- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-196-315-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl turto sugadinimo 650 Lt sumai paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas už tai, kad jis, nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. 14 valandos iki 2010 m. rugsėjo 17 d. 11 valandos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančios Visagine, (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė A. J. priklausantį dviratį „Panther“ rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 650 litų vertės, tokiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarydamas 650 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę arba paskirtą bausmę atidėti. Nurodo, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir pavogtą dviratį grąžino nukentėjusiajam. Be to, pažymi, kad suprato savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiojo ir teismo, dabar yra užsiregistravęs darbo biržoje.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d., priskiriamas prie nesunkių), pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – praeityje buvo teistas 3 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Kolegijos nuomone, nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo J. K. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, atsižvelgė ir į tai, kad pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl teismas paskyrė J. K. bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Nors nuteistasis taip pat prašo jam paskirtą bausmę atidėti, šis jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl tokioje byloje nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (pvz., labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė) bei kitus bylos duomenis. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis praeityje ne vieną kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykus teistumui. Akivaizdu, kad nuteistasis nepadarė teigiamų išvadų dėl nusikalstamų veikų darymo, todėl bausmės tikslai J. K. atžvilgiu negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Teismo nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.