- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- e2-5133-620/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00339-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Vytautas Sketeris
- Kategorijos
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovė A. B., trečiasis asmuo A. T., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė paskirti jo ir nepilnamečio vaiko I. B., gim.(duomenys neskelbtini), serologinę DNR ekspertizę, siekiant nustatyti, ar jis yra biologinis nepilnamečio vaiko I. B., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas. Gavus ekspertizės išvadas nustatyti, kad jis nėra I. B., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Nurodė, kad su atsakove A. B. (iki santuokos sudarymo buvusi pavardė-V.) susipažino 2006 metais, pradėjo draugauti, o 2007 metais apsigyveno kartu. Iki jiems susipažįstant su atsakove, ji turėjo dukrą I. V., gim.(duomenys neskelbtini).2008 m. rugpjūčio 22 d. su atsakove susituokė ir gyvenant santuokoje, jiems su atsakove (duomenys neskelbtini)gimė sūnus N. B..
2012 metais I. V. paklausė, ar ji galėtų turėtų tokią pat pavardę kaip mama ir brolis „B.“. Pradėjus jiems su žmona domėtis vaiko pavardės pakeitimo procedūra, jiems buvo paaiškinta, kad reikia nueiti pas notarą, o paskui pas jį surašytą dokumentą įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje.
Jis nuvyko pas notarą, parašė tėvystės pripažinimo pareiškimą ir jo pareiškimo pagrindu Inetai buvo suteikta jo pavardė, o mergaitės gimimo liudijime jis buvo įrašytas jos tėvu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad nors ir formaliai jis pripažino Inetos tėvystę, tačiau tarp jo ir I. nesusiklostė tėvo ir dukters santykiai. I. jo nelaiko tėvu, nors jis ją užaugino ir jie yra neblogi, tačiau mergaitė bendrauja su tikruoju savo tėvu A. T., močiute. Be to mergaitė pareiškė, kad jų padaryta klaida būtų ištaisyta ir jos tėvu pripažintas tikrasis biologinis tėvas A. T., jai suteikta tėvo pavardė. Mergaitės nuomonė pasikeitė jai sulaukus paauglystės, nors mergaitė jau nuo mažens žinojo savo tikrąjį tėvą, palaikė ryšius su juo ir seneliais.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. su ieškiniu sutiko. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Iš pradžių jos dukra nenorėjo, kad jos pavardė skirtųsi nuo brolio, todėl ieškovas pripažino tėvystę ir buvo vaiko gimimo liudijime įrašytas jos tėvu. Vėliau paauglystėje, kuri mergaitei sunki, ji pradėjo su jos sutuoktiniu M. B. nesutarti, nori, kad jos gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis tėvas. Jos dukra bendrauja su tėvu, seneliais, nueina pas juos į svečius.
Trečiasis asmuo A. T. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir iš jo yra gauti rašytiniai paaiškinimai, jog jis sutinka su ieškiniu, žino, kad I. B. yra jo dukra, nori, kad bylą nagrinėtų be jo (popierinės bylos, b.l.17).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas ir atsakovė susituokė 1998 m. liepos 18 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš duomenų I. B., gim.(duomenys neskelbtini)., gimimo liudijime matyti, kad vaiko tėvu įrašytas ieškovas M. B., a.k(duomenys neskelbtini)Iš 2002 m. birželio 18 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. vasario 28 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. B. (anksčiau turėta pavardė –V.),gim.(duomenys neskelbtini). Rokiškio r.sav., Juodupėje tėvu įrašytas M. B., o civilinės būklės akto įrašo pakeitimo pagrindu yra bendras pareiškimas tėvystei pripažinti 2012-02-28 (popierinės bylos, b.l.51-53).
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrus DNR ekspertizę buvo gauta ekspertizės išvada , kurioje nurodyta, kad M. B. nėra vaiko I. B., biologinis tėvas (popierinės bylos b.l.41-45) .
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad turi būti užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tikrąjį tėvą. Tuomet, kai buvo pripažinta tėvystė, vaikas nesuvokė jo prasmės, manė ,kad tėtis yra tas, kuris būna kartu. Vaikui paaugus, pritaria mergaitės norui , kad biologinis vaiko tėvas būtų įrašytas jos gimimo liudijime, tuo labiau, kad mergaitė nuo pat gimimo su juo palaiko ryšius ir žino kas yra tikrasis jos tėvas.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina nustatytu, kad nuo pat atsakovės dukters I. gimimo, jos ryšys su tikruoju tėvu A. T. nebuvo nutrūkęs, be to mergaitė žinojo ir bendravo su seneliais .Vėliau jos motinai sudarius santuoką su ieškovu M. B., ji išreiškė pageidavimą, kad ir jos pavardė būtų tokia pat kaip vėliau gimusio brolio. Ieškovas ir mergaitės motina išpildė jos norą, tačiau pavardę pakeisti buvo galima tik ieškovui pripažinus tėvystę. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį, tai atitinka vaiko interesus. Šalys neneigia, kad I. visuomet žinojo savo tikrąjį biologinį tėvą, su juo palaikė ryšius, bendravo, be to bendravo ir su jo tėvais, t.y. seneliais. Abi bylos šalys teigia, kad tarp ieškovo ir I. nesusiklostė tėvo ir dukters santykiai. Byloje skirta ekspertizė patvirtino, kad ieškovas nėra mergaitės biologinis tėvas.Patenkinus ieškinį, nebus pažeista vaiko teisė žinoti savo tikrąjį tėvą ir tai bus pagrindas motinai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Mergaitė turi žinoti savo kilmę, tiek atsakovė, tiek ir vaiko teisių apsaugos institucijos turi veikti vaiko interesais ir gindami nepilnametės interesus, nuginčijus tėvystę turi pareigą pareikšti ieškinį teisme dėl nepilnametės I. B. tėvystės nustatymo, išlaikymo jai teikimo. Atsakovė apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad nuginčijus tėvystę, ji kreipsis į teismą dėl dukters tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Nustatytina, kad ieškovas M. B., a.k(duomenys neskelbtini) nėra I. B., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o I. B. nėra ieškovo M. B. ,duktė (LR CK 3.150 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. Nr.2.4-(NTP-2)-18-T-583-4721 M. B. yra atleistas nuo 50 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, o užstatą būsimoms ekspertizės išlaidoms (50 proc.-165 Eur) padengti yra sumokėjęs (LR CPK 101 str., popierinės bylos b.l.35), kurias teismas pervedė ekspertizę atlikusiai įstaigai (popierinės bylos, b.l.39-40).Pagal 2018-08-17 pažymą Nr. NTP-7-4781 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą ieškovui sudarė 347 Eur. 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.2.4(NTP-2)-18-T-923-7239 atsakovei A. B. yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, ji yra atleista nuo 100 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, o ieškovas atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisti neprašo.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas , kuriuo nuginčyta tėvystė ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tevystės nuginčijimą (CPK 399 straipsnis,CK 3.152 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 399 str. teismas
nusprendžia:
ieškovo M. B. ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad ieškovas M. B., a.k(duomenys neskelbtini) nėra I. B., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o I. B. nėra ieškovo M. B. ,duktė.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.