Aiškindamas šią situaciją kaltinamasis A. N. nurodė, kad jis antstolės E. R. , jai panaikinus areštą pajams, klausė ar jis gali parduoti pajus ir ar tuo pačiu yra panaikintas ir ankstesnis antstolės V. Š. uždėtas pajų areštas, į ką antstolė E. R., jo teigimu, nurodžiusi, jog viskas tvarkoje ir jis gali pajus parduoti. Teismas tokius kaltinamojo A. N. parodymus atmeta, jais nesivadovauja ir laiko juos siekimu išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – nei vienas antstolės E. R. kontoroje buvęs ir liudytoju apklaustas asmuo: I. K., T. S., D. S., R. S., J. M., nepatvirtino buvus tokį pokalbį tarp kaltinamojo ir antstolės E. R.. Savo parodymus nurodyti liudytojai patvirtino ir teisiamojo teismo posėdžio metu. Nurodytų liudytojų parodymai apie esmines kaltinimą liečiančias aplinkybes yra nuoseklūs, nekintantys, todėl juos atmesti bei jais nesivadovauti teismas neturi jokio pagrindo. Teismui nenustačius, kad kaltinamasis A. N. buvo suklaidintas kitų asmenų, bet pripažinus, jog aukščiau išvardintų įrodymų pagrindu neabejotinai įrodyta, jam pajų pirkimo-pardavimo metu žinojus apie antstolės V. Š. uždėtą ir nepanaikintą areštą ŽŪB „Ž“ pajams, akivaizdu, kad padarant šį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad pardavimo metu pajai yra areštuoti, tačiau norėjo taip veikti be jokios abejonės suprasdamas, kad toks jo veikimas užtrauks jam atsakomybę. Kaip jau buvo minėta aukščiau kaltinamojo A. N. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis žinodamas apie pajų areštą, pats organizavo pajų pirkimo-pardavimo sutarties surašymą, pasirašė joje bei taip neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą. Teismo nuomone, išsakyti kaltinamojo ir jo gynėjo samprotavimai apie tai, kad tiesiogiai teisines pasekmes sukėlė ne pasirašyta pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, o Priedas Nr. 1, kuris kaltinamojo teigimu yra suklastotas, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš bylos medžiagoje esančio 2009 m. balandžio 15 d. I. K. prašymo matyti, kad ji prašo ŽŪB „Ž“ įtraukti į Pajų knygą jai priklausančius bendrovės pajus, nupirktus pagal 2009 m. balandžio 15 d. pajų pirkimo-pardavimo sutartį (83 b.l., 4t.) ir šio prašymo bei sutarties pagrindu padaromi atitinkami įrašai pajų knygoje, t.y. būtent minėta sutartis, o ne jos Priedas Nr.1 buvo sandorio įforminimo bei įrašų Pajų knygoje padarymo pagrindu.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas UAB ,,E“ civilinis ieškinys (139b.l., 3 t.) ir 2009 m. lapkričio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu UAB ,,E“ pripažinta civiliniu ieškovu. 2009 m. gruodžio 28 d. UAB ,,E“ nurodė civilinio ieškinio dydį 2 419 253,68 lt. (139 b.l., 3 t.), 2010 m. birželio 18 d. UAB ,,E“ pateikė patikslintą civilinį ieškinį 2 862 828,88 litų sumai (42-44 b.l., 11 t.). Šį civilinį ieškinį palaikė civilinio ieškovo atstovas ir prašė jį tenkinti bei ieškinyje nurodytą sumą priteisti iš kaltinamojo, kartu nurodydamas, jog iškeltoje bankroto byloje, kur UAB „E“ yra įtraukta į kreditorių sąrašus jokio turto nėra. Teismas spręsdamas civilinio ieškinio tenkinimo klausimą atkreipia dėmesį į tai, kad sutartis iš kurios kildinamas reikalavimas buvo sudaryta tarp UAB „E“ ir UAB „Žp“, avansinis mokėjimas buvo pervestas į UAB „Žp“ sąskaitą bei kaip jau buvo minėta anksčiau, šie pinigai buvo panaudoti padengti UAB „Žp“ finansiniams įsipareigojimams. Šiuo metu UAB „Žp“ yra vykdoma bankroto procedūra, kaip nurodė pats Civilinio ieškovo atstovas UAB „E“ yra įtraukta į kreditorių sąrašus, tačiau nėra turto iš kurio galėtų būti patenkinti ieškiniai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog iš sudarytos sutarties kilusios žalos atlyginimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimu ir 2009 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, prievolė atlyginti žalą civiliniam ieškovui atsirado bendrovei. Kaltinamojo A. N., kaip UAB „Žp" direktoriaus, t. y. juridinio asmens vadovo, atsakomybė pagal bendrovės prievoles galima tik subsidiarinė, pripažinus, kad jo veiksmai lėmė bendrovės negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (CK 2.45 str., 2.50 str. 3 d.). Remiantis teismų praktika, juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu - neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.), juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-118/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2009.). Taigi, nesant duomenų apie UAB „Žp", kaip pagrindinio skolininko, turto nepakankamumą prievolėms įvykdyti, tenkinti minėto civilinio ieškinio priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo A. N. nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai juridiniam asmeniui UAB „Žp“ nepareikšti, todėl negalint spręsti civilinio ieškinio priteisimo iš kaltinamojo A. N. dėl nurodytų priežasčių, pateiktas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai..

Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių nenustatė.

Skiriant bausmę A. N. už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. N. nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis , neteistas (12 b.l., 7 t.) , psichinėmis ligomis neserga (8-13 b.l., 7 t.), charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (7 b.l., 7 t.). A. N. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 2d. ir 246 str. 2d., kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.) ir už jų padarymą įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas vertindamas padarytas nusikalstamas veikas – padaryti du sunkūs nusikaltimai bei veikų padarymo aplinkybes – veikos padarytos tiesiogine tyčia, suklaidinant kitus asmenis bei padarant jiems žalą, kuri neatlyginta, mano, kad pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra ir jam skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas kaltinamąjį palankiai charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant žymiai mažesnę nei numatytos bausmės vidurkis, artimesnę mažiausiai ribai laisvės atėmimo bausmę.

Daiktiniai įrodymai: ŽŪB ,,Ž“ pajų registracijos knygos originalas (107 b.l., 1t.). 2009-04-15 ŽŪB ,,Ž“ pajų pirkimo pardavimo sutarties ir Priedo Nr. 1 bei 2009-06-05 pajų pirkimo pardavimo-sutarties kopijos (85-92 b.l., 4 t.) paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltinamajam skiriamas reali laisvės atėmimo bausmė tam, kad būtų užtikrintas nuosprendžio įvykdymas, teismo nuomone, kaltinamajam A. N. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi kaltinamajam A. N. priklausančiam turtui buvo pritaikytas visiškas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi byloje pareikštas ieškinys paliekamas nenagrinėtu, tai teismo nuomone, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikytas A. N. turtui visiškas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-303 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d. d. subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „E“ civilinį ieškinį dėl 2 862 828,88 litų sumos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Pritaikytą A. N. priklausančiam turtui visišką laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus: ŽŪB ,,Ž“ pajų registracijos knygos originalą, 2009-04-15 ŽŪB ,,Ž“ pajų pirkimo pardavimo sutartį ir Priedą Nr. 1 bei 2009-06-05 pajų pirkimo pardavimo-sutarties kopiją palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.