Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K., jos atstovui advokatui M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2012-04-06, apie 15.00 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia tinko gabalu trenkė L. K. į galvą, tuo padarydama nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešinio smilkinio-kaktos riboje, kas 2012-04-26 specialisto išvadoje Nr. G 940/12(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji E. Z. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad tą dieną jai buvo išeiginė, buvo išgėrusi, ėjo namo. Sutikusi L. K. bendro naudojimo koridoriuje bei pasakiusi jai, kad taupytų elektrą, nes daug reikia mokėti. Tada L. K. pakvietusi brolį I. L., kuris prispaudė ją prie sienos ir trenkė į žandikaulį. Supykusi ir išpylusi nešvarų vandenį iš kibiro ant L. K.. Tuo metu pribėgo I. L. ir pradėjo ją mušti. Nespėjus užeiti į butą, I. vėl pradėjo muštis. Kai jau norėjau išeiti iš buto, L. K. pradėjo ją mušti su šepečiu, o I. – kumščiais. Pas medikus dėl sumušimų nesikreipusi, negalvojusi, kad į teismą pateks byla. L. K. tik pastūmusi, apipylusi nešvariu vandeniu, tačiau su cemento gabalu jai nesudavusi. Iš kur pas L. K. atsirado sužalojimai, išvardyti specialisto išvadoje, ji nežinanti. L. K. mačiusi kraujuojančią kai išėjo iš kaimynės. Pas kaimynę N., (duomenys neskelbtini) bute, buvusi apie 20 minučių. Triukšmo negirdėjusi. Nežino, kas galėjo sužaloti L. K.. Kaimynė jos nemėgstanti, todėl ir parašiusi skundą. Nukentėjusiosios atsiprašiusi. Policijos nekvietusi, nes jai patarė, kad geriau eiti pas įgaliotinį ir parašyti pareiškimą. Išėjus iš buto, sužinojusi, kad iškviesta policija, iškviesta greitoji, o L. K. – kraujuota, sakė, kad kažkas jai su akmeniu sudavė. Jos nemušusi, tas akmuo gulėjo prie jos durų. Kai išėjo iš buto, L. K. buvo sveika, tik apipilta vandeniu. Greitosios pagalbos darbuotojai ir ją apžiūrėjo: buvo įskelta galva, buvo mėlynių ant rankų, galvoje guzas. Policijoje (4 PK) rašiusi pareiškimą, tačiau jis nepridėtas prie bylos. Į medikus niekas nesiūlė kreiptis. Kodėl L. K. nurodo, kad ją sumušusi – nežinanti. Nesutinkanti dėl 65 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos, nes L. K. nemušusi, tik apipylusi vandeniu. Iš kur tas akmuo (cemento gabalas) atsirado – nežinanti. Buvo kaip buvo, L. K. vandeniu apipylusi, pastūmusi, sutiko atidirbti viešuosius darbus (b.l. 27-28, 74-77, 97-98).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad tą dieną bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), plovusi bendro naudojimo koridorių. Buvo tamsu, įsijungusi elektrą. E. Z. išjungusi vieną ir kitą kartą elektrą. Paskui apipylusi ją nešvariu vandeniu, kuriuo plovusi grindis. Pradėjusi šauktis brolį I., kuris gyvena kartu, jis pradėjo stumti ją į butą atgal, uždarė buto duris ir nuėjo namo. Maniusi, kad pabaigs toliau valyti, nes buvo daug vandens išpilta. Bet E. vėl po 5 minučių išėjusi iš savo buto su akmeniu (cemento gabalu) trenkusi jai per galvą, apsipylusi krauju, o E. nubėgusi pas kaimynę N.. Kraujui pradėjus bėgti, pamačiusi tą akmenį, jį pasiėmusi ir parsinešusi namo. Nemačiusi, ar E. Z. apžiūrėjo medikai. E. Z. nemušusi, tik brolis įstūmė ją į butą. Brolis I. taip pat nemušė. Įvykį matė A. Č., kuri iškvietė greitąją pagalbą. Anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo. E. Z. neatsiprašė, taikytis nenorinti. Prašė priteisti 65 Lt už medicininę apžiūrą ir 5000 Lt neturtinę žalą (b.l. 74-77, 97-98).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju I. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji kaimynė. Įvykio dieną po darbo ilsėjęsis. Išgirdęs riksmą, išbėgęs į koridorių ir pamatęs L. apipiltą vandeniu. Šalia stovėjo E., kuri kai išgeria, turi savybę, tvarką daryti: tai šviesą išjungti, tai dar ką. Ją pastūmęs link buto durų ir palikęs prie buto. Ji pati nuėjo į butą. Grįžęs į savo butą. Po kelių minučių vėl išgirdęs sesers riksmą, išbėgęs pamatė L. kraujuotą veidą, ant bliuskutės irgi buvo kraujo. Paklausęs, kas atsitiko. Ji sakė, „matei, ką padarė“. Ant grindų gulėjo cemento gabalas. L. sakė, kad ją sužalojo E. Z.. Grįžęs namo, aprišęs jai galvą, suvilgdęs šaltu vandeniu. Paskui atėjo kaimynė A. (A. Č.), pasakė, kad reikia kviesti policiją ir greitąją. Matęs, kad koridoriuje buvo tas akmuo. L. K. jį atnešė į namus. Ant cemento gabalo matėsi kraujo dėmių. E. nesudavęs. Tiesiog E. išgėrusi buvo, draskėsi, ją iki buto nustūmęs, atitraukdamas nuo sesers. Pats buvo blaivas. Nematęs, ar E. Z. apžiūrėjo greitosios pagalbos darbuotojai. L. nuvežė į ligoninę (b.l. 74-77).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. Č. parodė, kad grįžusi iš darbo namo. Pamačiusi bendrame koridoriuje daug vandens ant grindų. Kai tik užėjo namo, atėjo L., jai buvo praskelta galva, pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, paskui ir policija atvyko. L. pasakė, kad E. apipylė vandeniu ir trenkė su kažkokiu akmeniu į galvą. Per buto langą pamačiusi, kad atvyko greitoji, policija. Nemačiusi, ar E. Z. apžiūrėjo medikai. Kuo sužalota – nukentėjusioji nerodė, bet praskelta galva buvo. Akmens nemačiusi. E. tą dieną nemačiusi taip pat. E. ir L. tarpusavyje nelabai sutaria (b.l. 74-77).

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertu J. R. parodė, kad iš medicininių duomenų atkurti sužalojimo aplinkybių negalima, tik galima teigti, kad tas sužalojimas padarytas kietu, buku paviršiumi. Ar tai buvo smūgis, ar tai buvo griuvimas ir atsitrenkimas į tokį tai paviršių, negalintis pasakyti. Krentant ir atsitrenkiant į lygų paviršių – negalėjo būti padarytas sužalojimas. Kontaktas turėjo būti su atsikišusiu paviršiumi. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas trenkiant per galvą glaisto (cemento) gabalu. Tiksliai nustatyti, kada įvyko sumušimas negalėjęs, nes žaizda jau buvo užgijusi. Todėl pagal nukentėjusios parodymus parašęs, kad galimai tą dieną. Pašalinių dalelių žaizdoje nebuvo. Sienos kampas – yra briauna. O kalba šioje byloje eina apie atsikišusį paviršių ir, pirmiausia, krentat į sienos kampą – kontaktuoja petys, o tik paskui galva. Šiuo atveju – žaizda nedidelė, todėl turėjo būti kontaktas su atsikišusiu paviršiumi. Nematęs objekto – negalintis spręsti (b.l. 91-93).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju P. T. parodė, kad kiek prisimenantis, buvo gauta medžiaga, jam pavesta patikslinti įvykio aplinkybes. Buvo nustatyta, kad nukentėjusioji K. kreipėsi į ligoninę po buitinio konflikto, o kita moteris – E. Z. buvo pristatyta į komisariatą. Pareiškimo iš E. Z. pusės – nebuvo. Galėjo būti, kad medžiaga buvo atskirta, kad Z. kreipėsi kitą dieną, gal buvo koks procesinis sprendimas. Kiek su E. Z. teko bendrauti, jokių sužalojimų nepastebėjęs (b.l. 91-93).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. M. paaiškino, kad E. ir L. kariauja seniai tarpusavyje. Jos yra liudytojos kaimynės. Kas tą dieną įvyko, nemačiusi, tik atbėgusi pas ją išgėrusi E. su chalatu, pasakė, kad susimušė su L.. Pati pakilusi į 5 namo aukštą, o E. liko pas ją virtuvėje. Atėjusi pamatė sumuštą L. K., ji buvo visa kraujuose. Grįžusi pasakė, kad E. eitų namo, nes policija jos ieško. Per langą mačiusi, kad buvo atvykusi policija, pati ten nėjusi. O E. buvo sveika, jokių sumušimų ant jos nebuvo. Su E. bendravusi savo bute, virtuvėje, todėl aiškiai mačiusi, kad jokių sumušimų ant jos kūno nebuvo. Matė, kad L. K. verkė, taip pat ji sakė, kad ją sumušė E.. Kaimynai irgi taip sakę. Santykiai su E. nekonfliktiški. Su L. taip pat gerai sutaria (b.l. 91-93).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-04-26 specialisto išvados Nr. G 940/12(01) matyti, kad L. K. padaryta muštinė žaizda dešinio smilkinio-kaktos riboje, kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-04-06. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5).

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Prevencijos poskyrio 2012-05-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje reg. Nr. 01120000173670, pagal LR BK 140 str. 1 d., nes šių kategorijų bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka, neatliekant ikiteisminio tyrimo (b.l. 3).

LR BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Pastarosios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš LR BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas E. Z. visiškai pasitvirtino. Jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes ji 2012-04-06, apie 15 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, tarpusavio konflikto metu tyčia tinko gabalu trenkė L. K. į galvą, tuo padarydama muštinę žaizdą dešinio smilkinio-kaktos riboje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. K. sveikatą. Nors kaltinamoji savo kaltės bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino, tačiau teismo posėdžių metu L. K. nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes ir tokie jos parodymai nepaneigti, jos parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, liudytojais apklausti I. L., A. Č., N. M., kurie tą dieną ir tuo laiku matė sužalotą L. K..

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji E. Z. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Teismas, spręsdamas kaltinamosios E. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika baigta, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios E. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilių girtumas) (b.l. 3) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Duomenų, kad kaltinamoji būtų bausta administracine tvarka nėra. Kaltinamoji neteista (b.l. 101-102), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 43), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 44).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad E. Z. nedirba, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina viešųjų darbų bausmė.

Dėl civilinio ieškinio. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį visiškai teismas priima tik tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala.

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. K. kreipdamasi į teismą privataus kaltinimo tvarka pateikė ieškinį, prašydama iš E. Z. jos naudai priteisti 65 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindžia pateiktu 2012-04-26 AB DNB banko mokėjimo nurodymu Nr. 683100, už suteiktas paslaugas G (01) VTMT Vilniaus skyrius (b.l. 8), t.y. patirtas išlaidas už specialisto išvadą, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl E. Z. įžulių veiksmų patyrusi psichologinį sukrėtimą, didelį skausmą, nepatogumus, susijusius su gydymu – teko gydytis apie dvi savaites, lankytis pas gydytojus, iškęsti nemalonias procedūras. Jautė nuolatinę baimę, kad kaimynė vėl gali užpulti (b.l. 6-7).

Nors kaltinamoji E. Z. teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, todėl nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas.

Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įvardytais tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijais – neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia ir į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad E. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, ji kreipėsi į medikus, tai patvirtina specialisto išvada. Nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su skausmo patyrimu, be to, sužalojimai buvo padaryti veido srityje, tai yra nepridengiamoje kūno vietoje, kas neabejotinai turėjo neigiamai įtakoti nukentėjusiosios asmeninio gyvenimo kokybę, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl patirto sužalojimo buvo skirtas gydymas, nukentėjusioji kentė skausmus ir nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Žala padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo įvertinti ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. E. Z. nedirba, registruota Darbo biržoje, ji turės atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujamas priteisti jai padarytos neturtinės žalos dydį 5000 litų, yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 800 Lt (aštuonių šimtų litų) ir ši suma priteistina iš kaltinamosios E. Z..

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str., 407-415 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Z. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią E. Z. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės kaltinamajai E. Z. neskirti.

Tenkinti iš dalies L. K. civilinį ieškinį ir iš E. Z. nukentėjusiosios L. K. naudai priteisti 65 Lt (šešiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimui ir 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.