Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-211-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
1S-211-397/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10144-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-211-397/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10144-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir G. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi į Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas pagal ekstradiciją Norvegijos Karalystėje nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. vasario 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 31 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 30 d. Komisija 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai iš naujo vertino jo charakteristiką, taip išreikšdamas abejones Komisijos kompetencija. Be to, teismo nutartis paremta prielaidomis. Pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, nes taikomi įvairaus pobūdžio draudimai ir įpareigojimai. Skunde taip pat nurodoma, jog teismui pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis atitinka LR BVK 157 straipsnyje įtvirtintus kriterijams, socialinio tyrimo išvada, socialinės reabilitacijos priemonės ir jų vykdymo rezultatai, pataisos įstaigos psichologo išvada ir žema nuskalstamo elgesio rizika pagrindžia lygtinio paleidimo taikymą. To tarpu teismo išvada, jog pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama ir neleidžia manyti, kad lygtinai paleistas asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, neatitinka bausmių individualizavimo, bausmių ekonomiškumo ir kitų baudžiamosios teisės principų. Nuteistasis mano, jog jo lygtinis paleidimas atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad V. V. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.Iš tiesų V. V. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, mokėsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nebaustas, du kartus skatintas, nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 27 balų (pagal OASys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nusikalstamo elgesio rizika per beveik metus laiko sumažėjo nuo 37 iki 27 balų, tačiau išsamiau Komisijos nutarime nedetalizuota, kas būtent lėmė šį mažėjimą, kokie veiksniai pakito ir kokią įtaką tai turi sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju minėtas nusikalstamos rizikos vertinimo sumažėjimas, turint omenyje, kad iš nustatytų 27 balų net 14 sudaro dinaminiai taškai, t. y. tie veiksniai, kuriuos nuteistasis gali pakeisti, dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau ir pasibaigus bausmės laikui, kas ir yra pagrindinis bausmės tikslas.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo veikos, susijusios su smurto vartojimo protrūkiu vartojant alkoholį. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, nors ir nepastebėtas bausmės atlikimo metu vartojantis alkoholį, vis dėl to jis išklausė ir baigė alkoholio prevencijos grupę, kas iš tiesų jo elgesį charakterizuoja teigiamai, rodo jo pastangas keistis, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra atvejų, kai nuteistasis pasielgė impulsyviai, nepakankamai įvertino savo elgesį ir linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės, įvertinus, tai, kad jis ilgą laiką slapstėsi nuo bausmės vykdymo, o taip pat ir nenuoseklią nuteistojo poziciją dėl nusikalstamų veikų, šiuo metu vis dar leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis iš tiesų adekvačiai vertina savo neteisėtą elgesį, supranta jo pasekmes, o jo pastangos keisti savo elgesį ir nuostatas yra nuoširdžios.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš kriterijų, leidžiančių spręsti apie nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, o netiesiogiai ir į taikomas pataisymo priemones, bei leidžiantis spręsti apie besikeičiančias nuostatas ir elgesį yra duomenys apie žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, dengimą, tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys yra prieštaringi ir iš jų vienareikšmiškos išvados padaryti nėra galimybės. Nutarime nurodoma, jog asmuo turi priteistą civilinį ieškinį 509,81 Eur, tačiau pataisos namuose vykdomieji raštai dėl žalos išieškojimo negauti. Socialinio tyrimo išvadoje papildomai nurodoma, jog finansiniai įsipareigojimai vykdomi, pateikti mokėjimų nurodymai, patvirtinantys, kad buvo atlyginta 700 eurų. Šie prieštaravimai nutarime neįvertinti, dėl jų nepasisakyta ir tai duoda pagrindą abejoti nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.Aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbios tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl teismas taip pat pagrįstai jas įvertino kitų aptartų duomenų kontekste, kaip šiuo metu dar trukdančias priimti nuteistojo atžvilgiu palankų sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo.Apibendrinant aptartus motyvus, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog V. V. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas