- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-02
- Bylos Nr.
- II-14-519/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- O. V.
nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. V. 2009 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PP tyrėjo nutarimu buvo nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 4 d., 31 str. 1 d. 10 p., 32 str. 1 d. 5 p. 400 litų administracine bauda už tai, kad 2009 m. gruodžio 23 d. apie 10⁵⁰ val. Pakruojo rajone Pašvitinyje (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje O. V. šuo lakstė nepririštas, be antsnukio. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005-10-20 sprendimu Nr. T-353 patvirtintų Gyvūnų laikymo Pakruojo rajone taisyklių 15.1. punktą, nustatantį, kad draudžiama leisti šunis vienus į laiptinę. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateiktame skunde ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad su paskirta administracine nuobauda nesutinka, taip pat mano, jog jai paskirta nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui, nes jos šuo realios grėsmės negalėjo sukelti, kadangi jis yra mažas ir neagresyvus. Ji nėra šio šuns šeimininkė, šuo priklausė mirusiai kaimynei ir šį šunį ji globoja. Turi savo šunį, kurį laiko bute, o šio šuns negali laikyti bute, nes po ligos šuo išskiria kažkokį dvokiantį skystį. Dėl šios priežasties šuo laikomas laiptinėje, taip pat sutinka, kad ir įvykio dieną šuo buvo laiptinėje vienas be priežiūros. Norėjo šunį užmigdyti, tačiau veterinaras pasakė, kad ir šiaip numirs. Ji gyvena viena, gauna soc. pašalpą, daugiau jokių pajamų neturi. Dėl nurodytų priežasčių prašo paskirtą nuobaudą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (b.l.17), o teismui atsiųstame atsiliepime (b.l.19-20) nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, nes skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintos visos aplinkybės ir pažeidėjai skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė bauda, o šiuo metu ji nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima skirtą baudą keisti.
Skundas tenkintinas iš dalies ir paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda – mažintina, tačiau naikinti paskirtos nuobaudos ir bylos nutraukti pagrindo nėra, nes nagrinėjant administracinę bylą bei parenkant administracinės nuobaudos dydį ir rūšį padarytas pažeidimas buvo tinkamai kvalifikuotas, paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mėnesio pajamas, jos šeimyninę padėtį bei sveikatos būklę yra pagrindas skiriamą administracinę baudą mažinti iki 200 litų.
Teismo nuomone, vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą (b.l.13), nekelia abejonės nustatytas teisės pažeidimo faktas, t.y. tai, kad 2009 m. gruodžio 23 d. apie 10⁵⁰ val. Pakruojo rajone Pašvitinyje (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje lakstė nepririštas, be antsnukio O. V. šuo. Šis faktas yra įrodomas administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais: surašytu ATP protokolu, nutarimu, R. G. paaiškinimu, taip pat Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PP tyrėjo tarnybiniu pranešimu (b.l.13). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog O. V. pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 4 d., nes pati teismo posėdžio metu patvirtino, jog po kaimynės mirties prižiūri jai anksčiau priklausiusį šunį, tačiau jo kambaryje negali laikyti dėl šuns ligos. Kadangi ji šunį prižiūri, todėl yra atsakinga už tinkamą nustatytą norminiais aktais gyvūnų laikymą. Išleisdama vieną be priežiūros šunį į daugiabučio namo laiptinę, ji pažeidė Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005-10-20 sprendimu Nr. T-353 patvirtintų Gyvūnų laikymo Pakruojo rajone taisyklių 15.1. punktą, nustatantį, kad draudžiama leisti šunis vienus į laiptinę. Šiuo aspektu padarytas pažeidimas yra neginčijamai įrodytas ir tinkamai kvalifikuotas. Teismo posėdžio metu O. V. ir jos prašymu apklaustas liudytojas K. M. paaiškino, kad šis šuo yra senas, niekam grėsmės nekelia, bėga nuo svetimų žmonių, nėra priskirtas kovinių šunų rūšims. Teismas šiuo atveju nesprendžia klausimo dėl šuns pavojingumo ir grėsmės kėlimo kitiems asmenims ar jų turtui, nes administracinė nuobauda O. V. yra skirta ne už tai, o dėl to, kad savo veiksmais, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ji pažeidė Gyvūnų laikymo Pakruojo rajone taisyklių 15.1. punktą ir šį pažeidimą padarė pakartotinai, nes už pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., įspėjimu ji jau yra bausta 2009-07-15, todėl pagrįstai jos padarytas pažeidimas yra kvalifikuotas pagal ATPK 110 str. 4 d. Nei viena iš nurodytų straipsnio dalių nenumato kvalifikuojančių požymių, tokių kaip pavojaus kitiems asmenims ar jų turtui sukėlimas, šuns priskyrimas kovinės veislės šunims, o numato savarankišką atsakomybę už nustatytų gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą ir šiuo atveju nereikalauja neigiamų pasekmių atsiradimo.
Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė O. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad ji pažeidimą padarė pakartotinai būdama bausta už analogišką pažeidimą. Teismas su tokiu atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymu nesutinka, nes tai, kad O. V. pažeidimą padarė būdama bausta už ATPK 110 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra ne jos atsakomybę sunkinanti, o kvalifikuojanti aplinkybė, nes tik esant šiai aplinkybei yra pagrindas padarytą pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 4 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.13) duomenų apie tai, kad O. V. anksčiau būtų bausta už kitus administracinius teisės pažeidimus, nėra, todėl teismas pašalina atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p.
Teismas konstatavęs, jog teisės pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas ir paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė bauda, atkreipia dėmesį į tai, jog parenkant administracinės baudos dydį, būtina įvertinti ne tik formalią teisės pažeidimo sudėtį, bet ir atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, jo sveikatos būklę. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, O. V. gyvena viena bute, pragyvena, išlaiko butą bei rūpinasi savo sveikata tik iš gaunamos 849 litų invalidumo pensijos. Ji yra pripažinta pirmos grupės invalide (b.l.9) bei jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b.l.8), ji serga onkologine liga, todėl, teismo nuomone, skiriamą baudą vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei taikant ATPK 30¹ str. tikslinga mažinti iki 200 litų.
ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, pažeidėjui paskirta administracinė bauda nekeistina į įspėjimą, o mažintina iki 200 litų. Daugiau mažinti skiriamą baudą pagrindo nėra, nes, kaip jau buvo nurodyta, O. V. jau buvo bausta už analogišką pažeidimą įspėjimu, tačiau jis reikiamo prevencinio poveikio neturėjo, todėl yra pagrindas taikyti griežtesnę atsakomybės rūšį.
Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, tik parenkant administracinės nuobaudos dydį, taikant ATPK 30¹ str., paskirta administracinė bauda mažintina iki 200 litų, tačiau panaikinti administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 5 p., ATPK 30¹ str.,
nutarė:
Skundą tenkinti iš dalies, taikyti ATPK 30¹ str. ir O. V. 2009 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VTS PP tyrėjo nutarimu pagal ATPK 110 str. 4 d., 31 str. 1 d. 10 p. paskirtą 400 litų administracinę baudą sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) litų, o prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo ir administracinės nuobaudos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.